- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-29
- Bylos Nr.
- eI3-241-422/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02185-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Janina Vitunskienė (pirm.), Rimantas Giedraitis, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, UAB „Žaltytis“
- Atsakovas
- Aplinkos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo ir sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėja, UAB „(duomenys neskelbtini)“) kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, AAD) Marijampolės valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos inspekcijos 2021 m. liepos 15 d. privalomąjį nurodymą Nr. (15.3)-PN-408 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. (3.0)-AD5-14778 „Sprendimas dėl 2021-07-15 privalomojo nurodymo Nr. (15.3)-PN21-18“ (toliau – ir Sprendimas).
Skunde nurodė, kad AAD Marijampolės valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos inspekcija atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuojamos Puskelnių hidroelektrinės (toliau – ir Puskelnių HE) ir Liudvinavo hidroelektrinės (toliau – ir Liudvinavo HE) neplaninį patikrinimą (toliau – ir Patikrinimas). Atlikus Patikrinimą, pareiškėjai buvo surašyti 2020 m. gruodžio 14 d. Patikrinimo aktai Nr. PA44-105 ir Nr. PA44-106 (toliau – ir Patikrinimo aktai).
Pažymėjo, kad dar iki atlikto Patikrinimo 2020 m. rugsėjo 22 d. raštu pareiškėja informavo AAD Marijampolės aplinkos apsaugos inspekciją (toliau – ir Inspekcija), kad tvenkinių vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis gaunami duomenys nuo 2020 m. birželio 1 d. yra viešai pateikiami (saugomi) Lietuvos hidroenergetikų asociacijos interneto svetainėje http://hidro.lt. 2020 m. lapkričio 19 d. raštu pareiškėja taip pat informavo Inspekciją, kad tvenkinių vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis gaunami duomenys nuo 2020 m. birželio 1 d. yra viešai pateikiami (saugomi) Lietuvos hidroenergetikų asociacijos interneto svetainėje http://hidro.lt, ir atitinkamai pateikė prisijungimo prie Puskelnių HE ir Liudvinavo HE interneto svetainės duomenis (prisijungimo vardą ir slaptažodį).
Nurodė, kad 2021 m. liepos 15 d. Inspekcija, remdamasi Patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, surašė ir pateikė pareiškėjai Privalomąjį nurodymą Nr. (15.3)-PN-408, kuriame nurodė pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodą į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. D1-179 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. 33 „Dėl Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių LAND 2-95 patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. D1-179) 3.5 punktu (tvenkinio ir jo žemutinio bjefo vandens lygių duomenys realiu laiku turi būti pateikiami (saugomi) internete (.xlsx) arba (.ods) failu formatu ir būtų viešai prieinami Aplinkos apsaugos agentūros HE interneto svetainėje nurodytame tinklalapyje http://vanduo.gamta.lt/, kaip tai nustatyta Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) (toliau – ir Tipinės taisyklės) priedo 42.1 papunktyje). Departamentas 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. (3.0)-AD5-14778 „Sprendimas dėl 2021-07-15 privalomojo nurodymo Nr. (15.3)-PN21-18“ pareiškėjos skundo netenkino ir Inspekcijos 2021-07-15 privalomąjį nurodymą Nr. (15.3)-PN-408 paliko nepakeistą.
Pareiškėjos vertinimu, priimant Privalomąjį nurodymą ir Sprendimą buvo netinkamai įvertinta pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 22 d. ir 2020 m. lapkričio 19 d. raštuose pateikta informacija, buvo pažeisti pamatiniai viešojo administravimo ir teisinės valstybės principai, pareiškėjos teisės ir teisėti interesai, netinkamai interpretuotos Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ punktų nuostatos, dėl to Privalomasis nurodymas ir Sprendimas yra neteisėti ir nepagrįsti ir turi būti panaikinti.
Pareiškėja tvirtino, kad Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ punktų reikalavimus yra įvykdžiusi ir vykdo esamuoju momentu. Šiuo atveju AAD netinkamai traktuoja Privalomojo nurodymo ir Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ punktuose nurodytų pareigų įvykdymo apimtį. Remiantis teisės aktų nuostatomis, hidroelektrinės savininkas privalo užtikrinti tris sąlygas: 1) vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis gaunami duomenys turi būti realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) internete; 2) duomenys turi būti prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metus; 3) Aplinkos apsaugos agentūrai turi būti pateiktos ir (ar) patikslintos nuorodos į hidroelektrinės interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis, pirmą kartą tai turi būti padaryta iki 2020 m. birželio 1 d.
