Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui S. P. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir kitų susijusių reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad su atsakovu susipažino 2023 m. balandžio 1 d., netrukus pradėjo gyventi jos nuomojamame bute. Iš pradžių jų santykiai klostėsi normaliai, (duomenys neskelbtini) jie susituokė. Po santuokos sudarymo praėjus maždaug dviem mėnesiams, ėmė ryškėti problemos, kilti konfliktai. Atsakovas vartojo alkoholį, buvo labai pavydus, prikaišiojo jai kitus vyrus. Jai tokie priekaištai nepatikdavo, apšaukdavo atsakovą, konfliktavo. Dėl to galvoja, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu. Ji yra tvirtai apsisprendusi santuoką nutraukti, tačiau lieka su atsakovu draugais, susitinka, pasikalba. Kartu jie gyveno apie pusmetį, bet realiai bendro ūkio netvarkė, kiekvienas gyveno iš savo gaunamų pajamų, abu turėjo nuomojamus būstus, iš pradžių gyveno pas ją, paskui pas atsakovą. Ji gauna socialinę pašalpą, atsakovas gyvena iš neįgalumo pašalpos. Vaikų neturi, jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neužgyveno. Kreditorinių įsipareigojimų neturi. Išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Telšių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 5). Šalys nepilnamečių vaikų neturi (e. b. l. 6). Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų, registruotinų kilnojamųjų daiktų neturi, susidariusių bendrų kreditorinių įsipareigojimų nėra (e. b. l. 7, 8, 9, 26-27). Išlaikymo sau šalys viena iš kitos nereikalauja.

Iš šalių paaiškinimų matyti, kad sutuoktiniai gyvena atskirai, nebetvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Šalys nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo alkoholio vartojimo, pavydo ir dėl to kilusių abiejų šalių konfliktų. Šalys susipažino 2023 m. balandžio 1 d., susituokė (duomenys neskelbtini), kas rodo, jog sprendimas susituokti buvo priimtas šalims gerai nepažinus vienas kito. Maždaug du mėnesius šalys gyvena atskirai. Byloje nėra duomenų, kad nuo faktinio gyvenimo skyrium pradžios kuri nors iš šalių ėmėsi aktyvių veiksmų, priemonių šeimai išsaugoti, santuokiniams ryšiams atkurti. Teismo posėdžio metu šalys taip pat neprašė nustatyti termino susitaikymui. Nors šalys gyvena atskirai pakankamai trumpą laikotarpį, tačiau iš kategoriškos ieškovės pozicijos matyti, jog išsaugoti šeimą nebėra įmanoma. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalis). Santuoką nutraukus, šalims paliktinos santuokinės pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokant 100 proc. teisinės pagalbos išlaidų (e. b. l. 10). Bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro 109 Eur žyminis mokestis ir 331,96 Eur už ieškovei suteiktą advokatės teisinę pagalbą (e. b. l. 29, 30-32). Kadangi ieškinys tenkintinas, valstybei bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, tačiau nagrinėjamu atveju, teismas, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, sprendžia, jog yra pagrindas nukrypti nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 96 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklės. Byloje iš esmės nebuvo ginčo dėl santuokos nutraukimo, šalys negalėjo nutraukti santuokos bendru abiejų sutuoktinių sutikimu (toks prašymas nebūtų apmokamas žyminiu mokesčiu), kadangi nuo santuokos sudarymo nėra praėję vieneri metai. Santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas, jis teikė atsiliepimą į ieškinį, atvyko į teismo posėdį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra sunki, jie nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neturi, gaunamos pajamos nėra didelės. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas sprendžia, jog bylinėjimosi išlaidos turėtų būti apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų ir iš atsakovo jos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Santuoką, sudarytą tarp S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. Š. (ikisantuokinė pavardė – Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) Telšių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes: P., Š.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.