Kauno apygardos teismo sprendimas

2020-01-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-41-397/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-454-946/2019Nutartis · 2019-11-12Kauno apylinkės teismas
  2. Apeliacija2020-01-07Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2020-01-07
Bylos Nr.
AN2-41-397/2020
Teisminio proceso Nr.
4-20-3-00144-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Gytis Večerskas (pirm.)
Pažeidėjas
O. T.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-41-397/2020Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00144-2019-0Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 7 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo O. T. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties O. T. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. O. T., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) tyrėjos Jūratės Banevičienės 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 19104960406 už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, buvo nubaustas 800 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių. Jis nubaustas už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d. 13.40 val. Vilnius-Kaunas-Klaipėda 65,90 km, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,87 prom. girtumas.

Žemesnės instancijos teismas

2. O. T., nesutikdamas su Institucijos 2019 m. rugsėjo 18 d. priimtu nutarimų, jį apskundė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, prašydamas panaikinti skundžiamą nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių ir neskirti jam specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo arba skirti teisių atėmimą kiek įmanoma trumpesniam laikotarpiui, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas konstatavo, jog O. T. skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32, 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, pareiškėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, byloje jokių išimtinių ar išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstai leistų manyti, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės O. T. paskyrimas akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijams, nenustatyta.

Šalies argumentai

3. Nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui, prašydamas skundžiamą nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą - taikyti O. T. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

3.1. Skunde nurodė, jog dėl jam paskirtos nuobaudos – baudos, jis pilnai sutinka, ją apmokėjo ir dėl to neginčija, tačiau nesutinka su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 12 mėnesių, nes mano, kad tai yra per griežta ir neproporcinga priemonė jo atžvilgiu. Pareiškėjo manymu, teismas neatsižvelgė į visas aplinkybes, bei jo teikiamus dokumentus (įrodymus) byloje, nepakankamai įvertino jo asmenybę ir jį charakterizuojančius duomenis, dėl to priėmė neobjektyvią nutartį byloje, kuri turi būti keistina.

3.2. Skunde pažymima, jog pareiškėjas teikdamas teismui skundą nurodė, kad padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir pažeidimo fakto nekvestionuoja. Jis tikrai klydo dėl savo būklės ir galimybės vairuoti, o tai suponuoja pareiškėjo mažesnį veikos pavojingumą. Pareiškėjas supranta, kad visos aplinkybės nepaneigia jo kaltės ir nepateisina jo poelgio, tačiau leidžia teigti, kad O. T. neturi susiformavusių antivisuomeninių nuostatų bei laikosi teisės ir visuomenėje priimtų moralės bei elgesio normų. Pareiškėjo įsitikinimu, specialiosios teisės atėmimo terminas 12 mėnesių, yra tikrai pernelyg griežta ir neproporcinga priemonė jo atžvilgiu, kadangi jis nėra piktybinis teisės pažeidėjas. Prašo įvertinti, kad po šio įvykio jis jau padarė rimtas išvadas, pats savo noru kreipėsi į VšĮ „Svarbus žingsnis“, kur išklausė 4 akademinių valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalų žmogaus sveikatai programą ir jam buvo išduotas sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimas.

3.3. Pareiškėjo įsitikinimu, jo situacijoje yra pakankamai sąlygų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi jis pilnai pripažino kaltę dėl savo padaryto administracinio nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi, jo pažeidimas padarytas nesąmoningai, nepiktybiškai, realaus pavojaus bei grėsmės visuomenei jis nepadarė, padarytas pažeidimas yra tik atsitiktinis, o ne sisteminga veikla, siekiant padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Skundo autoriaus teigimu, teisė vairuoti jam yra būtina sąlyga, pagal jo darbo pobūdį. Jam teko išeiti iš darbo ir šiuo metu negali rasti pagal profesiją jokio darbo, pajamų neturi. Be to, teisė vairuoti transporto priemones jam yra labai reikalinga pastoviai vežioti žmoną dėl sunkios ligos į gydymo įstaigas, nes žmona serga vėžiu, yra nedarbinga ir pati neturi teisės vairuoti transporto priemones.