Pareiškėja akcentavo, kad Tipinių taisyklių priedo 42.1 punkte įtvirtinta, kad „viešai“ turi būti pateikiami (saugomi) matavimo duomenys tik realiu laiku, tačiau sąlyga, kad ne trumpiau kaip vienus metus prieinami (saugomi) duomenys taip pat turi būti pateikiami viešai, nėra įtvirtinta. Taigi, atitinkamai informacijos (duomenų) prieinamumas (saugojimas) ne trumpiau kaip vienus metus negali būti prilyginamas informacijos (duomenų) prieinamumui (saugojimui) ne trumpiau kaip vienus metus „neatlygintinai“ ar informacijos (duomenų) prieinamumui (saugojimui) ne trumpiau kaip vienus metus „viešai“. Pažymėjo, kad Tipinių taisyklių priedo 42¹ punkte įtvirtintas reikalavimas pateikti ir (ar) patikslinti nuorodas į hidroelektrinės interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis.
Tvirtino, kad pareiškėja yra įvykdžiusi visas tris pirmiau minėtas sąlygas ir apie tai informavusi atsakovą. Todėl atsakovui neegzistavo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas teisinis pagrindas apskritai duoti Privalomąjį nurodymą.
Šalies argumentai
Skunde nurodė, kad pareiškėja duomenis interneto svetainėje www.hidro.lt nuorodoje http://hidro.lt/duomenys/ skelbia realiu laiku viešai ir šie duomenys yra pasiekiami neatlygintinai. Duomenų pateikimas „realiu laiku“ sietinas su jų pateikimu valandos intervalu, kai duomenys kas valandą yra matuojami ir registruojami automatinėmis vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis. Taigi, hidroelektrinės savininkas turi pareigą realiu laiku kas valandą pateikti vandens lygių duomenis viešoje nuorodoje. Šiuo atveju pareiškėjos interneto svetainėje teikiami duomenys yra realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) ir jie yra pasiekiami neatlygintinai.
Pabrėžė, kad nei įsakymo Nr. D1-179 3.5 punkto nuostata, nei Tipinių taisyklių 42.1 ar 42¹ punktų nuostata nenumato HE savininkui privalomos sąlygos užtikrinti, kad tvenkinio vandens lygių duomenys realiu laiku viešai būtų prieinami Aplinkos apsaugos agentūros HE interneto svetainėje nurodytame tinklalapyje http://vanduo.gamta.lt/. Tipinių taisyklių priedo 42¹ punktas įtvirtina tik pareigą HE savininkui pateikti ir (ar) patikslinti Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodas į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis, bet ne užtikrinti, kad pateiktoje nuorodoje vandens lygių istoriniai duomenys būtų prieinami neatlygintinai ar neprisijungus, juolab ne užtikrinti, kad vandens lygių duomenys būtų prieinami būtent Aplinkos apsaugos agentūros HE interneto svetainėje nurodytame tinklalapyje http://vanduo.gamta.lt/.
Atkreipė dėmesį, kad interneto svetainę (tinklalapį) http://vanduo.gamta.lt/ administruoja Aplinkos apsaugos agentūra, dėl to pareiškėja negali užtikrinti, kad jos pateikiama informacija minėtoje interneto svetainėje būtų tinkamai skelbiama ar saugoma. Tai priklauso tik nuo Aplinkos apsaugos agentūros.
Pareiškėjos vertinimu, informacijos pateikimas „viešai“ negali būti lyginamas su informacijos pateikimu „neatlygintinai“. Nepaisant to, jog įstatymai konkrečiai nereglamentuoja bendrinės sąvokos „viešas skelbimas“, šių žodžių prasmė analizuotina vertinant artimiausius santykius reglamentuojančius teisės aktus. Tvirtino, jog Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatos suponuoja, jog viešoji informacija privalo būti nemokama tik tais atvejais, kai ją teikia valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos (su išimtimi dėl mokesčio už paslaugos teikimą ėmimo), o privatiems juridiniams asmenims nėra numatyta reikalavimo teikti viešąją informaciją apie savo veiklą nemokamai, ir tai taip pat reiškia, jog viešos informacijos atlygintinumas savaime nelemia tokios informacijos viešumo. Remiantis anksčiau paminėtu Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu byloje Nr. C-161/17, galima daryti išvadą, jog „viešu paskelbimu“ laikytina situacija, kurios pagrindu pakanka, kad informacija būtu pateikta visuomenei, t. y. neribotam potencialių adresatų skaičiui, kad asmenys turėtų galimybę su tokia informacija susipažinti, nepaisant to, ar jie tokia galimybe pasinaudoja.
Akcentavo, kad ūkio subjektų veiklos planinius ir neplaninius aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės patikrinimus vykdantiems pareigūnams prieiga prie išsamių (saugomų) duomenų suteikiama neatlygintinai, suteikiant jiems prisijungimus prie duomenų. Taip pat akcentavo, kad Tipinėse taisyklėse įtvirtinta, kad „viešai“ turi būti pateikiami (saugomi) matavimo duomenys tik realiu laiku. Tipinių taisyklių priedo 42.1 punkte nėra įtvirtintos sąlygos, kad ne trumpiau kaip vienus metus prieinami (saugomi) duomenys taip pat turi būti pateikiami viešai.
