Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.3; 2.6.10.5.2.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

2023 m. birželio 22 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui V. G. dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos žuvų ištekliams atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje M. S., V. O..

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. G. 700 Eur žalos žuvų ištekliams atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškovas nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamento 2022 m. liepos 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22173688452 atsakovas V. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 291 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2022 m. liepos 10 d., 19.30 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas mėgėjų žvejybos leidimo, suteikiančio teisę žvejoti tame vandens telkinyje, neteisėtai sugavo draudžiamo gaudyti ilgio 7 (nuo 18 iki 24 cm) karpius ir nepaleido atgal į vandens telkinį, kaip to reikalauja Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės. Atsakovas padarė 700 Eur žalą žuvų ištekliams. Atsakovas jam paskirtą baudą sumokėjo 2022 m. liepos 14 d., tačiau žalos žuvų ištekliams neatlygino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo V. G. 700 Eur žalos žuvų ištekliams atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 700 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. spalio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo Aplinkos apsaugos departamento naudai; priteisė iš atsakovo 21 Eur žyminio mokesčio ir 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismo sprendimo motyvai:

3.1. Teismas nustatė, kad atsakovui 2022 m. liepos 10 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-2679-2022. Aplinkos apsaugos departamento 2022 m. liepos 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM‑AAD‑ANR_N‑3375-2022 atsakovas pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 1 dalyje už tai, kad 2022 m. liepos 10 d., 19.30 val., (duomenys neskelbtini), žvejojo neturėdamas mėgėjų žvejybos leidimo; žvejybos metu neteisėtai pagavo 7 mažesnio nei leidžiama gaudyti ilgio karpius, tuo padarydamas žalą žuvų ištekliams. Tokiais veiksmais pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. D1-435 (toliau – Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės), 10.1, 20.1 punktų bei 11.3.14 papunkčio reikalavimus. Minėtu nutarimu atsakovui paskirta administracinė nuobauda – 35 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – 7 vnt. karpių konfiskavimas. Ieškovas, vadovaudamasis Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-27 (toliau – Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašas), nustatė, kad žalos žuvų ištekliams dydis už 7 karpius yra 700 Eur.

3.2. Teismas nustatė, kad atsakovas neginčija, jog 2022 m. liepos 10 d. žvejojo (duomenys neskelbtini) neturėdamas mėgėjų žvejybos leidimo. Nors atsakovas teigia, kad iš sugautų ir iš jo paimtų žuvų tik vienas buvo karpis, o kitos žuvys buvo karosai, teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusiu nutarimu administracinio nusižengimo byloje atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad, neturėdamas mėgėjų žvejybos leidimo, suteikiančio teisę žvejoti tame vandens telkinyje, neteisėtai sugavo draudžiamo gaudyti ilgio 7 karpius (o ne karosus) ir nepaleido atgal į vandens telkinį. Atsakovas nutarimo neskundė, paskirtą baudą sumokėjo, nutarimas yra įsiteisėjęs, todėl teismas nenustatė pagrindo nesiremti šiuo nutarimu ir jame konstatuotomis aplinkybėms. Teismas pripažino, kad atsakovas nepaneigė įsiteisėjusiu nutarimu nustatytų aplinkybių, jog jis sugavo draudžiamo gaudyti ilgio 7 karpius. Atsakovui ginčijant, kad jo sugautos žuvys buvo karpiai, 2022 m. liepos 10 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu žuvys iš atsakovo buvo paimtos, o vėliau utilizuotos. Byloje apklausti tretieji asmenys M. S. ir V. O. patvirtino, kad jiems nekilo abejonių, jog atsakovo sugautos žuvys yra karpiai, todėl buvo nuspręsta dėl ichtiologų išvados nebesikreipti. Teismas pažymėjo, kad byloje atsakovas neprašė skirti ekspertizę, ir vertino, jog atsakovo į bylą pateiktos nuotraukos, karpio ir karoso hibrido aprašymas, nepaneigia, kad jis visgi sugavo karpius, o ne karosus.

