Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

nedalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. spalio 15 d. nutarimo „Dėl 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti pradėti tyrimą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo“ panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas A. V. skundu prašo: panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. spalio 15 d. nutarimą „Dėl 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti pradėti tyrimą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo“, kuriuo nutarta A. V. skundo netenkinti; Valstybinę teismo medicinos tarnybą (toliau – ir VTMT) įpareigoti skirti pakartotinę ekspertizę, atsižvelgiant į visus faktus ir pripažinti jį nukentėjusiuoju.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. V. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad 2019 m. vasario 19 d. ryte, apie 7.43 val. jam einant į darbą (duomenys neskelbtini) gatve (duomenys neskelbtini) gatvės link, prie pėsčiųjų perėjos per (duomenys neskelbtini) gatvę stovėjo automobilis „Lexus“, praleidinėjo pėsčiuosius, bet jam įėjus į pėsčiųjų perėją vairuotojas netikėtai visu greičiu važiavo į jį, paskui policijos pareigūnei vairuotojas teigė, kad nebuvo apsivalęs priekinio stiklo. Matydamas, kad neišvengs susidūrimo, pareiškėjas spėjo pasisukti į vairuotoją iš priekio, tada jam kirto į kairį kelią, jis užvirto ant priekinio kapoto, ir tik tada vairuotojas jį pamatė ir pradėjo stabdyti, jis nulėkė per kairę pusę nuo kapoto. Priėjusi liudytoja, kuri matė tą įvykį, klausė, ar jam reikia pagalbos, bet jis buvo skausme ir pusiau šoke, nieko negalėjo pasakyti, ji pasakė, kur ją galima rasti. Jis po to pats turėjo ieškoti tos liudytojos, nes policija jos neieškojo. Vairuotojas, irgi gal šoko būsenoje, pasisiūlė jį nuvežti iki Raudonojo kryžiaus ligoninės. Ten atliko rentgeno tyrimus, lūžių nebuvo. Jau būnant ligoninėje jis paskambino į policiją telefonu 112, kaip suprato, jie, grįžę į įvykio vietą jau be jo, atliko matavimus, vairuotojas pasakojo pareigūnams, kurioje vietoje vairuotojas jį parmušė toje pėsčiųjų perėjoje. Daugiau nuo vasario 19 d. vairuotojo jis nematė, tik iš policijos surašytų protokolų sužinojo, kas jis per asmuo. Tuo metu, kai jį partrenkė, jis užkrito ant automobilio kapoto, nusivertė per kairįjį automobilio šoną ir tada nušuoliavo ant kitos kojos, kuri ne taip buvo sumušta, ant žolės ar purvo. Dar atsimena, kad su skausmu pasižiūrėjo, ar nenuvažiuos ta mašina, bet vairuotojas sustojo, išlipo iš automobilio, sakė „Aš čia tau tikrai kažką sulaužiau ir važiuojam į Raudoną kryžių“. Jam skaudėjo kairį kelią, per kurį buvo smūgis ir klubą, kiek atsimena. Koją priminti galėjo šlubuodamas. Kol laukė prie gydytojo kabineto, jis paskambino 112, atvažiavę pareigūnės dar pasiteiravo, ar jis rašys, ar turės pretenzijų vairuotojui. Jis atsakė, kad žinoma, nes jam tą dieną 8 val. ryto reikėjo būti darbe, jis parašė pareiškimą ir pareigūnės kartu su pažeidėju išvažiavo į įvykio vietą. Jį apžiūrėjęs gydytojas iš karto išrašė nedarbingumą 3-4 dienoms, nustatė sumušimą, siūlė kreiptis į šeimos gydytoją. Jis gydėsi ambulatoriškai, jam darė šildymus ir pratęsdavo nedarbingumą, iš viso buvo apie 20 dienų, kiek atsimena nuo vasario 19 d. iki kovo 15 d. Kovo 18 d. buvo pirmadienis ir jis grįžo į darbą. Paskui apie kovo 20 d. darbe prasidėjo skyriaus vedėjo ir poskyrio vedėjos toks keistas puolimas. Mano, kad tai susiję su įvykiu, nes vedėjas jam pasakė „Tavo katino dienos baigėsi“, kai jis paklausė nuo kada katino dienomis vadinasi nelaimingas atsitikimas einant pakeliui į darbą, vedėjas pradėjo plūstis girdint poskyrio vedėjai. Po to panašus konfliktas pasikartojo kovo 22 d., jam liepė pasiaiškinimą, dėl ko, net nesuprato. Parašė raštą dėl tokių nepagrįstų puolimą (duomenys neskelbtini) direktoriui. Kovo 27 d. jį pasikvietė personalo vadovė, ten jau buvo L. ir J., kuris sakė, kad kol yra vedėjas, kiek norės, tiek vadins jį debilu ir pan. Jis per sausio mėnesį buvusį valstybės tarnautojų vertinimą buvo įvertintas kaip 2018 metais dirbęs labai gerai, tačiau vasario 19 d. jį pirmą kartą gyvenime parmušė automobilis ir prasidėjo puolimas iš vedėjo pusės, todėl mano, kad tai susiję. Darbo krūvis buvo tikrai didelis. Viskas baigėsi jo atleidimu, jį pastoviai spaudė, kad išeitų šalių susitarimu, jis kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą, kuri nusiuntė į Generalinę prokuratūrą, iš kur jam paskambino ir pripažino pranešėju, sakė, kad negalės atleisti iš darbo. Tada (duomenys neskelbtini) perdavė jį į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kur jį apklausė gegužės gale. Balandžio ir gegužės mėnesiais jis turėjo nemokamas atostogas, birželį grįžo į darbą. Toks P., šiek tiek aferistas, pradėjo rašyti raštus, kad jis atleidinėja visus iš darbo. Šiuo metu jis nedirba nuo liepos 2 d., nes buvo sudarytos tokios sąlygos, kad nebuvo įmanoma dirbti. Mano, kad atleidimo iš darbo priežastis yra tas eismo įvykis. Jį gydė, taikė šildymus, fizioterapiją, nes sunkiai vaikščiojo, vos užlipdavo laiptais. Kiek žino, pažymas apie taikytą gydymą gavo ir Kelių policija. Mano, kad policijos išvada, kad eismo įvykio metu automobilis visai neapgadintas ir pėsčiasis nenukentėjęs, neatitinka tikrovės, nes jam Generalinės prokuratūros atstovas išaiškino, kad esant menkiausiam nubrozdinimui būna 150-300 eurų bauda, tokių baudų kaip 30 eurų bauda ir byla baigta, tokių dalykų nėra. Todėl jis abejoja ekspertų išvadomis. Buvo specialisto išvada ir paskui papildoma specialisto išvada, nes policija reikalavo jo medicininių dokumentų, tačiau išvada nepasikeitė, todėl nusprendė apskųsti. Prašo panaikinti policijos priimtą nutarimą ir neadekvačią N. A. paskirtą baudą. Taip pat panaikinti Teismo medicinos tarnybos išvadą, kaip neišsamiai ištirtą, ir įpareigoti pakartotinai ištirti. Jo sveikata gerėjo, bet kai po 40 dienų darė ultragarso tyrimą rado suprapateliarinį bursitą, tačiau parašė, kad jis negali būti susietas su eismo įvykiu. Jam įsiminė B. L. pasakymas, kad jis jokiu būdu negalės to N. A. paduot į teismą, nes žmogus gailisi. Jam buvo kitų pažįstamų pasiūlymų, kad net jei jį atleis iš darbo, jam suras gerą advokatą ir tą N. A. paduos į teismą. Bet kai tokią išvadą padarė, kad automobilis neapgadintas, pėsčiasis visiškai nenukentėjęs, tai ir tie pažįstami rankas nuleido. N. A. nuo vasario 19 d. jis nematė ir negirdėjo, jo neatsiprašė, todėl nesupranta, kuo išreikštas tas gailestis. Į ligoninę po įvykio jis buvo pristatytas gal per 10 min. Jam buvo susiformavusi didelė kraujosruva, tačiau ją rodė tik gydytojui R. N., nesupranta, kodėl jis neužfiksavo. Kai vėliau kreipėsi į šeimos gydytoją, ji kojos neapžiūrėjo. Mano, kad pareigūnė B. L. prieš jį nusistačiusi, o skyriaus vedėjas V. J. už jo atleidimą iš darbo gavo virš 4 000 eurų baudą, Kauno apylinkės teismas pripažino skyriaus vedėjo, kaip aferisto, veiksmus pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos kreipimąsi, buvo baudžiamoji atsakomybė. Kai kreipėsi dėl to įvykio į prokuratūrą, tas atstovas, ne N., o L., anksčiau buvo nurodęs ne tokį vardą, jam išaiškino, kad negali būti tokios mažos baudos. Mano, kad eismo įvykio kaltininkas neteisingai nubaustas. Eismo į vykis ir jo atleidimas iš darbo yra susiję. Policija neišnagrinėjo įvykio tinkamai iki galo, nepripažino jo nukentėjusiuoju. Prašo panaikinti nutarimą ir pripažinti jį nukentėjusiuoju, taip pat prašo grąžinti jį į darbą.