Pareiškėjos nuomone, Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ punktai prieštarauja teisėkūroje taikomam aiškumo principui, reiškiančiam, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktas).
Pažymėjo, kad Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais, kuri buvo pasirašyta 1998-06-25 Orhuse ir Europos bendrijos vardu patvirtinta 2005-02-17 Tarybos sprendimu 2005/370/EB (toliau – Orhuso konvencija) 4 straipsnio „Teisė gauti informaciją apie aplinką“ 8 dalyje nustatyta, kad kiekviena šalis gali leisti savo valstybės institucijoms imti mokestį už informacijos suteikimą, tačiau šis mokestis neturi būti nepagrįstai didelis. Valstybės institucijos, ketindamos imti mokestį už informacijos suteikimą, pateikia klausėjams kainoraštį, kuriame nurodomos aplinkybės, kada mokesčiai gali būti imami arba kada klausėjai nuo jų atleidžiami, bei atvejai, kai informacija suteikiama reikalaujant mokestį sumokėti iš anksto.
Be to, pareiškėja akcentuoja, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1-211 „Dėl Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių 217.1 punktu, elektrinės iš Hidrometeorologijos tarnybos turi gauti informaciją, be kita ko, vandens šaltinio: debitus, vandens lygius, temperatūrą, ledo susidarymo reiškinius, tačiau tokia informacija, vadovaujantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2015 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-50 „Dėl Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos teikiamų specialiųjų (monopolinių) hidrometeorologijos paslaugų“, yra mokama. Taigi, susidaro situacija, kai valstybė turi teisę teikti privačioms hidroelektrinėms ir bet kokiems kitiems asmenims vandens lygių duomenis atlygintinai, o hidroelektrinės privalo visiems skelbti juos viešai, t. y., Departamento nuomone, neatlygintinai. Tokia situacija nekoreliuoja su sąžiningumo ir lygybės prieš įstatymą principais, ypač kai įstaigos, turinčios teisę imti atlygį už duomenų teikimą iš hidroelektrinių ir yra išlaikomos iš hidroelektrinių savininkų sumokamų mokesčių.
Pareiškėjos nuomone, teismas, nagrinėdamas ginčo klausimą dėl prieigos prie istorinių vandens lygio duomenų atlygintinumo, turi įvertinti tiek Visuomenės informavimo įstatyme, tiek Orhuso konvencijoje, tiek Direktyvoje 2003/4/EB įtvirtintą teisę imti mokestį už informacijos apie aplinką pateikimą. Pažymėjo, kad atitinkamas išlaidas, susijusias su prašomos informacijos apie aplinką „pateikimu“, patiria ir pareiškėja. Atitinkamai, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo bei lygybės prieš įstatymą principais, minėtų teisės aktų nuostatose įtvirtintos teisės negali paneigti Departamento nepagrįsta išvada, kad tik nemokamas paskelbimas laikytinas viešu ir tinkamu.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, skundžiamas Privalomasis nurodymas neatitinka privalomajam nurodymui bei administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, kadangi jam duoti nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Privalomojo nurodymo gavimo metu neegzistavo aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų. Akcentavo, kad, pareiškėjai tvenkinyje matavimo ir registravimo priemonėmis gaunamus duomenis neatlygintinai realiu laiku viešai pateikiant (saugant) internete (nuorodoje http://hidro.lt/duomenys/) ir pateikiant nuorodą į šiuos duomenis Aplinkos apsaugos agentūrai, Privalomojo nurodymo davimo momentu jokio pažeidimo nebuvo daroma ir esamuoju momentu nėra daroma.
Skunde pažymėjo, kad nors Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nėra nurodyta, per kiek laiko turi būti duodamas privalomasis nurodymas, tačiau vertintina, kad Privalomojo nurodymo davimas praėjus 8 mėnesiams po Patikrinimo aktų surašymo nekoreliuoja ne tik su teisingumo ir protingumo, bet ir su teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principais. Atsakovas buvo informuotas apie Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ punktų reikalavimų įvykdymą, tačiau joks kitas patikrinimas per 8 mėnesius iki duodant skundžiamą Privalomąjį nurodymą nebuvo atliktas. Privalomasis nurodymas duotas vadovaujantis 8 mėnesių senumo duomenimis.