3.3. Teismas konstatavo, kad atsakovo teiginiai, jog jis sugautas žuvis ketino paleisti, todėl ir laikė jas tinklelyje, teisinės reikšmės neturi, kadangi, vadovaujantis Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 6 punktu, žuvys, laikomos tinklelyje ar kitais būdais apribojant jų laisvą judėjimą vandens telkinyje, įskaitomos į laimikį, o už visas laimikyje esančias žuvis, sugautas pažeidžiant mėgėjų žvejybą reglamentuojančius teisės aktus, nepriklausomai nuo jų gyvybingumo, skaičiuojama padaryta žuvų ištekliams žala. Be to, Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo 7.2.1. punktas numato, jog padaryta žala žuvų ištekliams skaičiuojama už visas žvejojusio asmens sugautas ir laikomas tinklelyje ar kitoje talpoje arba kitais būdais apribojus jų laisvą judėjimą vandens telkinyje žuvis, neatsižvelgiant į jų gyvybingumą, pažeidus mėgėjų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, kai žvejojama neturint mėgėjų žvejybos leidimo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas įrodė neteisėtus atsakovo veiksmus, žalos žuvų ištekliams padarymo faktą, žalos dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Teismas vertino, kad yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniu skundu atsakovas V. G. prašo pakeisti 2023 m. kovo 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą – ieškinį atmesti. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

4.1. Apeliantas nurodo, kad apie tai, jog jo pagauti karosai yra karpai ir kad juos privaloma paleisti sužinojo tik iš Aplinkos apsaugos departamento pareigūno (toliau – pareigūnas). Sužinojęs šią aplinkybę atsakovas ketino pagautą žuvį paleisti tam, kad išvengtų žalos žuvų ištekliams. Apelianto teigimu, paleidus žuvį galima buvo išvengti žalos, tačiau pareigūnas, nustatęs, kad pagauta žuvis yra neleistino gaudyti didžio karpiai ir juos privaloma paleisti, uždraudė tai daryti. Pareigūnas pareikalavo visą žuvį ištraukti ir sudėti ant trinkelių. Po to pareigūnas laimikius nufotografavo, sudėjo į maišą ir išsivežė, kaip paaiškino, ekspertizei atlikti. Apelianto teigimu, šis faktas rodo, kad net pats pareigūnas nebuvo tikras, kokiai žuvų rūšiai priklauso atsakovo pagauta žuvis.

4.2. Apeliantas nurodo, kad jis galbūt klydo, galvodamas, kad jo pagauta žuvis yra karoso jaunikliai, todėl juos paleido į tinklelį. Atvykus pareigūnui žuvys buvo gyvos ir laikomos tame pačiame vandens telkinyje, kuriame buvo pagautos. Atsakovas remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsniu ir teigia, kad jis neatliko jokių veiksmų, kurie suponavo žalos žuvų ištekliams atsiradimą.

4.3. Apelianto vertinimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 18 straipsnio l dalies 4 punktu, pareigūnas privalėjo duoti privalomąjį nurodymą taikyti žalos aplinkai prevencijos priemones – paleisti pagautą žuvį į vandens telkinį. Pareigūnas ne tik nevykdė įstatyme nustatytos pareigos, bet ir veikė priešingai – uždraudė paleisti žuvį atgal į tvenkinį, liepė žuvį ištraukti į krantą, taip žuvį nužudė ir vėliau išvežė. Apelianto vertinimu, pareigūnas, turėdamas tikslą atsakovą nubausti, neatliko prevencinių veiksmų, kad būtų išvengta žalos aplinkai ar ji būtų sumažinta. Apelianto teigimu, pareigūnas yra asmuo, kurio veiksmų (neveikimo) pasėkoje atsirado žala valstybei.

4.4. Apeliantas, remdamasis CK 6.253 straipsnio 1 dalimi, nurodo, kad pareigūno neveikimas yra pagrindas atsakovą atleisti nuo civilinės atsakomybės tuo pagrindu, kad pats ieškovas žalą patyrė iš dalies dėl tos priežasties, jog ieškovo įgaliotas asmuo – pareigūnas, nevykdydamas įstatymo reikalavimo imtis prevencinių veiksmų žalai išvengti arba ją sumažinti, prisiėmė ir žalos atsiradimo riziką. Teigia, kad žuvų ištekliams padaryta žala atsirado dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, todėl ją privalo atlyginti valstybė.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prašo apelianto apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

5.1. Ieškovo vertinimu, apelianto teiginiai, kad jis nesuprato, jog jis iš tikrųjų buvo sugavęs karpius, o ne karosus, jo neteisėtų veiksmų konstatavimui reikšmės neturi ir vertintinos kaip jo gynybinė versija, siekiant išvengti gresiančios civilinės atsakomybės. Pažymi, kad apeliantas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek ir teismo posėdžio metu tvirtino, jog jis žuvis puikiai pažįsta, žvejybą vykdo jau daugelį metų, taigi ir apsirikti dėl pagautos žuvies rūšies tikrai negalėjo. Ieškovo nuomone, asmuo prieš užsiimdamas žvejyba privalo susipažinti su teisiniu reglamentavimu, reglamentuojančiu žvejybą valstybei priklausančiuose vandens telkiniuose, taip pat žinoti, kokias jis žuvis gaudo ir kokias jis gali gaudyti, o taip pat, kaip turėtų elgtis pagavęs neleistino dydžio. Šią pareigą domėtis apeliantas įgyvendino netinkamai, todėl privalo prisiimti ir už tai kylančią atsakomybę.