Baigiamojoje kalboje nurodė, kad jam po liudytojo N. A. parodymų aiškiai girdėjosi, kad buvo bent jau sumušimas, ant kapoto jis, kiek atsimena, buvo užkritęs, nors liudytojas teigia, kad buvo tik pasirėmęs, bet faktas yra toks, kaip jis ir teigė. Apibendrinant nori aiškiai pasakyti, kad norėtų, jog ta byla būtų grąžinta Kauno kelių policijai, nes jis sužeidimus patyrė, kokie jie bebūtų minimalūs, vis dėl to ir prarado darbą vien tik tai dėl šito įvykio. Iš Generalinės prokuratūros gavo atsakymą, kad su jo pagalba V. J., vedėjui, vis dėl to įteikė apylinkės teismo baudžiamąjį nuosprendį ir jis įsiteisėjo gegužės 23 d. Tai irgi susiję su šita byla, nes jis buvo teismo pripažintas aferistu, ir tai, kad toks asmuo jį puolė po eismo įvykio vadindamas simuliantu, yra didelis pagrindas, net jeigu būtų tokia galimybė, norėtų jį pakviesti kaip liudytoją ir apklausti. Siūlo į tai atkreipti didelį dėmesį, nes su tuo vairuotoju gal nebūtų iš viso susitikęs nei teisme, nei kur kitur, jei nebūtų kovo vidury pradėtas puolimas prieš jį darbe. Dėl eismo įvykio jis pirmiausiai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, paskui prokuratūrą sudomino V. J. kita veikla, ir apie tą kitą veiklą jį prieš metus gegužės 31 d. apklausė STT apie septynias valandas ir šita byla pasiekė teismą, jis įrodė, kad vis dėl to V. J. yra aferistas, jeigu teismas pasitiki aferistu, kuris galbūt galimai norėjo jo atsikratyt, nes jis per eismo įvykį nukentėjo, nepaėjo, taip teigia ir liudytojas N. A., jis negalėjo normaliai vaikščioti 2-3 savaites, kai gydėsi, tikrai negalėjo lankytis darbe (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) skyrius dirba išvien su policija, tai kaip liudytoja pareigūnė B. L. teigė, kad ant kapoto jokių žymių nesimato, jei bent jau pasirėmęs žmogus, kažkokios žymės turėjo matytis. Nori, kad būtų grąžinta ir ištirta iš naujo. Pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos ir daktaro išvadas, jie nematė nei mėlynės, nei jokių įbrėžimų, bet vis dėl to sumušimas buvo, ir, kiek jis atsimena, mėlynė irgi buvo ilgą laiką, nes gavo smūgį nestabdomu automobiliu, vairuotojas pradėjo stabdyti tik tada, kai jis jau pasirėmė į kapotą, bet kiek atsimena jam kirto per kairę koją, jis užkrito ant kapoto ir nusirito per vairuotojo pusę, o tada nušuoliavo ant kitos kojos ant žolės. Vairuotojas stovėjo, o kai jis įėjo į pėsčiųjų perėją, vairuotojas jam netikėtai pradėjo į jį važiuoti, koks tas greitis buvo ne tiek svarbu, bet vairuotojas jį parmušė, o policija padarė, kad nei automobilis apgadintas, nei pėsčiasis nukentėjęs. Jis nori, kad būtų pripažintas nukentėjusiuoju.