Pažymėjo ir tai, kad pareiškėja yra priversta gintis nuo neteisėtų ir nepagrįstų Inspekcijos nurodymų, dėl to ne tik trikdoma pareiškėjos veikla, neužtikrinamas teisinio reguliavimo tikrumas ir stabilumas, bet ir pažeidžiami sąžiningumo ir protingumo principai. Tvirtino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškinęs, jog administracinis sprendimas, neatitinkantis nurodytų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pareiškėjos skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad skundžiamu Privalomuoju nurodymu pareiškėja įpareigota iki 2021 m. spalio 15 d. pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuojamos Puskelnių HE ir Liudvinavo HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis vadovaujantis Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. D1-179 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. 33 „Dėl Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) patvirtinimo“ pakeitimo“, 3.5 papunkčiu (tvenkinio ir jo žemutinio bjefo vandens lygių duomenys realiu laiku turi būti pateikiami (saugomi) internete (.xlsx) arba (.ods) failų formatu ir būtų viešai prieinami Aplinkos apsaugos agentūros HE interneto svetainėje nurodytame tinklalapyje http://vanduo.gamta.lt/, kaip tai nustatyta Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 papunktyje). Toks reikalavimas skundžiamame Privalomajame nurodyme suformuluotas atsižvelgiant į AAD Marijampolės valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. gruodžio 14 d. patikrinimo aktuose Nr. PA44-105 ir Nr. PA44-106 konstatuotas aplinkybes.
Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad interneto svetainėje http://hidro.lt/duomenys/ pateikiamos duomenų naudojimo taisyklės, jose nurodyta, kad interneto svetainėje pateikta medžiaga yra Lietuvos hidroenergetikų asociacijos ir kitų įmonių nuosavybė. Bet koks viso ir (arba) dalies duomenų turinio kopijavimas, platinimas, atkūrimas ar atvaizdavimas bet kokiu būdu ir bet kokioje terpėje yra neleistinas be asociacijos sutikimo. Minėtoje interneto svetainėje siūloma rinktis „susipažinau ir sutinku“ arba „nesutinku“. Paspaudus mygtuką „susipažinau ir sutinku“ matyti HE vandens lygių matavimo duomenys prisijungimo metu, nurodoma viena data ir laikas. Kiti vandens lygių istorijos duomenys yra mokami ir viešai neskelbiami, t. y. pasirenkant spausti „vandens lygių istorija“ siūlomas „duomenų pirkimas“ (http://hidro.lt/uzsakymas/). Be kita ko, nustatyta ir tai, kad interneto svetainėje (http://hidro.lt/lt/accounts/login/?next=/lt/accounts/login) prašoma įvesti vartotojo vardą ir slaptažodį. Nurodyta, kad „Prieiga suteikiama ūkio subjektų veiklos planinius ir neplaninius aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės patikrinimus vykdantiems pareigūnams“.
Tvirtino, kad „Kanceliarinės kalbos patarimuose“ (http://kanceliariniaipatarimai.lki.lt/), taip pat ir „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (https://lkiis.lki.lt/) apie žodį „viešas“ nurodoma, kad tai reiškia visiems, visai visuomenei skirtas, neuždaras. Aplinkybė, kad pareiškėjos interneto svetainėje http://hidro.lt/duomenys/ vandens lygių matavimo duomenys (su istorija) prieinami tik duomenis perkant, t. y. užpildžius atitinkamas grafas apie norintį matyti duomenis subjektą, negali būti laikoma, kad ankstesni nei šios dienos duomenys yra viešai prieinami.
Galimybė iš dalies susipažinti su kai kuriais duomenimis, negali būti suprantama kaip atitinkanti viešumo sampratą. Apribojimai susipažinti su tam tikrais duomenimis nepagrįstai pasunkina ir Aplinkos apsaugos agentūrai praktiškai padaro neįmanomą susipažinimą su vandens lygių duomenimis tiek dabar, tiek ir ateityje.
Atkreipė dėmesį, kad, pareiškėjai neįvykdžius Privalomojo nurodymo tinkamai, t. y. nepateikus Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodų į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis, Agentūra negali užtikrinti visuomenės, trečiųjų suinteresuotų asmenų, organizacijų teisės gauti informaciją apie vandens lygius. Pažymėjo, kad būtent pareiškėja turi pareigą užtikrinti, kad Aplinkos apsaugos agentūra turėtų galimybę gauti duomenų bazėje registruojamus duomenis. Agentūra negali interneto svetainėje paskelbti pateiktos nuorodos http://hidro.lt/duomenys/, nes pagal šią nuorodą Puskelnių HE ir Liudvinavo HE vandens lygių duomenys gali būti pasiekiami tik sumokėjus nustatyto dydžio mokestį, todėl yra viešai neprieinami. Todėl pareiškėja Agentūrai turi pateikti nuorodą į Puskelnių HE ir Liudvinavo HE vandens lygių duomenis, kaip tai nustatyta Tipinių taisyklių priedo 42.1 papunktyje.