5.2. Ieškovas sutiktina su teismo sprendime nurodytais argumentais, kad, atsižvelgiant į Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 6 punkto ir Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo 7.2.1 punkto reglamentavimą ir ANK 599 straipsnio 1 dalį, apelianto nurodyti ketinimai jokios teisinės reikšmės žalos padarymo žuvų ištekliams faktui neturi. Šiuo atveju apeliantui ginčijant, jog jo sugautos žuvys buvo karpiai, 2022 m. liepos 10 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu žuvys iš apelianto buvo paimtos, o vėliau utilizuotos. Apeliantas vykdė žvejybą pažeidžiant aplinkos apsaugos teisės normas ir reikalavimus, o tai skurdina gyvūniją, tai lėmė neigiamą poveikį žuvų ištekliams.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

8. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovui taikė civilinę atsakomybę ir priteisė iš atsakovo žalos žuvų ištekliams atlyginimą.

9. Byloje nustatyta, kad 2022 m. liepos 10 d., 20.05 val. atsakovui V. G. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad atsakovas 2022 m. liepos 10 d., 19.30 val. žvejojo (duomenys neskelbtini), neturėdamas mėgėjų žvejybos leidimo, neteisėtos žvejybos metu pagavo 7 draudžiamo dydžio karpius, tuo padarė žalą žuvų ištekliams. Tą pačią dieną buvo surašytas Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2022 m. liepos 10 d. žalos aplinkai apskaičiavimo aktas ir apskaičiuotas žalos žuvų ištekliams dydis už 7 karpius – 700 Eur. Aplinkos apsaugos departamento 2022 m. liepos 10 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo duomenimis, iš atsakovo 2022 m. liepos 10 d. buvo paimta 7 vnt. karpių. 2022 m. liepos 10 d. administracinio nusižengimo protokole, 2022 m. liepos 10 d. žalos aplinkai apskaičiavimo akte ir 2022 m. liepos 10 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokole pažymėta, kad atsakovas pasirašyti atsisakė.

10. Aplinkos apsaugos departamento 2022 m. liepos 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3375-2022 atsakovas V. G. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad 2022 m. liepos 10 d., 19.30 val., žvejojo (duomenys neskelbtini), neturėdamas mėgėjų žvejybos leidimo; žvejybos metu neteisėtai pagavo 7 mažesnio nei leidžiama gaudyti ilgio karpius, tuo padarydamas žalą žuvų ištekliams; tokiais veiksmais pažeidė pažeidimo padarymo metu aktualios redakcijos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 10.1, 20.1 punktų ir 11.3.14, 11.3.12 papunkčių reikalavimus. Šiuo nutarimu atsakovui paskirta administracinė nuobauda – 35 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – 7 vnt. karpių konfiskavimas. Ieškovo ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, ginčo žuvys utilizuotos. Aplinkos apsaugos departamentas 2020 m. rugsėjo 1 d. pateikė atsakovui pasiūlymą iki 2022 m. spalio 11 d. atlyginti aplinkai padarytą žalą, apskaičiuotą vadovaujantis Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašu, ir sudarančią 700 Eur. Bylos duomenimis, atsakovas nurodyto žalos atlyginimo nesumokėjo.

11. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).

12. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Deliktinę atsakomybę reglamentuojančio CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad asmenys, užsiimantys mėgėjų žvejyba, privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais žuvų ištekliams padarytą žalą.

13. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. CK 6.248 straipsnio 2 dalis numato, kad kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

14. Apeliantas neginčija nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2022 m. liepos 10 d. žvejojo (duomenys neskelbtini) neturėdamas mėgėjų žvejybos leidimo. Apeliantas teigia, kad žvejybos metu gaudė karosus ir apie tai, jog jo pagautos žuvys yra karpiai, sužinojo tik iš Aplinkos apsaugos departamento pareigūno. Apeliantas teigia, kad ta aplinkybė, jog Aplinkos apsaugos departamento pareigūnas, nufotografavęs laimikį, žuvis sudėjo į maišą ir išsivežė, kaip paaiškino, ekspertizei atlikti, byloje rodo, jog net pats pareigūnas nebuvo tikras, kokiai žuvų rūšiai priklauso atsakovo pagauta žuvis.