Liudytoja B. L. nurodė, kad ji Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistė. Atliko tyrimą ir priėmė nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo. Eismo įvykių registravimo skyriaus pareigūnai vyksta į vietą, kai yra sužaloti žmonės. Tą dieną, lyg tai 2019 m. vasario 19 d., ji dirbo, gavo pranešimą, kad yra sužalotas žmogus, pristatytas į traumatologinį punktą. Ji kartu su vyriausiąja patrule I. K. nuvyko į traumatologinį punktą, pažiūrėti kas atsitiko, rado vairuotoją N. A. ir A. V., kuris sėdėjo ant kėdės, laukė tyrimo, iš jo buvo paimtas paaiškinimas, kiek žino, medikai jį patikrino alkotesteriu, kraują duoti jis atsisakė. Vairuotojas buvo apklaustas, patikrintas alkotesteriu, buvo blaivus. Kartu su vairuotoju nuvyko į eismo įvykio vietą, nubraižė schemą, planą, darė nuotraukas, vaizdo medžiagą, apžiūrėjo automobilį. Ant automobilio nebuvo visiškai jokių žymių, nei įbrėžimų, nubraukimų, rankų žymių, nubraukimų, kad matytųsi ant dulkių. Viską užfiksavo, skyriuje duomenis perkėlė ant mastelinės schemos. Tą pačią dieną buvo išsiaiškinta, kad A. V. nebuvo lūžęs joks kaulas, jis nebuvo praradęs sąmonės, todėl ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, buvo pradėta administracinė teisena. Kitą dieną A. V. pats atėjo į skyrių, pateikė liudytojos, kuri matė įvykį, duomenis, pavardės dabar neprisimena. Liudytoja buvo apklausta, ji neaiškino, kad pilietis būtų užkritęs ant kapoto, nugriuvęs ar parverstas, ji sakė, kad pilietis suklupo pradėjus važiuot automobiliui, kuris buvo sustojęs prieš perėją ir, vairuotojo žodžiais, dairėsi, ar neatvažiuoja automobiliai. Tai yra A. V. tiesiog kluptelėjo. Toliau buvo laukiama, kol asmuo pasveiks, nes jie negali atlikti tyrimo, kol asmuo gydomas. Kovo mėnesį, datos tiksliai neatsimena, A. V. atnešė iš gydytojo išrašą, kad baigė gydymą. Tada jie iš asmens nurodytų gydymo įstaigų, t. y. iš traumatologinio punkto, (duomenys neskelbtini) klinikos, užsiklausė medicininių dokumentų, juos perdavė ekspertams, gavo ekspertų išvadą, kad nepadaryti sužalojimai, surašė protokolą ir vairuotojas buvo nubaustas administracine tvarka. A. V. buvo nepatenkintas išvada, sakė, kad policija tikriausiai užsakė ne visus dokumentus, pasakė, kad dar buvo atliekama reabilitacija. Dar kartą iš naujo paprašė medicininių dokumentų, papildomai (duomenys neskelbtini) klinikoje, kur vyko reabilitacija. Dokumentai buvo pakartotinai nusiųsti ekspertams, bet buvo gauta antra ta pati išvada, todėl nieko nekeitė. Policija dėl sužalojimo nesprendžia, jie visus išrašus ir korteles surinko ir siuntė ekspertams, jei ekspertai pasako, kad objektyvių priežasčių nėra, traktuojama, kad sužalojimo nėra. Pats A. V. pradžioje tyrimo minėjo, kad prieš metus turėjo kojos traumą. Vairuotojas geranoriškai, skubiai nuvežė A. V. į traumatologinį punktą, kad jį greičiau apžiūrėtų gydytojai, niekur nėjo ir buvo šalia A. V.. Antrą kartą paprašius medicininių dokumentų, (duomenys neskelbtini) klinikos vadovė juos atvežė pati, buvo pasipiktinusi, kad A. V. per registratūros langelį kumščiu grasino, jog jam reikia gydymo ir kad turi jam gydymą duoti. A. V. visada viskuo nepatenkintas. Buvo atliekamas dar vienas tyrimas, kai A. V. kliudė asmuo su paspirtuku. Praėjus dviem parom po 2019 m. vasario 19 d. įvykio buvo konfliktas „Žalgirio“ arenoje su apsaugos darbuotojais, A. V. triukšmavo, nes negavo vietos ar panašiai, tikslių aplinkybių nežino. Gavus nedarbingumą asmuo negali eiti į koncertus, sporto varžybas. Pareigūnė I. K., su kuria vyko į šį eismo įvykį, dar dirba ir „Žalgirio“ arenos apsaugoje, tą dieną matė ir pažino A. V., sakė, kad iš pradžių jis normaliai vaikščiojo, tačiau pamatęs, kad ji žiūri, pradėjo šlubčioti.

Liudytojas V. L. nurodė, kad jis yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas. Priėmė 2019 m. spalio 15 d. nutarimą „Dėl 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti pradėti tyrimą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo“, kuriuo nutarė A. V. skundo netenkinti. Pareigūnė B. L. atliko tyrimą, nustatė kaltininką, priėmė sprendimą administracinio nusižengimo byloje, po to jos priimti sprendimai buvo skundžiami, surašytas nutarimas atsisakyti pradėti tyrimą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo buvo apskųstas, tuomet jau jis surašė nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo, nes aplinkybės nebuvo pasikeitę, tik dar buvo vykdomas tyrimas dėl kūno sužalojimo masto nustatymo, buvo pateikti papildomi medicininiai dokumentai. Mano, kad vairuotojas buvo kaltas dėl eismo įvykio, kliudė pėsčiąjį pėsčiųjų perėjoje ir dėl to buvo nubaustas. Buvo surašytas administracinis nurodymas, tą nurodymą vairuotojas įvykdė, sumokėjo baudą. O po to prasidėjo kiti procesai, buvo sprendžiamas klausimas dėl kvalifikacijos – buvo padarytas sužalojimas, ar nebuvo, kadangi teismo medicinos specialistai pasisakė, kad nėra objektyvių duomenų, kad sužalojimai būtent tada patirti, arba tie sužalojimai susiję su eismo įvykiu, tai jie tuo dokumentu ir vadovavosi, todėl sprendimas toks ir liko. Dėl kaltininko tame eismo įvykyje jokių klausimų nekilo, kaltininkas buvo aiškus, tik dėl kvalifikacijos, t. y. ar su sužalojimu, ar be sužalojimo, o teismo medicinos specialistų dokumentas rodo, kad nėra objektyvių duomenų, kad sužalojimas padarytas eismo įvykio metu. Priimdami sprendimus jie vadovaujasi paskutiniu medicininiu dokumentu, kai būna parašyta išvada, o ne tada, kai asmuo buvo apžiūrėtas, gydėsi ar pan. Atskirais medicininiais dokumentais jie nesivadovauja, juos tik pateikia vertinimui specialistui kaip ekspertui.

Liudytoja J. J. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) šeimos klinikoje, yra šeimos gydytoja, A. V. jos pacientas. Žino, kad eidamas į darbą A. V. buvo partrenktas perėjoje 2019 m. vasario 19 d. ryte. Į ją A. V. kreipėsi po trijų dienų, atnešė gydytojo R. N. dokumentus iš traumatologinio punkto. Dokumentuose buvo parašyta, kad buvo peršviestas, yra sumušimai, niekas nelūžę. A. V. atėjo šlubuodamas, paaiškino, kad buvo avarija, ji paskaitė išrašą, tęsė išduotą nedarbingumo lapelį. Ji gydymo neskyrė, nes gydymas jau buvo paskirtas – tepti tepalu, vaistai nuo skausmo. Kiek pamena, gydymas tęsėsi apie porą savaičių. Ji paskyrė fizioterapiją. A. V. nusiskundimai atitiko būseną po traumos. A. V. pas ją lankėsi ir anksčiau, iki to įvykio jis nešlubavo, o kai kreipėsi dėl tos traumos – šlubavo. Ji tik pagalvojo, kad gerai, jog nėra lūžių. Mano, kad jo negalavimai susiję su ta trauma. Po to, kai užbaigė nedarbingumą, daugiau A. V. į ją nesikreipė.

Liudytoja D. V. V. nurodė, kad įvykis galėjo būti 2019 m. sausio mėnesį, datos tiksliai neatsimena, galėjo būti ir vasario 19 d., apie 8.45 val., ji vyko į darbą, išlipo iš 6-ojo maršruto autobuso, perėjo (duomenys neskelbtini) gatvę prie 2-ojo pastato, ten yra bendrabutis ir (duomenys neskelbtini) kalbų katedra, ji ten dėsto anglų kalbą. Išlipo stotelėje prie (duomenys neskelbtini), ėjo per perėją, išgirdusi automobilio stabdymo garsą ir smūgio garsą, ji atsisuko ir pamatė, kaip žmogus suklupo, ne nukrito, bet suklupo, mašina važiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės, sustojo perėjoje. Tas žmogus klupčiodamas perėjo gatvę ir sustojo prie medžio, tada ji priėjo paklausti, ar reikia pagalbos. Žmogus sakė, kad pagalbos nereikia, bet buvo pasimetęs, gal buvo šoke. Ar vairuotojas išlipo iš automobilio, ji dabar neatsimena, tačiau tikrai atsimena, kad siūlė pagalbą, buvo geranoriškas, susirūpinęs, siūlė sėsti į jo automobilį. Ji skubėjo į darbą, todėl nukentėjusiam vyrui pasakė, kur dirba, turbūt pasakė ir savo pavardę, ir nuėjo. Kraujo ji nematė. Kai atsisuko, automobilis jau stovėjo, kad nukentėjęs žmogus būtų nukritęs, ji nematė.