Atsakovas atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir motyvus konstatuoja, kad Patikrinimas atliktas nepažeidžiant teisės aktų, todėl skundžiamas Privalomasis nurodymas Nr. (15.3)-PN-408 ir skundžiamas Sprendimas Nr. (3.0)-AD5-14778 yra teisėti ir pagrįsti, juose pateikti išsamūs argumentai, jie tinkamai motyvuoti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos inspekcijos 2021 m. liepos 15 d. privalomojo nurodymo Nr. (15.3)-PN-408, kuriuo pareiškėja buvo įpareigota iki 2021 m. spalio 15 d. pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuojamos Puskelnių hidroelektrinės ir Liudvinavo hidroelektrinės interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis vadovaujantis Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. D1-179 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. 33 „Dėl Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) patvirtinimo“ pakeitimo“, 3.5 papunkčiu (tvenkinio ir jo žemutinio bjefo vandens lygių duomenys realiu laiku turi būti pateikiami (saugomi) internete (.xlsx) arba (.ods) failų formatu ir būtų viešai prieinami Aplinkos apsaugos agentūros HE interneto svetainėje nurodytame tinklalapyje http://vanduo.gamta.lt/, kaip tai nustatyta Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 papunktyje). Taip pat dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. (3.0)-AD5-14778 „Sprendimas dėl 2021-07-15 privalomojo nurodymo Nr. (15.3)-PN21-18“, kuriuo pareiškėjos skundas dėl Privalomojo nurodymo netenkintas ir Inspekcijos 2021 m. liepos 15 d. privalomasis nurodymas Nr. (15.3)-PN-408 paliktas nepakeistas.
Nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos inspekcija 2020 m. gruodžio 14 d. atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuojamos Puskelnių HE ir Liudvinavo HE neplaninį patikrinimą. Atlikus patikrinimą, pareiškėjai buvo surašyti 2020 m. gruodžio 14 d. patikrinimo aktai Nr. PA44-105 ir Nr. PA44-106, kuriuose konstatuota, jog vandens lygių svyravimo duomenys yra prieinami tik ūkio subjektų veiklos planinius ir neplaninius patikrinimus vykdantiems aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams. Viešai vandens lygių svyravimų duomenys nėra prieinami.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad kai iki veiklos patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos, duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes.
Privalomasis nurodymas Inspekcijos buvo duotas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu ir remiantis Patikrinimo aktų išvadomis, kad pareiškėja, eksploatuojanti Puskelnių HE ir Liudvinavo HE, iki 2020 m. birželio 1 d. nepateikė Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodos į hidroelektrinės vandens lygių matavimų duomenis, kaip tai numatyta Tipinių taisyklių priedo 42.1 papunktyje.
Pareiškėja, nesutikdama su Privalomuoju nurodymu, kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą su skundu dėl minėto Privalomojo nurodymo panaikinimo.
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. (3.0)-AD5-14778 „Sprendimas dėl 2021-07-15 privalomojo nurodymo Nr. (15.3)-PN21-18“ pareiškėjos skundo netenkino ir Inspekcijos 2021 m. liepos 15 d. privalomąjį nurodymą Nr. (15.3)-PN-408 paliko nepakeistą.
Pareiškėja nesutinka su Privalomuoju nurodymu ir Sprendimu ir skunde tvirtina, jog Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ punktų reikalavimus yra įvykdžiusi, t. y. realiu laiku viešai teikia (saugo) vandens lygių duomenis, nagrinėjamu atveju AAD netinkamai traktuoja Tipinių taisyklių minėtas nuostatas ir netinkamai sprendžia dėl pareiškėjos pareigų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas su pareiškėjos skundo argumentais sutinka.
Įsakymo Nr. D1-179 3.5 punkte reglamentuota, jog pirmą kartą HE savininkai iki 2020 m. birželio 1 d. pateikia ar patikslina Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodas į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis, kaip tai nustatyta šiuo įsakymu patvirtintame Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 papunktyje.
Tipinių taisyklių priedo 42 ir 42.1 punktuose reglamentuota, kad jei prie tvenkinio ar patvenkto ežero įrengta HE, jos savininkai privalo užtikrinti, kad vandens lygiai tvenkinyje ar patvenktame ežere ir jo žemutiniame bjefe kas valandą būtų matuojami ir registruojami automatinėmis vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis ir realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) internete (.xlsx) arba (.ods) failų formatu. Duomenys turi būti prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metus. Šie duomenys pateikiami pagal Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių formos pavyzdžio 5 priedą.
Tipinių taisyklių priedo 42¹ punktas numato, kad HE savininkai pateikia ir (ar) patikslina Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodas į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis, kaip tai nustatyta šiuo įsakymu patvirtintame Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 papunktyje.
Taigi, vadovaujantis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, hidroelektrinės savininkas privalo užtikrinti tris sąlygas: 1) vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis gaunami duomenys turi būti realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) internete; 2) duomenys turi būti prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metus; 3) Aplinkos apsaugos agentūrai turi būti pateiktos ir (ar) patikslintos nuorodos į hidroelektrinės interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis, pirmą kartą tai turi būti padaryta iki 2020 m. birželio 1 d.