15. Vertinant apelianto argumentus nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto M. S. 2022 m. liepos 11 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog karpiai buvo paimti dėl to, kad V. G. nesutiko, jog tai karpiai, karpiai bus pristatyti specialisto ichtiologo išvadai gauti. Iš pirmosios instancijos teisme 2023 m. kovo 14 d. teismo posėdyje trečiojo asmens M. S. duotų paaiškinimų nustatyta, kad jis buvo įsitikinęs, jog atsakovo sugautos žuvys yra karpiai, jam nekilo abejonių, išvadą užsakyti buvo ketinta dėl to, kad atsakovas akcentavo, jog su viskuo nesutinka, tačiau buvo nuspręsta, kad kreiptis dėl ichtiologų išvados netikslinga. Trečiasis asmuo V. O. 2023 m. kovo 14 d. teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad buvo įsitikinęs, jog atsakovas sugavo 7 draudžiamo dydžio karpius, jam abejonių nekilo, ekspertizės nepadarė, nes grįžus nuspręsta be reikalo neeikvoti departamento lėšų. Atsakovas neprašė byloje skirti ekspertizę. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovas nepaneigė įsiteisėjusiu 2022 m. liepos 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių, jog jis sugavo draudžiamo gaudyti ilgio 7 karpius.

16. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad jis neatliko, jokių veiksmų, kurie lėmė žalos žuvų ištekliams atsiradimą. Šią poziciją apeliantas grindžia argumentais, kad atvykus Aplinkos apsaugos departamento pareigūnui pagautos žuvys buvo gyvos, paleistos į tinklelį tame pačiame vandens telkinyje, kuriame buvo pagautos, tačiau pareigūnas, nustatęs, kad pagauta žuvis yra neleistino gaudyti dydžio karpiai, uždraudė juos paleisti atgal į tvenkinį. Taigi atsakovas nesutinka, kad žala gamtai buvo padaryta būtent atsakovo veiksmais.

17. Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. gegužės 7 d. iki 2022 m. rugpjūčio 26 d.) 10.1 punktas numato, kad draudžiama žvejoti be mėgėjų žvejybos leidimo, suteikiančio teisę žvejoti tame vandens telkinyje, išskyrus asmenis, turinčius nemokamą žvejybos teisę. Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 11.3.14 punktas numato, kad draudžiama gaudyti mažesnius negu 40 cm karpius (Cyprinus carpio). Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 12 punktas nustato, kad pagautos žuvys ir vėžiai, mažesni negu nustatyta 11 punkte, ir žuvys, kurias draudžiama gaudyti ar tuo metu draudžiama gaudyti, turi būti tuoj pat paleidžiamos atgal į tą patį vandens telkinį. Pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 6 punktą, į laimikį neįskaitomos žuvys, kurios sugautos gyvybingos nedelsiant paleidžiamos atgal į vandens telkinį. Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 6 punktas taip pat nustato, kad žuvys, laikomos tinklelyje ar kitais būdais apribojant jų laisvą judėjimą vandens telkinyje, įskaitomos į laimikį; už visas laimikyje esančias žuvis, sugautas pažeidžiant mėgėjų žvejybą reglamentuojančius teisės aktus, nepriklausomai nuo jų gyvybingumo, skaičiuojama padaryta žuvų ištekliams žala. Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo 7.2.1 punktas numato, kad padaryta žala žuvų ištekliams skaičiuojama už visas žvejojusio asmens sugautas ir laikomas tinklelyje ar kitoje talpoje arba kitais būdais apribojus jų laisvą judėjimą vandens telkinyje žuvis, neatsižvelgiant į jų gyvybingumą, pažeidus mėgėjų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, kai žvejojama neturint mėgėjų žvejybos leidimo ar nemokamą žvejybos teisę patvirtinančio dokumento.

18. Iš nurodyto Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių reglamentavimo matyti, kad jei žuvys laikomos tinklelyje ar kitais būdais apribojant jų laisvą judėjimą vandens telkinyje, jos yra įskaitomos į laimikį ir už visas žuvis, sugautas pažeidžiant mėgėjų žvejybą reglamentuojančius teisės aktus, yra skaičiuojama žuvų ištekliams padaryta žala. Tokia padaryta žala yra skaičiuojama nepriklausomai nuo pagautų žuvų gyvybingumo. Taigi nurodytos sąlygos yra prielaida apskaičiuoti žuvų ištekliams padarytą žalą. Trečiasis asmuo V. O. 2023 m. kovo 14 d. teismo posėdyje paaiškino, kad sietelyje būdamos žuvys, kai apribojama jų laisvė, susižeidžia žvynus, išsivysto ligos, žuvys dažniausiai krenta. Trečiasis asmuo M. S. taip pat paaiškino, kad kai pažeisti žvynai, oda, tai gali būti platinamos užkrečiamos ligos, gali būti užkrėstos kitos žuvys.

