- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-05-14
- Bylos Nr.
- 2-385-622/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Saulėnas
- Pareiškėjas
- UAB „Ekra“, BUAB „Neringos žuvis“
- Suinteresuotas asmuo
- Neringos savivaldybės, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Neringos miesto savivaldybė
- Advokatai
- Snežana Raižienė, Arūnas Ivancius
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant pareiškėjo BUAB „Neringos žuvis“ atstovei I. F. K., pareiškėjo UAB „Ekra“ atstovams advokatei Snežanai Raižienei, V. B., suinteresuoto asmens Neringos savivaldybės atstovui advokatui Arūnui Ivanciui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo BUAB „Neringos žuvis“ ir pareiškėjo AB „Ekra“ pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Neringos miesto savivaldybė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas BUAB „Neringos žuvis“ kreipėsi į teismą dėl pastatų valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog BUAB „Neringos žuvis“ nuosavybės teise valdo statinius, esančius Neringoje, „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, jog bankroto administratorius nustatė, jog 1994-04-01 valstybinės Neringos žuvininkystės įmonės balanse buvo įrašyta 687 752 Lt vertės nebaigta statyba. BUAB „Neringos statyba“ buvo įgijusi nuosavybės teisę į statinius, esančius Neringoje, „(duomenys neskelbtini)“. Nuosavybės teisių atsiradimo momentas yra siejamas su nekilnojamojo daikto perdavimu. Dėl UAB „Neringos žuvis“ nuosavybės teisių įregistravimo į statinius, esančius Neringoje, „(duomenys neskelbtini)“, bankroto administratorius kreipėsi į VĮ Registrų centras Klaipėdos filialą. Prašymas buvo atmestas, nes nebuvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys teisių perėjimą iš Valstybinio kooperatinio žuvininkystės susivienijimo į Valstybinę Neringos žuvininkystės įmonę. Bankroto administratorius dėl dokumentų, patvirtinančių teisių perėmimą, kreipėsi į buvusį BUAB „Neringos žuvis“ vadovą, tačiau buvęs vadovas paaiškino, kad šie dokumentai yra dingę. Todėl pareiškėjas neteismine tvarka negali atkurti prarastų dokumentų.
Pareiškėjo BUAB „Neringos žuvis“ atstovė pareiškimą palaiko ir prašo tenkinti. Pareiškėjo UAB „Ekra“ pareiškimą prašo atmesti.
Pareiškėjas AB „Ekra“ prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog AB „Ekra“ statinius, esančius Neringoje, „(duomenys neskelbtini)“, valdo nuosavybės teise. Nurodė, jog Neringos miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1987-08-05 aktu parinko 0,9 ha ir paskyrė 0,32 ha ploto sklypą Kauno specializuotam trestui Nidos gamybinio pastato statybai. 1989 metais buvo parengtas Kauno specializuoto tresto gamybinės bazės Nidoje individualus statybos darbų projektas ir pradėti statybos darbai (sumontuoti pamatai). Valstybinė vandenvalos ir kitų mechanizuotų ir specialiųjų darbų įmonė „Ekra“ buvo įregistruota 1991-01-22 ir tuo metu buvo struktūrinis Kauno specializuoto tresto padalinys. Likviduojant valstybinę gamybinę – komercinę įmonę „Kauno specializuotas trestas“ VVĮ „Ekra“ buvo įpareigota į savo balansą perimti visą buvusių KST darbuotojų akcinį kapitalą. Dėl valstybinės vandenvalos įmonės „Ekra“ reorganizacijos 1993-10-08 turto perdavimo – priėmimo aktu AB „Ekra“ buvo perduota visa VVĮ „Ekra“ nuosavybė, tarp kurios buvo ir Nidos gamybinė bazė (Nidoje, „(duomenys neskelbtini)“), akto 3 punkte įvardinta kaip nebaigti kapitaliniai darbai, kurių vertė 2051 Lt. LR Statybos ir urbanistikos ministerijos 1995-06-23 įsakymu Nr. 141 buvo leista AB „Ekra“ vardu atlikti teisinę pastatų registraciją. Ginčo statiniai yra žemės sklype, kuris buvo paskirtas Kauno specializuotam trestui, o tai patvirtina, kad AB „Ekra“ yra ginčo statinių teisėta statytoja ir savininkė. Dėl ginčo statinių nuosavybės teisių įregistravimo AB „Ekra“ kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą. Tačiau bendrovės prašymas buvo atmestas, nurodant, jog pateiktų dokumentų nepakanka daiktinių teisių įregistravimui. Kadangi daugiau dokumentų bendrovėje neišliko, nuosavybės teisė į statinius turėtų būti pripažinta teismo (t. 1, b. l. 179-181).