Liudytojas R. N. nurodė, kad yra gydytojas, dirba Kauno klinikinės ligoninės Skubios pagalbos priėmimo skyriuje, pareiškėjo neatsimena. Jo darbas yra suteikti skubią pagalbą, nustatyti sužalojimo lokalizaciją, vietą, skirti gydymą, jie dokumentuose fiksuoja tuos požymius, kurie reikalauja gydymo, o aprašinėti „mėlynes“, t. y. poodines kraujosruvas, išmatuoti jų dydžius yra daugiau teismo medikų prerogatyva. Jei poodinė kraujosruva būtų matoma ar jos buvimas apspręstų gydymo taktiką, dokumentuose tai būtų užfiksuota, bet „mėlynė“ ne visada išryškėja pirmą dieną, ji gali atsirasti ir po trijų ar keturių dienų. Jei dokumentuose nėra įrašo apie „mėlynę“, tikriausiai tuo metu jos nebuvo. Po tokio įvykio bursitas gali pasireikšti, tačiau jis, be abejo, gali pasireikšti ir dėl kitų priežasčių. Jei po traumos praėjo nedaug laiko, šiuo atveju apie 10 min., galėjo „mėlynės“ dar nesimatyti, jei būtų matęs „mėlynę“, būtų užfiksavęs. Sumušimo vietoje paprastai vizualiai matosi patinimas, susidaro gumbas, t. y. minkštųjų audinių išsipūtimas. Jei toks gumbas ar kitas pakitimas būtų buvęs, jis būtų aprašytas.

Liudytojas N. A. nurodė, kad jam priklauso automobilis „Lexus GS300“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), eismo įvykio datos tiksliai neatsimena. Pagarsinus policijoje surašytą jo paaiškinimą, patvirtino, kad žmogus nenukrito ir nesuklupo, jis išsilaikė ant kojų. Kai išlipo iš automobilio, žmogus šokinėjo ant vienos kojos, pasiramstydamas kita. Pasodino žmogų į automobilį, jis padejavo, sakė, kad skauda koją. Automobilio greitis buvo minimalus, jis tik pajudėjo iš vietos, atleidus stabdžius „automatas“ greitai nevažiuoja, greitis galėjo būti iki 5 km/val. Sustojo per metrą, tik įvažiavęs į perėją. Jis buvo šoko būsenoje, norėjo greičiau suteikti pagalbą, todėl į eismo įvykio vietą pareigūnų ir medikų nekvietė, pasiūlė sėsti į automobilį ir važiuoti į „Raudonąjį kryžių“. Policijai apie eismo įvykį buvo pranešta nuvykus į ligoninę ir ten laukiant. Žmogus kelionės metu telefonu skambino darbdaviui ir su juo kalbėjo. Palydėjo iki gydytojo kabineto, žmogus nuėjo pats, šlubuodamas, sunkiai primindamas koją. Laukė kol gydytojas priims ir kol paleis, ten sulaukė policijos. Policija atvažiavo į „Raudonąjį kryžių“, po to su policijos pareigūnais jis nuvažiavo į įvykio vietą. Į gydytojo kabinetą nėjo, stovėjo už durų, bet žino, kad gydytojai apžiūros metu traumos ar lūžio nenustatė, buvo tik sumušimas, girdėjo, kad taip sakė daktaras. Kaltę dėl įvykio jautė, žmogaus atsiprašė, daugiau su juo nebendravo. Jis buvo su policijos pareigūnais nuėjęs pūsti į alkotesterį, grįžęs dar paklausė ar nereikia pavežti, žmogus sakė, kad nieko nereikia, tada jis atsiprašė, kad taip įvyko ir išėjo. Automobilio greitis tikrai nebuvo didesnis nei 5 km/val., nes jis, pajudėjęs iš vietos, įvažiavo metrą į sankryžą, didesnis greitis nebuvo įmanomas, nes ir sustojo per tą patį metrą. Ant kapoto žmogus nebuvo užkritęs, gal buvo pasirėmęs.

Ekspertas D. B. paaiškino, kad jis teikė abi Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadas. 2019 m. gegužės 6 d. gavo medicininius dokumentus. Jie tiria galimus sužalojimus ir teikia išvadą dėl sveikatos sužalojimo masto tik iš medicininių dokumentų, paties žmogaus neapžiūri. Išvadą pateikė 2019 m. gegužės 13 d. Įvertino visus įrašus, kurie yra užfiksuoti medicininiuose dokumentuose. Padarė išvadą, kad A. V. objektyvių mechaninės traumos poveikių nekonstatuota. Tokią išvadą padarė, nes teismo medicinoje objektyvūs požymiai yra tie, kuriuos galima matyti akimis, arba juos mato kiti gydytojai, kurie fiksuoja kaip mato, tai eina kalba apie nubrozdinimus, kraujosruvas, žaizdas, arba tai medžiaga, tyrimai, kuriuose irgi matosi kažkokia mechaninė trauma – rentgenas, ultragarsas, kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas. Anamnezė ir nusiskundimai yra aplinkybės. Jei žmogus sako skauda, o gydytojas nemato, tai yra tik subjektyvūs duomenys. Šiuo atveju buvo surinkti tik subjektyvūs duomenys – skausmas apčiuopiant, pulpuojant, vaikštant, riboti judesiai dėl skausmo. Subjektyvių požymių negalima niekaip objektyvizuoti. Gydytojas klinicistas, vertindamas žmogų, neturi jokio pagrindo juo netikėti, jei žmogus sako, kad jam skauda, negali eiti, gydytojas gali jam tęsti nedarbingumo pažymą. Teismo medicinos gydytojai vadovaujasi Sveikatos sutrikdymo masto taisyklėmis, kuriose nurodyta, kad kai medicinos dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo arba susargdinimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo ar susargdinimo pobūdžio, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo ar susargdinimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicinos dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę. Tai reiškia, kad teismo medikams nedarbingumo lapelis nesako apie jokią esamą traumą, reikia objektyvių duomenų, kad ta trauma buvo. Bet kokia mechaninė trauma sukelia didesnį ar mažesnį fizinį skausmą, tačiau skausmas yra subjektyvus pojūtis ir kiekvienas jį suvokiamas individualiai, todėl objektyvizuoti skausmo negalima. Nors pareiškėjas buvo gydomas, taikyta fizioterapija, teismo medikai nemato visiškai nieko, kad galėtų įrodyti mechaninę traumą. Ultragarso tyrimas atliktas 52 dienos po įvykio, diagnozuotas suprapateliarinis bursitas. Bursai yra tam tikros ląstelės, medžiaga, kuri yra sąnario kapsulėje, tarp odos ir kaulo arba sausgyslių, kurių funkcija gaminti skystį, kad sumažintų trintį sąnaryje, ir, esant tam tikroms situacijoms, tos ląstelės pradeda gaminti per daug skysčio. Gydytojai šiuo atveju rado nedidelį skysčio perteklių. Pats bursitas iš savęs gali atsirasti dėl begalės priežasčių, nebūtinai dėl sutrenkimo, nors dėl jo irgi gali būti, tai gali būti artritai, infekcijos, degeneraciniai pakitimai, diabetas, genetiniai pakitimai ir pan. Vien skysčio radimas neparodo jokios objektyvios mechaninės traumos. 2019 m. rugsėjo 11 d. jis teikė papildomą specialisto išvadą – gavo papildomus medicininius dokumentus, kuriuose buvo realiai tas pats – nebuvo nieko, dėl ko jis galėtų papildyti išvadą kokiais nors naujais tyrimo metodais. Ultragarso tyrimą jis turėjo jau darydamas pirmąją išvadą, o vėliau medicininėse kortelėse matė šeimos gydytojo įrašus, kad yra tęsiamas nedarbingumas, buvo nurodyti tie patys subjektyvūs požymiai. Jis jokiais būdais neneigia, kad traumos nebuvo, tačiau objektyviai traumos požymių nėra užfiksuota. Poodinė kraujosruva yra objektyvus požymis, kurį turėjo užfiksuoti gydytojas, jeigu kraujosruva būtų buvusi. Teismo medicinos gydytojai klinicistų gydytojų įrašus ima už faktą. Šiuo atveju įrašo apie kraujosruva nėra. Kauno klinikinės ligoninės gydytojas parašė, kad yra nežymus kairio kelio patinimas, skysčio sąnaryje nečiuopta, kelio raiščiai stabilūs, koją primina, rentgenogramoje lūžio linijos nematyti, kelyje lūžių nėra, taikytas medikamentinis gydymas, rekomendacija – šaltis, bintavimas. Kraujosruva gali nesusiformuoti iš karto po traumos, gali kažkiek laiko nesimatyti, tačiau atsiradus, turi apie 7-10 dienų laikytis. Šiuo atveju ji niekur neužfiksuota.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas paliktinas nepakeistas ir pareiškėjos skundas atmestinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