Byloje nustatyta, kad iki Patikrinimo pareiškėja 2020 m. rugsėjo 22 d. raštu informavo Inspekciją, kad tvenkinių vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis gaunami duomenys nuo 2020 m. birželio 1 d. yra viešai pateikiami (saugomi) Lietuvos hidroenergetikų asociacijos interneto svetainėje http://hidro.lt. Taip pat pareiškėja 2020 m. lapkričio 19 d. raštu informavo Inspekciją, kad tvenkinių vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis gaunami duomenys nuo 2020 m. birželio 1 d. yra viešai pateikiami (saugomi) Lietuvos hidroenergetikų asociacijos interneto svetainėje http://hidro.lt, ir atitinkamai pateikė prisijungimo prie Puskelnių HE ir Liudvinavo HE interneto svetainės duomenis (prisijungimo vardą ir slaptažodį).
Skundžiamame AAD Sprendime teigiama, kad Aplinkos apsaugos agentūrai pateikta nuoroda į vandens lygių duomenis, pagal kurią prieinama tik prie vienos vandens lygio reikšmės realiu laiku (prisijungimo metu), o kiti vandens lygių duomenys, nurodyti Tipinių taisyklių priedo 42.1 papunktyje (matuojami kas valandą ir viešai pateikiami (saugomi) internete (.xlsx) arba (.ods) failų formatu, prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienerius metus), prieinami tik sumokėjus nustatyto dydžio mokestį, todėl nuorodos http://hidro.lt/duomenys/ pateikimas nesudaro pagrindo teigti, kad Privalomasis nurodymas yra įvykdytas.
Teismas su tokiomis išvadomis nesutinka. Teismo vertinimu, pareiškėja yra įvykdžiusi visas pirmiau minėtas tris sąlygas ir apie tai informavusi atsakovą. Vandens lygių Puskelnių HE ir Liudvinavo HE tvenkinyje matavimo ir registravimo priemonėmis gaunami duomenys yra realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) internete (nuorodoje http://hidro.lt/duomenys/). Šie duomenys pateikiami pagal Tipinių taisyklių formos pavyzdžio 5 priedą. Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 22 d. ir 2020 m. lapkričio 19 d. raštais informavo Inspekciją, kad tvenkinių vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis gaunami duomenys nuo 2020 m. birželio 1 d. yra viešai pateikiami (saugomi) Lietuvos hidroenergetikų asociacijos interneto svetainėje http://hidro.lt. Pareiškėja po atlikto Patikrinimo 2020 m. gruodžio 16 d. raštu „Dėl Aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-179 įvykdymo“ pakartotinai informavo Inspekciją ir akcentavo, kad Liudvinavo ir Puskelnių tvenkinių vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis gaunami duomenys yra viešai pateikiami (saugomi) interneto svetainėje http://hidro.lt/duomenys/, o Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodą yra pateikusi pati Lietuvos hidroenergetikų asociacija. Taip pat šiame rašte nurodė, jog Tipinėse taisyklėse nenurodoma, kad duomenis reikia skelbti neatlygintinai, todėl prieigos suteikimas visuomenės naudojimui prie internete .xlsx formatu realiu laiku pateikiamų (saugomų) vandens lygių duomenų yra mokamas.
Apsilankius interneto svetainėje www.hidro.lt matyti, kad pareiškėja duomenis interneto svetainėje www.hidro.lt nuorodoje http://hidro.lt/duomenys/ skelbia realiu laiku viešai ir šie duomenys yra pasiekiami neatlygintinai.
Tipinių taisyklių priedo 42.1 punkte įtvirtinta, kad „viešai“ turi būti pateikiami (saugomi) matavimo duomenys tik realiu laiku. Sąlyga, kad ne trumpiau kaip vienus metus prieinami (saugomi) duomenys taip pat turi būti pateikiami viešai, nėra įtvirtinta.
Duomenų pateikimas „realiu laiku“ sietinas su jų pateikimu valandos intervalu, kai duomenys kas valandą yra matuojami ir registruojami automatinėmis vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis. Taigi, hidroelektrinės savininkas turi pareigą realiu laiku kas valandą pateikti vandens lygių duomenis viešoje nuorodoje. Todėl akivaizdu, kad pareiškėja vykdo Tipinių taisyklių 42.1 punkte įtvirtintą pareigą, t. y. realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) automatinėmis vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis kas valandą pamatuoti ir registruoti vandens lygių tvenkinyje ir jo žemutiniame bjefe duomenys.