Pareiškėjo AB „Ekra“ atstovai pareiškimą palaiko ir prašo jį tenkinti. Pareiškėjo BUAB „Neringos žuvis“ pareiškimą prašo atmesti.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Neringos miesto savivaldybės atstovas AB „Ekra“ pareiškimą palaiko ir prašo tenkinti, BUAB „Neringos žuvis“ pareiškimą prašo atmesti. Nurodė, jog 1987-08-05 Neringos miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininko patvirtintu aktu „Dėl Kauno specializuoto tresto Nidos statybinės bazės statybos sklypo parinkimo“ gamybinio pastato statybai buvo parinktas 0,9 ha ploto sklypas Nidos antrame ūkio sektoriuje tarp dujų sandėlio ir transformatorinės pastato, todėl tikėtini ginčo statinių savininkai turėtų būti Kauno specializuoto tresto teisių perėmėjai. Valstybinė vandenvalos ir kitų mechanizuotų specialiųjų darbų įmonė „Ekra“ buvo reorganizuota į AB „Ekra“, todėl AB „Ekra“ turi pagrindą prašyti nustatyti pastatų Neringoje, „(duomenys neskelbtini)“ valdymo nuosavybės teise faktą. Pareiškėjas BUAB „Neringos žuvis“ nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog UAB „Neringos žuvis“ kada nors valdė ar naudojosi statiniais Neringoje, „(duomenys neskelbtini)“.
Šalies argumentai
Suinteresuoti asmenys Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir Klaipėdos apskrities viršininko administracija į teismo posėdį neatvyko. Yra pateikę atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad su pareiškimais nesutinka ir juos, kaip nepagrįstus, prašo atmesti (t. 1, b. l. 67, 68, t. 2, b. l. 101, 102, 104, 105).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimai atmestini.
Juridiniai faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą.
Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).
Pastato valdymo nuosavybės teise faktui nustatyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra būtinos sąlygos: 1) kad asmuo buvo įstatymų nustatyta tvarka įgijęs nuosavybės teisę į pastatus ir 2) kad turėjo nuosavybę patvirtinančius dokumentus, kurie yra prarasti. Pastato valdymo nuosavybės teise juridinis faktas negali būti nustatomas, kai nėra nors vienos iš nurodytų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2007 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. M. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-164/2007; 2007 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Serfas“ v. AB „Darna“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-451/2007, 2008 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. R. Z. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-240/2008).
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu pagal byloje esančius įrodymus susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnis nustato įrodymų vertinimo taisykles, kurios reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jei pareiškėjai turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jiems apskritai nereikėtų kreiptis į teismą. Todėl sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą būtina atsižvelgti į aplinkybę, jog faktai įrodinėjami remiantis netiesioginiais įrodymais. Tačiau, kaip jau buvo minėta, šios kategorijos bylose pirmiausia turi būti įrodyta, kad pareiškėjai buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, statybos būdu ar kitais būdais) buvo įgiję nuosavybės teisę į pastatus ( ar jų dalis). Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktą negali būti patvirtinamas pastato (jo dalies) valdymo nuosavybės teise faktas, jeigu pareiškėjas neturėjo nuosavybės teisę į tą pastatą (jo dalį) patvirtinančių dokumentų.
Nagrinėjamu atveju abu pareiškėjai siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tam, kad galėtų visa apimtimi įgyvendinti nuosavybės teisę į pastatus Neringoje, „(duomenys neskelbtini)“, kaip į nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjo AB „Ekra“ pateikti įrodymai bei eksperto išvada, kad „(duomenys neskelbtini)“, Neringoje, 10 procentų baigtumo statiniai yra pastatyti Kauno specializuotam trestui priskirtame sklype tarp dujų sandėlio ir transformatorinės pastato, neįrodo, kad AB „Ekra“ (ar įmonės, kurių teisių perėmėjai yra AB „Ekra“) šiuos nebaigtus statyti statinius valdė nuosavybės teise. Tokių įrodymų nepateikė ir BUAB „Neringos žuvis“. Svarbu pažymėti, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas yra priėmęs sprendimą atmesti AB „Ekra“ prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą, Neringoje, „(duomenys neskelbtini)“, nekilnojamojo turto kadastre ir nekilnojamojo turto registre (t. 1, 182-184). Toks pat sprendimas yra priimtas ir BUAB „Neringos žuvis“ atžvilgiu (b. l. 33, 34). VĮ Registrų centras be kita ko nurodė, kad nėra pateiktas pastato suformavimą patvirtinantis kompetentingo viešojo administravimo subjekto sprendimas, kuris pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra teisinis nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo ar jų pakeitimo pagrindas. Be to, pagal statinių pastatymo metu galiojusias teisės normas nekilnojamojo daikto nuosavybės teisės atsiradimas buvo siejamas su nekilnojamojo daikto registracija. Šiuo atveju ginčo statiniai nėra ir nebuvo įregistruoti. Registraciją vykdo valstybės kompetentingos institucijos, kurios turi patikrinti, ar statiniai buvo suformuoti laikantis teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog teisinės registracijos santykis su nuosavybės teisių atsiradimu – teisinio reguliavimo ir šio reguliavimo aiškinimo bei taikymo dalykas, bet ne aplinkybė, kuri pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktą bei CPK 445 straipsnį galėtų sudaryti prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto įrodinėjimo turinį. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas negali būti laikomas teisiniu instrumentu teisinio reguliavimo aiškinimo ir taikymo klausimams išspręsti (2007 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Serfas“ v. AB „Darna“.).
Išvardintos aplinkybės leidžia teigti, jog pareiškėjai neįrodė, jog jie būtų turėję nuosavybės teisę į statinius Neringoje, „(duomenys neskelbtini)“, todėl tenkinti pareiškimus nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjų BUAB „Neringos žuvis“ ir AB „Ekra“ pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.