ANK 567 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Be to, įstatymas numato, jog, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

ANK 641 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

2019 m. spalio 15 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. spalio 15 d. nutarimu „Dėl 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti pradėti tyrimą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo“ nutarta 2019 m. rugsėjo 26 d. A. V. skundo netenkinti. Nutarime nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba gavo A. V. skundą dėl 2019 m. rugsėjo 23 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus B. L. priimto nutarimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo. A. V. skunde nurodo, kad jis nesutinka su pareigūnės nutarimu ir tvirtina, kad jam 2019 m. vasario 19 d. eismo įvykio metu buvo sutrikdyta sveikata ir jis dėl šio sužalojimo ilgai turėjo nedarbingumą. 2019 m. rugsėjo 23 d. Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistė B. L.. Vadovaudamasis ANK 661 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, priėmė nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo. Priimant 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistė B. L. tikslino A. V. 2019 m. birželio 20 d. skunde Nr. 20-AP-5391 nurodytas aplinkybes, t. y. pakartotinai prašė atsiųsti medicinos įstaigų, kuriose gydėsi A. V. medicininius dokumentus (2019 m. liepos 26 d. raštas Nr. 20-S-32745 Kauno miesto poliklinikos (duomenys neskelbtini) padaliniui, 2019 m. liepos 26 d. raštas Nr. 20-S-32746 UAB (duomenys neskelbtini) klinikai, taip pat pridėti medicininiai dokumentai, gauti el. paštu iš VšĮ Kauno klinikinės ligoninės priėmimo, skubios pagalbos ir traumų skyriaus). Specialistė, siekdama papildomai nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą dėl A. V. sužalojimo eismo įvykio metu 2019 m. rugsėjo 2 d., visus iš gydymo įstaigų gautus A. V. medicininius dokumentus (UAB (duomenys neskelbtini) klinikos, VšĮ Kauno klinikinės ligoninės priėmimo, skubios pagalbos ir traumų skyriaus, paties A. V. pristatytą UAB (duomenys neskelbtini) klinikos išrašą iš medicininių dokumentų ir 2019 m. rugpjūčio 30 d. papildomai gautus A. V. medicininius dokumentus Nr. 62418 iš (duomenys neskelbtini) poliklinikos dėl jam paskirtos ir taikytos reabilitacijos), išsiuntė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriui su užduotimi sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti. 2019 m. rugsėjo 13 d. buvo gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. pG2467/2019(02), kurioje teigiama, kad „ Įvertinus pateiktus papildomus duomenis išvada lieka tokia pati kaip specialisto išvada Nr. G1133/2019(02). A. V. objektyvių mechaninės traumos požymių nekonstatuota. 2019 m. balandžio 12 d. kairiojo kelio sąnario ultragarso tyrimo metu, 52 dienos po įvykio, diagnozuotus suprapateliarinis bursitas (remtasi tik iš rasto skysčio pertekliaus, kuris neįrodo mechaninės traumos) negali būti siejamas su 2019 m. vasario 19 d. įvykiu. Papildoma komentaru: ambulatorinio gydymo metu konstatuoti tik subjektyvūs (skausmas, skausmas liečiant, šlubčiojimas) požymiai, kurie negali būti vertinami kaip objektyvūs sužalojimai“. ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktas nurodo, kad administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, jeigu paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios organui (pareigūnui) ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas. Pareigūnei ištyrus A. V. 2019 m. birželio 20 d. skunde Nr. 20-AP-5391 nurodytas aplinkybes, t. y. paskyrus papildomą sveikatos sutrikdymo masto nustatymo užduotį, išvada buvo gauta, kad A. V. sužalojimai nekonstatuoti, kaip ir administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) 2019 m. gegužės 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1133/2019(02) sužalojimai A. V. eismo įvykio metu 2019 m. vasario 19 d. nekonstatuoti. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais patenkinti skundą. 2019 m. rugsėjo 23 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus pareigūnė teisingai vertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą, ir pagrįstą nutarimą, kurio naikinti A. V. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 3-4).

2019 m. liepos 24 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašė pakartotinai pateikti A. V. medicininius dokumentus ar jų kopijas (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 5, 6, 7, 8).

2019 m. rugsėjo 2 d. užduotyje nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą nutarta pavesti pakartotinai VTMT Kauno skyriaus ekspertams atlikti A. V. kūno teismo medicininį tyrimą pagal pateiktus medicininius dokumentus ir nustatyti: kokius sužalojimus eismo įvykio metu patyrė A. V.; ar sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis; kokį sveikatos sutrikdymo mastą atitinka sužalojimai; VTMT Kauno skyriaus ekspertams, be anksčiau pateiktų dokumentų, papildomai buvo pateikta VšĮ Kauno miesto poliklinikos (duomenys neskelbtini) padalinio ambulatorinė asmens sveikatos istorija (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 9).

2019 m. rugsėjo 11 d. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2467/2019(02) nurodyta, kad įvertinus pateiktus papildomus duomenis, išvada lieka tokia pati kaip specialisto išvada Nr. G1133/2019(02), A. V. objektyvių mechaninės traumos požymių nekonstatuota; 2019 m. balandžio 12 d. kairiojo kelio sąnario ultragarso tyrimo metru, 52 dienos po įvykio, diagnozuotas suprapateliarinis bursitas (remtasi tik iš rasto skysčio pertekliaus, kuris neįrodo mechaninės traumos) negali būti siejamas su 2019 m. vasario 19 d. įvykiu; ambulatorinio gydymo metu konstatuoti tik subjektyvūs (skausmas, skausmas liečiant, šlubčiojimas) požymiai, kurie negali būti vertinami kaip objektyvūs sužalojimai (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 10-11).