Tipinių taisyklių priedo 42¹ punktas įtvirtina tik pareigą HE savininkui pateikti ir (ar) patikslinti Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodas į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis, bet ne užtikrinti, kad pateiktoje nuorodoje vandens lygių istoriniai duomenys būtų prieinami neatlygintinai ar neprisijungus. Pagal Tipinių taisyklių priedo 42² punktą, Aplinkos apsaugos agentūra interneto svetainėje skelbia HE savininkų pateiktas nuorodas http://vanduo.gamta.lt/, kuriose viešai prieinami hidroelektrinių eksploatuojamų tvenkinių vandens lygių duomenys. Taigi, interneto svetainę (tinklalapį) http://vanduo.gamta.lt/ administruoja Aplinkos apsaugos agentūra, dėl to pareiškėja negali užtikrinti, kad jos pateikiama informacija minėtoje interneto svetainėje būtų tinkamai skelbiama ar saugoma.
Atsakovas atsiliepime tvirtina, kad žodis „viešas“ reiškia visiems, visai visuomenei skirtas, neuždaras ir tuo iš esmės apeliuoja į tai, kad sąvoka „viešas pateikimas“ nesuderinama su pateikimu „atlygintinai“ ar prisijungus.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 75 dalį, viešoji informacija – informacija, skirta viešai skleisti, išskyrus privataus pobūdžio informaciją, taip pat kitą informaciją, kuri pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti viešai skleidžiama. Pagal minimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų viešoji informacija yra nemokama. Šios įstaigos gali imti mokestį tik už paslaugas ir patarnavimus, susijusius su teikiamos informacijos paieška, informacijos ar dokumentų dauginimu (kopijavimu). Šis mokestis negali būti didesnis už realias informacijos pateikimo sąnaudas. Remiantis 6 straipsnio 7 dalimi, kitos įstaigos ir įmonės, taip pat politinės partijos, politinės organizacijos, profesinės sąjungos, asociacijos ir kitos organizacijos teikia viešosios informacijos rengėjams ir kitiems asmenims viešąją informaciją apie savo veiklą šių įstaigų, įmonių ar organizacijų įstatų (nuostatų) nustatyta tvarka.
Taigi, minėtos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos suponuoja, jog viešoji informacija privalo būti nemokama tik tais atvejais, kai ją teikia valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos (su išimtimi dėl mokesčio už paslaugos teikimą ėmimo), o privatiems juridiniams asmenims nėra numatyta reikalavimo teikti viešąją informaciją apie savo veiklą nemokamai, ir tai taip pat reiškia, jog viešos informacijos atlygintinumas savaime nelemia tokios informacijos viešumo.
Orhuso konvencijos (patvirtinta 2005-02-17 Tarybos sprendimu 2005/370/EB) 4 straipsnio „Teisė gauti informaciją apie aplinką“ 8 dalyje nustatyta, kad kiekviena šalis gali leisti savo valstybės institucijoms imti mokestį už informacijos suteikimą, tačiau šis mokestis neturi būti nepagrįstai didelis. Valstybės institucijos, ketindamos imti mokestį už informacijos suteikimą, pateikia klausėjams kainoraštį, kuriame nurodomos aplinkybės, kada mokesčiai gali būti imami arba kada klausėjai nuo jų atleidžiami, bei atvejai, kai informacija suteikiama reikalaujant mokestį sumokėti iš anksto. 2003-01-28 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB taip pat numato valdžios institucijoms teisę imti mokestį už informacijos apie aplinką pateikimą, bet toks mokestis neturi viršyti priimtino dydžio (5 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, kad Aplinkos ministerija aiškinamajame rašte, kuriuo išvadas dėl ginčo grindė atsakovas, nurodyta, kad Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 punkto patikslinimas padarytas dėl to, jog vandens lygių duomenys būtų realiu laiku viešai teikiami internete, t. y. pasiekiami ir matomi ne tik aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę atliekantiems pareigūnams, bet ir visuomenei, kitiems suinteresuotiems asmenims, tačiau nėra detaliai paaiškinta, dėl kokių priežasčių HE savininkai (privatūs asmenys) pagal aplinkos ministro Įsakymą buvo įpareigoti ne tik užtikrinti, jog vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis gaunami duomenys būtų realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) internete, bet ir viešai bei neatlygintinai skelbti šiuos vienų metų duomenis. Įsakymas, kuriuo patvirtintos Tipinės taisyklės, yra priimtas vadovaujantis Vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, kurioje nėra nurodyta apie tai, kad HE savininkai turi viešai ir nemokamai skelbti minėtus duomenis visuomenei (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-483-520/2022).
Sutiktina su pareiškėjos argumentais, kad nei Orhuso konvencija, nei Europos Sąjungos teisės aktai, nei Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos neįpareigoja privačių asmenų teikti neatlygintinai visuomenei kaupiamus ir saugomus vienų metų duomenis.
Lingvistiškai aiškinant Tipinių taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 ir 42¹ punktų nuostatas, negalima daryti vienareikšmiškos ir aiškios išvados, jog HE savininkai yra įpareigoti ne trumpiau kaip vienus metus prieinamus (saugomus) duomenis pateikti viešai ir neatlygintinai visuomenei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-483-520/2022).