19. Iš atsakovo byloje duotų paaiškinimų matyti, kad atsakovas žvejyba užsiima daug metų. Mėgėjų žvejybos įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad asmenys, užsiimantys mėgėjų žvejyba, privalo racionaliai naudoti žuvų išteklius ir juos saugoti. Taigi, elgdamasis atidžiai ir rūpestingai, atsakovas turėjo susipažinti mėgėjų žvejybai taikomu teisiniu reglamentavimu. Nagrinėjamu atveju atsakovas vykdė neteisėtą žvejybą (neturėdamas mėgėjų žvejybos leidimo, suteikiančio teisę žvejoti tame vandens telkinyje), jos metu pagavo draudžiamo gaudyti ilgio 7 karpius ir nepaleido atgal į vandens telkinį, kaip to reikalauja Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės. Taigi atsakovas vykdė žvejybą pažeisdamas aplinkos apsaugos teisės normas ir reikalavimus. Apeliantas patvirtina aplinkybę, kad visos 7 žuvys, atsakovo sugautos pažeidžiant mėgėjų žvejybą reglamentuojančius teisės aktus, buvo laikomos tinklelyje. Taigi žalingi padariniai žuvų ištekliams kyla jau iš atsakovo neteisėtų veiksmų. Esant nurodytoms aplinkybėms byloje yra pakankamas pagrindas padaryti išvadą, kad žala žuvų ištekliams kilo dėl atsakovo veiksmų, kadangi žalingi padariniai nebūtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę būtent atsakovo neteisėtų veiksmų (CK 6.246 ir 6.247 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai, kad jis neatliko veiksmų, kurie lėmė žalos žuvų ištekliams atsiradimą, atmestini kaip nepagrįsti.

20. Apeliantas teigia, kad yra pagrindas atsakovą atleisti nuo civilinės atsakomybės tuo pagrindu, kad pats ieškovas žalą patyrė iš dalies dėl tos priežasties, jog ieškovo įgaliotas asmuo – pareigūnas, nevykdydamas įstatymo reikalavimo imtis prevencinių veiksmų žalai išvengti arba ją sumažinti, prisiėmė ir žalos atsiradimo riziką. Apeliantas savo argumentus grindžia Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu, CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalimi.

21. Pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalies reglamentavimą, civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šioje normoje nurodytais pagrindais, tarp jų – dėl nukentėjusio asmens veiksmų. Nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai; tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas (CK 6.253 straipsnio 5 dalis). Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad privalomasis nurodymas duodamas, kai yra reali grėsmė, kad gali būti padaryta žala aplinkai, ir nesiimama visų būtinų žalos aplinkai prevencijos priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai ar ji būtų sumažinta, duodamas privalomasis nurodymas taikyti konkrečias žalos aplinkai prevencijos priemones.

22. Nors apeliantas nurodo tai, kad Aplinkos apsaugos departamento pareigūnas uždraudė paleisti žuvį atgal į tvenkinį, tačiau byloje rašytiniais įrodymais ir trečiųjų asmenų paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas pažeidimo iš karto nepripažino, su juo nesutiko. ANK 599 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens administracinio sulaikymo, asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo metu rasti daiktai ir dokumentai, kurie yra administracinio nusižengimo įrankis, tiesioginis objektas arba yra reikšmingi administracinio nusižengimo tyrimui ir bylos nagrinėjimui, gali būti paimami. Kaip tai teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, ginčo žuvys iš atsakovo 2022 m. liepos 10 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu buvo paimtos atsakovui ginčijant, kad jo sugautos žuvys buvo karpiai. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju apelianto nurodomi argumentai nesudaro pagrindo taikyti CK 6.253 straipsnio 1 dalies nuostatą ir atsakovą atleisti nuo civilinės atsakomybės.

23. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu neginčijo apskaičiuotos žalos dydžio. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos būtinos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246–6.249 straipsniai, CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą tenkinti ieškovo ieškinį. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti priešingą sprendimą, dėl to atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) neatlyginamos. Ieškovas nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, dėl to tokių išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.