2019 m. birželio 20 d. A. V. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai pateikė skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su teismo medicinos išvada, nors dar ir nėra su ja susipažinęs, sprendžia tik iš 2019 m. birželio 19 d. gautos protokolo kopijos, kuris surašytas įvykio kaltininkui N. A., nes pagal surašytą protokolą pareiškėjas nėra pripažintas nukentėjusiuoju ir netgi teigiama, kad apskritai sužalojimų nepatyrė. Jo manymu nebuvo pristatyti visi reikalingi dokumentai medicinos ekspertams, dėl to prašo skirti pakartotinę sveikatos sutrikdymo masto nustatymo užduotį, nurodo, kad tuo metu gydėsi Raudonojo kryžiaus, (duomenys neskelbtini) šeimos klinikoje ir (duomenys neskelbtini) poliklinikoje (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 14).

2019 m. rugsėjo 26 d. A. V. kreipėsi su skundu į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą dėl neobjektyviai ištirtos VTMT Kauno skyriaus išvados dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sutrikdyta jo sveikata ir VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje išduotas nedarbingumo pažymėjimas, klausė, ar šiais laikais tokie pažymėjimai išduodami fiktyviai, kai nėra padaroma jokia žala sveikatai (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 15).

2019 m. birželio 11 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistė B. L. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 20-ANR_P-47870-2019 dėl to, kad N. A. 2019 m. vasario 19 d. 07.43 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairuodamas automobilį „Lexus GS 300“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui ir aplinkai, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos sustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, tačiau žiūrėdamas į kairę, ar neatvažiuoja automobiliai iš kairės ir pradėjęs važiuoti nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje kliudė iš dešinės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį per kelio važiuojamąją dalį ėjusį pėsčiąjį A. V., eismo įvykio metu transporto priemonė neapgadinta, pėsčiasis nesužalotas; kartu su administracinio nusižengimo protokolu buvo surašytas administracinis nurodymas, kuriuo N. A. skirta 30 eurų piniginė bauda už tai, kad jis padarė nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje. Administracinis nurodymas buvo įvykdytas 2019 m. birželio 13 d. (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 17-18).

2019 m. vasario 19 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyriausiosios patrulės I. K. tarnybiniame pranešime dėl įskaitinio eismo įvykio nurodyta, kad 2019 m. vasario 19 d. dirbant Kauno apskrities VPK Kelių policijos Eismo įvykių registravimo skyriuje apie 8.01 val. gautas pranešimas, kad prieš 10 min. pranešėją Kaune, gatvėje einant per pėsčiųjų perėją partrenkė a/m Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas pranešėją atvežė į ligoninę, nes skaudėjo koją. Dabar pranešėjas su a/m vairuotoju laukia pareigūnų Raudoname kryžiuje, (duomenys neskelbtini), prie ortopedo traumatologo 159 kabineto. Atvykus minėtu adresu, rado nukentėjusį A. V. ir automobilio Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją N. A.. A. V. paaiškino, kad 2019-02-19 apie 7.43 val. ėjo. (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) pr. link (duomenys neskelbtini) g., per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją kirto važiuojamąją dalį (duomenys neskelbtini) g., kai prie pėsčiųjų perėjos sustojęs automobilis Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), staiga pradėjo važiuoti ir atsitrenkė į jį. Po eismo įvykio automobilio vairuotojas pasiūlė nukentėjusį nuvežti į gydymo įstaigą. N. A. nukentėjusį nuvežė į Kauno klinikinę ligoninę, adresu (duomenys neskelbtini), kur nuvykę paskambino į BPC. Automobilio vairuotojas N. A. paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g., norėjo pasukti į kairę, į (duomenys neskelbtini) g., įsitikino, kad sukti į kairę yra saugu, tačiau nepastebėjo, kad per pėsčiųjų perėją ėjo žmogus, todėl pradėjo važiuoti, pavažiavo apie pusė metro ir atsitrenkė į gatvę iš dešinės į kairę ėjusį pėsčiąjį. Vairuotojas nuvežė nukentėjusį į gydymo įstaigą. Kartu su automobilio vairuotoju nuvyko į eismo įvykio vietą, nufotografavo, nufilmavo, nubraižė eismo įvykio schemą (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 19, 21-26).

2019 m. vasario 19 d. 08.39 val. alkoholio matavimo prietaisu „Alkotest 7510“ Nr. ARFF0052, N. A. nustatyta 0,00 promilių alkoholio (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 27).

2019 m. vasario 19 d. paaiškinime A. V. nurodė, kad 2019 m. vasario 19 d. apie 7.43 val., ėjo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g., prie pėsčiųjų perėjos stovėjo automobilis „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jam pėsčiųjų perėja įėjus priešais automobilį, pastarojo vairuotojas staiga sugalvojo išvažiuoti į pagrindinę (duomenys neskelbtini) g., kadangi pagrindiniame kelyje nematė automobilių, o jo, einančio per perėją nepastebėjo, kaip teigė dėl apšarmojusių automobilio stiklų. Per perėją ėjo (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) pr. iki (duomenys neskelbtini) g. Šalia ėjusi moteris patvirtino, kad paliudys įvykio aplinkybes, nes dirba šalia (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini) kalbų katedroje 2 a. Vairavęs minėtą automobilį, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pasiūlė iš įvykio vietos staigiai nuvežti iki Raudonojo kryžiaus, Kauno klinikinės ligoninės, (duomenys neskelbtini), iš kurios jis paskambino ir apie įvykį pranešė policijos pareigūnams, telefonu 112 (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 28).

2019 m. vasario 20 d. paaiškinime A. V. nurodė, kad 2019 m. vasario 19 d. apie 7.43 val. ryte įvykį matė ir apie jį paliudyti pasisiūlė pro šalį ėjusi D. V. V. (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 29).

2019 m. vasario 19 d. paaiškinime N. A. nurodė, kad 2019 m. vasario 19 d. apie 8.45 val. vairavo nuosavą automobilį „Lexus GS 300“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pilkas. Važiavo Kaune, (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės 1-ąja (dešiniąja) eismo juosta, sustojo prie perėjos, ruošėsi sukti į dešinę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, tuo metu ėjo žmogus per perėją, kurio iš karto nepastebėjo, pajudėjo iš vietos ir kliudė tuo metu per perėją einantį žmogų, jis nenukrito, nuvežė žmogų į Raudonąjį kryžių, iš ligoninės jie paskambino į policiją. Žmogus ėjo jam iš dešinės (nuo (duomenys neskelbtini)), jis, žiūrėdamas į kairę, ar neatvažiuoja kiti automobiliai, pradėjo važiuoti (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 31).

2019 m. balandžio 25 d. užduotyje nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą nutarta pavesti VTMT Kauno skyriaus ekspertams atlikti A. V. kūno teismo medicininį tyrimą pagal pateiktus medicininius dokumentus ir nustatyti: kokius sužalojimus eismo įvykio metu patyrė A. V.; ar sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis; kokį sveikatos sutrikdymo mastą atitinka sužalojimai; VTMT Kauno skyriaus ekspertams buvo pateiktos medicininių dokumentų kopijos, ambulatorinė asmens sveikatos istorija ir išrašas iš medicininių dokumentų (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 32).

2019 m. gegužės 6 d. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1133/2019(02) nurodyta, kad A. V. objektyvių mechaninės traumos požymių nekonstatuota; 2019 m. balandžio 12 d. kairiojo kelio sąnario ultragarso tyrimo metru, 52 dienos po įvykio, diagnozuotas suprapateliarinis bursitas negali būti siejamas su 2019 m. vasario 19 d. įvykiu (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 33).