Vadovaujantis pirmiau išdėstyta teisės aktų analize ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-483-520/2022, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių 42.1, 42¹ punktų reikalavimų taikymo, darytina išvada, kad sąvoka „viešas“ nereiškia būtinumo informaciją teikti neatlygintinai, dėl to informacijos pateikimas atlygintinai neapibrėžtam subjektų ratui (į kuriuos nepatenka ūkio subjektų veiklos planinius ir neplaninius aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės patikrinimus vykdantys pareigūnai) laikytinas viešu informacijos pateikimu. Vandens lygių duomenų pateikimas (saugojimas) nuorodoje www.hidro.lt/duomenys/ atitinka Tipinių taisyklių reikalavimą „pateikti informaciją realiu laiku viešai“ ir „būti prieinamiems (saugomiems) ne trumpiau kaip vienus metus“, dėl to pareiškėjos nuorodos www.hidro.lt/duomenys/ pateikimas Aplinkos apsaugos agentūrai pripažintinas tinkamu Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ punktų reikalavimų įvykdymu.
Taigi Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ punktų reikalavimus pareiškėja yra įvykdžiusi. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui neegzistavo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas teisinis pagrindas duoti Privalomąjį nurodymą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 202 m. birželio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-483-520/2022, pareiškėjos skundas tenkintinas ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos inspekcijos 2021 m. liepos 15 d. privalomasis nurodymas Nr. (15.3)-PN-408 naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Atitinkamai kaip neteisėtas ir nepagrįstas naikintinas ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas Nr. (3.0)-AD5-14778 „Sprendimas dėl 2021-07-15 privalomojo nurodymo Nr. (15.3)-PN21-18“.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.; toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijos pateikia maksimalius dydžius už konkrečias advokato (advokato padėjėjo) teikiamas teisines paslaugas, apskaičiuojamus taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, todėl apskaičiuojant konkrečias sumas už teiktas teisines paslaugas, imamas tas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris galiojo konkrečios teisinės paslaugos teikimo metu. Šioje administracinėje byloje teismo sprendimas priimamas pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Pažymėtina, kad pagal LVAT nuosekliai formuojamą administracinių teismų praktiką, tokios advokato suteiktos teisinės paslaugos kaip susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė, susipažinimas su (procesiniais) dokumentais, teisinės konsultacijos ir teisinės pozicijos formavimas, teismo sprendimo gavimas laikytinos sudėtine platesnės apimties (turinio) teisinių paslaugų, tokių kaip skundo (apeliacinio skundo) parengimas ar atstovavimas teismo posėdyje, dalimi, todėl patirtos išlaidos už minėtas pavienes paslaugas traktuojamos kaip išlaidos už atitinkamą teisinę paslaugą, pavyzdžiui, skundo (apeliacinio skundo) parengimą ar atstovavimą teismo posėdyje (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-988-756/2015, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245-/2012, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-353-415/2020).
Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2021 m. rugpjūčio 11 d. atstovavimo sutartį atstovavo advokatas N. K.. 2022 m. birželio 30 d. pareiškėja pateikė prašymą priteisti 847 eurus bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė skundo teismui parengimas (605 Eur su PVM), prašymo dėl administracinės bylos sustabdymo parengimas (242 Eur su PVM). Mokėjimo nurodymai patvirtina, kad pareiškėja šias išlaidas apmokėjo. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimalus rekomenduojamas už skundo parengimą koeficientas – 2,5. Iš bylos duomenų matyti, kad skundas parengtas 2021 m. rugpjūčio 31 d., todėl šiuo atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2021 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1517,4 Eur. Atitinkamai už skundo parengimą maksimali rekomenduojama priteisti suma – 3793,5 Eur (1517,4 x 2,5). Už dokumento, kuriame pareikštas prašymas, parengimą taikomas koeficientas – 0,4. Prašymas dėl bylos sustabdymo parengtas 2021 m. lapkričio 5 d., todėl aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2021 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1566,4 Eur. Maksimali rekomenduojama suma už prašymo sustabdyti bylą parengimą yra 626,56 Eur (1566,4 x 0,4). Kadangi prašoma priteisti 847 Eur suma neviršija rekomenduojamų maksimalių dydžių, ji priteistina iš atsakovo pareiškėjai.
Taip pat pareiškėjos sumokėta 23,00 Eur žyminio mokesčio suma pripažintina pagrįstomis išlaidomis, susijusiomis su skundo nagrinėjimu, ir yra priteistina pareiškėjai.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėja patyrė 870 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą patenkinti.
Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos inspekcijos 2021 m. liepos 15 d. privalomąjį nurodymą Nr. (15.3)-PN-408.
Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. (3.0)-AD5-14778 „Sprendimas dėl 2021-07-15 privalomojo nurodymo Nr. (15.3)-PN21-18“.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 870 eurų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.