2019 m. kovo 6 d. paaiškinime D. V. V. nurodė, kad 2019 m. vasario 19 d. ryte, išlipusi iš 6 autobuso (duomenys neskelbtini) stotelėje, ėjo į darbą per perėją link (duomenys neskelbtini) g. 2 pastato, Per perėją nuo (duomenys neskelbtini) pr. pusės matė vyriškį, kuris ėjo per perėją, staiga jam pažengus, išgirdo trenksmą ir pamatė automobilį, kurį vairavo jaunas vyriškis, ir išgirdo stuktelėjimą, vyriškis, ėjęs per perėją, suklupo ir šūktelėjo, po to jis, klupčiodamas ir laikydamasis pasilenkęs už kojos, perėjo pėsčiųjų perėją ir sustojo prie (duomenys neskelbtini) g. 2 pastato medžio. Ji paklausė, ar nereikia pagalbos, vairuotojas taip pat labai geranoriškai pasisiūlė pavežti vyriškį į pirmos pagalbos priėmimo skyrių. Pamatė, kad pėsčiasis įsėdo į mašiną. Tai vyko apie 7 val. 45-50 min. Jie abu išvažiavo. Pėsčiasis tik pritūpė. Vairuotojas į pėsčiųjų perėją įvažiavo lėtai (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 30).

2019 m. balandžio 2 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašė pateikti A. V. medicininius dokumentus ar jų kopijas iš Kauno klinikinės ligoninės bei UAB (duomenys neskelbtini) klinikos (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 34, 35).

2019 m. balandžio 4 d. A. V. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai pateikė šeimos gydytojo pažymą, t. y. išrašą iš medicininių dokumentų, apie gydymo laikotarpį turint nedarbingumą, sveikatos žalos mastui nustatyti, prašė kuo skubiau išnagrinėti eismo įvykį ir pripažinti jį nukentėjusiuoju (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 37, 52).

2019 m. balandžio mėnesio (diena nenurodyta) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos raštu A. V. informuotas, kad dėl eismo įvykio pradėta administracinė teisena, įvykis tiriamas, nukentėjusiuoju pareiškėjas bus pripažintas, kai bus nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas ir nustatyta turtinė žala (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 53).

2019 m. gegužės 18 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos raštu A. V. informuotas, kad ikiteisminis tyrimas dėl eismo įvykio nėra atliekamas, tačiau 2019 m. vasario 19 d. yra pradėta administracinė teisena, įvykis tiriamas (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 56).

2019 m. vasario 19 d. 07.56 val. pranešėjui A. V. paskambinus bendruoju pagalbos telefonu, įvykių registre 08.01 val. užregistruotas pranešimas apie eismo įvykį, per kurį nukentėjo žmogus (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 60).

Teismui pateiktame skunde A. V. prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. spalio 15 d. nutarimą „Dėl 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti pradėti tyrimą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo“, kuriuo nutarta A. V. skundo netenkinti, Valstybinę teismo medicinos tarnybą įpareigoti skirti pakartotinę ekspertizę ir pripažinti jį nukentėjusiuoju.

ANK 578 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu. Teismų praktikoje teigiama, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas nukentėjusiuoju, bet kokios jam kilusios žalos atsiradimą turi lemti pats administracinio nusižengimo padarymas. Žala konkrečiam asmeniui yra arba būtinasis pažeidimo sudėties požymis arba žala padaroma, kai tiesiogiai administraciniu nusižengimu paveikiamos asmens teisės ir interesai.

Šiuo atveju, Institucija 2019 m. balandžio 25 d. užduotimi pavedė VTMT Kauno skyriaus ekspertams atlikti A. V. kūno teismo medicininį tyrimą pagal pateiktus medicininius dokumentus ir nustatyti: kokius sužalojimus eismo įvykio metu patyrė A. V.; ar sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis; kokį sveikatos sutrikdymo mastą atitinka sužalojimai; VTMT Kauno skyriaus ekspertams buvo pateiktos medicininių dokumentų kopijos, ambulatorinė asmens sveikatos istorija ir išrašas iš medicininių dokumentų (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 32).

Tik gavus 2019 m. gegužės 6 d. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadą Nr. G1133/2019(02), kurioje nurodyta, kad A. V. objektyvių mechaninės traumos požymių nekonstatuota, 2019 m. balandžio 12 d. kairiojo kelio sąnario ultragarso tyrimo metru, 52 dienos po įvykio, diagnozuotas suprapateliarinis bursitas negali būti siejamas su 2019 m. vasario 19 d. įvykiu (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 33), 2019 m. birželio 11 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) N. A., kuriame nurodyta, kad eismo įvykio metu transporto priemonė neapgadinta, pėsčiasis nesužalotas, bei kartu su administracinio nusižengimo protokolu buvo surašytas administracinis nurodymas, kuriuo N. A. skirta 30 eurų piniginė bauda už tai, kad jis padarė nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 17-18).

A. V. nurodžius, kad jis nesutinka su specialisto išvada ir paaiškėjus, kad jam buvo taikytas reabilitacinis gydymas, buvo pakartotinai išreikalauti medicininiai dokumentai ir papildomai išrašas apie reabilitacinį gydymą, bei 2019 m. rugsėjo 2 d. užduotimi nutarta pakartotinai pavesti VTMT Kauno skyriaus ekspertams atlikti A. V. kūno teismo medicininį tyrimą pagal pateiktus medicininius dokumentus ir nustatyti: kokius sužalojimus eismo įvykio metu patyrė A. V.; ar sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis; kokį sveikatos sutrikdymo mastą atitinka sužalojimai; VTMT Kauno skyriaus ekspertams, be anksčiau pateiktų dokumentų, papildomai buvo pateikta VšĮ Kauno miesto poliklinikos (duomenys neskelbtini) padalinio ambulatorinė asmens sveikatos istorija (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 9).

2019 m. rugsėjo 11 d. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2467/2019(02) nurodyta, kad įvertinus pateiktus papildomus duomenis, išvada lieka tokia pati kaip specialisto išvada Nr. G1133/2019(02), A. V. objektyvių mechaninės traumos požymių nekonstatuota; 2019 m. balandžio 12 d. kairiojo kelio sąnario ultragarso tyrimo metru, 52 dienos po įvykio, diagnozuotas suprapateliarinis bursitas (remtasi tik iš rasto skysčio pertekliaus, kuris neįrodo mechaninės traumos) negali būti siejamas su 2019 m. vasario 19 d. įvykiu; ambulatorinio gydymo metu konstatuoti tik subjektyvūs (skausmas, skausmas liečiant, šlubčiojimas) požymiai, kurie negali būti vertinami kaip objektyvūs sužalojimai (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 10-11).

2003 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 12 punktas numato, kad kai medicinos dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo arba susargdinimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo ar susargdinimo pobūdžio, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo ar susargdinimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicinos dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę.

Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas D. B. paaiškino, kad galimus sužalojimus tiria ir išvadą dėl sveikatos sužalojimo masto teikia tik iš pateiktų medicininių dokumentų, teikdamas abi išvadas įvertino visus įrašus, kurie yra užfiksuoti medicininiuose dokumentuose. Ekspertas neneigė, kad traumos apskritai nebuvo, tačiau teismo medikams reikia objektyvių duomenų, kad trauma buvo. Skausmas, kuriuo skundėsi A. V., yra subjektyvus pojūtis ir kiekvienas jį suvokiamas individualiai, todėl objektyvizuoti skausmo negalima, teismo medicininiu požiūriu skausmas nevertinamas. Nors pareiškėjas buvo gydomas, taikyta fizioterapija, objektyvių traumos požymių nėra užfiksuota, nėra jokių įrašų apie kraujosruvas ar pan.

Atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, sukėlusius eismo įvykį, diferencijuojama priklausomai nuo eismo įvykio metu nukentėjusiesiems asmenims sukelto sveikatos sutrikdymo masto: tuo atveju jeigu sveikata sutrikdyta nežymiai, veika kvalifikuotina kaip ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas; jei sveikata sutrikdyta nesunkiai – veika kvalifikuotina kaip Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui bei nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles.

A. V. nurodyta aplinkybė, kad jis turi sveikatos problemų dėl kelio sąnario, abejonių nekelia, tačiau, kadangi A. V. sveikatos sutrikdymas nepatvirtintas jokiais objektyviais išoriniais traumavimo požymiais bei klinikinio ištyrimo duomenimis, atlikus tyrimą objektyvių mechaninės traumos požymių nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymas pagrįstai nebuvo susietas su eismo įvykiu. Tai patvirtino ir apklaustas ekspertas D. B.. Institucija, gavusi dvi viena kitai neprieštaraujančias specialisto išvadas, pagrįstai N. A. už minėtą Kelių eismo taisyklių pažeidimą surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį, su administraciniu nurodymu, kuriuo paskyrė 30 Eur piniginę baudą.

Administracinis nurodymas yra neskundžiamas (ANK 610 straipsnio 4 dalis), asmeniui nustatytu terminu sumokėjus administraciniame nurodyme nustatytą baudą, laikoma, kad administracinis įrodymas įvykdytas, o įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio nusižengimo teisena pasibaigia (ANK 610 straipsnio 5 dalis).

Prašydamas panaikinti 2019 m. spalio 15 d. nutarimą, skirti pakartotinę ekspertizę ir pripažinti jį nukentėjusiuoju, A. V. nenurodė jokių naujai paaiškėjusių ar turinčių esminę reikšmę bylai aplinkybių, kurios įvykį tyrusiems pareigūnams nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodytų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn. Todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti 2019 m. spalio 15 d. nutarimo.

Pažymėtina, kad rašydamas paaiškinimą iš karto po eismo įvykio, A. V. nenurodė, kad jis buvo parblokštas automobilio, užvirto ant kapoto, po to nukrito ant žemės ir pan. (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 28), liudytojas N. A. paaiškinime nurodė, kad automobilio kliudytas žmogus nenukrito (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 31), o teismo posėdžio metu taip pat tvirtino, kad A. V. nenukrito ir nesuklupo, jis išsilaikė ant kojų, ant kapoto nebuvo užkritęs, gal buvo pasirėmęs, nuvykus į gydymo įstaigą, nors ir šlubčiodamas, pats nuėjo iki gydytojo kabineto. Liudytoja D. V. V. tiek 2019 m. kovo 6 d. rašydama paaiškinimą (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 30), nurodė kad A. V. suklupo ir šūktelėjo, tiek teismo posėdžio metu tvirtino, kad pėsčiasis ne nukrito, bet suklupo, kad būtų nukritęs, ji nematė, o vairuotojas į pėsčiųjų perėją įvažiavo lėtai. Be to, liudytoja D. V. V. parodė, kad ji atsisuko iš karto, kai tik išgirdo automobilio stabdymo ir smūgio garsą, todėl, jei A. V., kaip jis pats teigia, būtų nuo smūgio užvirtęs ant automobilio kapoto, per jį persivertęs ir nukritęs ant važiuojamosios kelio dalies, jis nebūtų spėjęs atsistoti taip greitai, kad liudytoja nebūtų spėjusi to pastebėti.

Tuo tarpu teismo posėdžių metu A. V. iš pradžių nurodė, kad automobilis visu greičiu važiavo į jį, o kai jį partrenkė, jis užkrito ant automobilio kapoto, nusivertė per kairįjį automobilio šoną ir tada nustriksėjo ant vienos kojos, skunde nurodė, kad kairio kelio sąnario nubrozdinimai buvo akivaizdūs, tačiau po liudytojo N. A. parodymų, A. V. teigė, kad net jei sužeidimai buvo minimalūs, jis juos patyrė, kiek atsimena, ant kapoto buvo užvirtęs ir, kiek atsimena, ilgą laiką buvo kraujosruva, t. y. jau nebetvirtino, kad tikrai nuo smūgio buvo užkritęs ant automobilio kapoto, ir kad nuo smūgio buvo nubrozdinimai ir kraujosruva.

Pareiškėjo teismui pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta A. V. 2019 m. vasario 19 d. įvykusį lengvą nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą pripažinti draudžiamuoju įvykiu (b. l. 90), bei pateiktas 2019 m. vasario 21 d. valyklos priėmimo kvitas ir apmokėjimo kvitas (b. l. 94, 95), niekaip nepatvirtina pareiškėjui galimai padaryto sveikatos sutrikdymo masto ir priežasties. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis pats eismo įvykio dieną ar kitą dieną po eismo įvykio ėjo ieškoti liudytojos (duomenys neskelbtini), kitą dieną po įvykio pareiškėjas atvyko į Kelių policijos valdybą (liudytojos B. L. parodymai teismo posėdžio metu ir administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 29), o praėjus dviem dienom po eismo įvykio nunešė į valyklą drabužius – striukę, megztinį, dvejas kelnes (b. l. 95, 96), patvirtina, kad pareiškėjas pakankamai gerai jautėsi ir galėjo vaikščioti. Be to, pareiškėjas nepaneigė liudytojos B. L. nurodytos aplinkybės, kad praėjus dviem parom po eismo įvykio, lankėsi „Žalgirio“ arenoje ir konfliktavo su apsaugos darbuotojais, kad iš pradžių jis normaliai vaikščiojo, tačiau pamatęs, kad į jį žiūri pareigūnė I. K., pradėjo šlubčioti.

Ištyrus įrodymų visetą, teismui nėra pagrindo nepritarti 2019 m. spalio 15 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių poliucijos valdybos nutarimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo motyvams. A. V. skunde, teiktame minėtai institucijai, taip pat ir teismo nagrinėjamame skunde minimos aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis, jos buvo žinomos iš išnagrinėtos Institucijai surašant administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu N. A..

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, inter alia, yra būtina vadovautis ir Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pareiškėjo subjektyvus manymas, kad N. A. dėl nusižengimo buvo nubaustas netinkamai, nėra pagrindas naikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. spalio 15 d. nutarimą ar pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. spalio 15 d. nutarimas dėl 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti pradėti tyrimą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl A. V. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad pareiškėjo pareikšti prašymai grąžinti jį į darbą nėra susiję su Kelių policijos valdybos pareigūnų atliktu tyrimu dėl eismo įvykio ir priimtu nutarimu, todėl šioje byloje nenagrinėtini, o pareiškėjui išaiškinta, kad dėl darbo teisinių santykių jis turi teisę savo teises ginti civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, 666 straipsniu,

nutaria:

A. V. skundą atmesti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. spalio 15 d. nutarimą „Dėl 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti pradėti tyrimą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo“, palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos išsiuntimo ar išdavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.