3.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog per laikotarpį nuo nusižengimo padarymo iki dabar jis pilnai suvokė savo padaryto nusižengimo galimas pasekmes, padarė atitinkamas išvadas ir pažada ateityje to nekartoti. Iš teismui pateiktos, dabar jau buvusios darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikos matyti, kad pareiškėjas dirbo vairuotoju ekspeditoriumi, charakterizuojamas kaip darbštus, veiklus bei pareigingas ir patikimas, nepriekaištingai atlikdavo jam pavestus darbus. Nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. išėjo iš darbo, negalėdamas tiesiogiai vykdyti savo darbiniu pareigų. Šiuo metu pareiškėjas registruotas Užimtumo tarnyboje. Svarbiausia aplinkybė, kad jo žmona šiuo metu sunkiai serga, dirbti negali, gauna invalidumo pašalpa 400 euru. Šiai dienai 400 eurų yra visos jų šeimos pajamos. Teisė vairuoti jų šeimai yra labai šiuo metu reikalinga, nes pareiškėjas negali niekur įsidarbinti vairuotoju, išmokos iš Užimtumo tarnybos negauna.

3.5. Pareiškėjo įsitikinimu, akivaizdu, kad šiuo atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones 12 mėn. jam sukels daug didesnių buitinių, gyvenimiškų nepatogumų negu kitam asmeniui, kuris tokių aplinkybių bei pasekmių nepatiria. Be to, jo įvykdytas administracinis nusižengimas nors ir yra pavojingas, tačiau realiai padaryta žala yra mažareikšmė, nes jis nieko nesužalojo, niekas nenukentėjo, jokios žalos niekam nepadarė ir šis įvykis yra tikrai tik atsitiktinio pobūdžio.

4. Atsiliepimų į apeliacinį O. T. skundą, nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Apeliacinis O. T. skundas atmetamas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą nusižengimą. Apeliaciniame skunde keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, apelianto nuomone, šiuo atveju yra pagrindas jam taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neatimti specialiosios teisės, nes teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga norint susirasti darbą, taip pat vežiojant sergančią ir neįgalią žmoną į gydymo įstaigas. Apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų, o to paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

8. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016 ir kt.).

9. Apylinkės teismas, atmesdamas O. T. skundą, nustatė, kad šiuo atveju nėra pagrindo jam taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Teismas įvertinęs bylos medžiagą, pateiktus argumentus, sprendė, kad skiriant administracinę nuobaudą O. T. administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės nebuvo nepažeistos - buvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi. O. T., įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmę turinčias aplinkybes, buvo paskirta ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda bei minimaliam terminui atimta teisė vairuoti transporto priemones.

10. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą ir administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Byloje esantys duomenys ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinė nuobauda O. T. turėtų būti švelninama. Konstatuojama, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės (kad teisė vairuoti jam yra būtina sąlyga, pagal jo darbo pobūdį, kad jam teko išeiti iš darbo ir šiuo metu negali rasti pagal profesiją jokio darbo, pajamų neturi, be to, teisė vairuoti transporto priemones jam yra labai reikalinga pastoviai vežioti žmoną dėl sunkios ligos į gydymo įstaigas) nerodo, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas O. T. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, kadangi nagrinėjamu atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas tik taikant sankcijoje numatytą nuobaudą.

11. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, Nr. N1-1378/2007, Nr. N1-413/2007, Nr. N261-3042/2011 ir kt.; Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-273/2015, Nr. ATP-567/2015, Nr. ATP-290/2016, Nr. ATP-303/2016, Nr. ATP-403/2016 ir kt.). Būtent tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas yra susijęs su automobilio vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonės vairavimo) pavojus tampa dar didesnis. Net ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su O. T. bei jo šeimos finansine gerove bei susisiekimo su gydymo įstaiga galimybe, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti apelianto naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats O. T., o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina, jog O. T. ir iki nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, suprato, kad teisė vairuoti padeda pasirūpinti tiek savimi, tiek ir neįgalia sutuoktine vežant ją pas gydytojus, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo, jis iš vakaro girtavo, o kitą rytą sėdo prie vairo neblaivus, tokiu savo elgesiu parodydamas itin atsainų požiūrį į savo darbą, kuris yra jo pragyvenimo šaltinis, ir šeimą, kuria rūpinantis jam taip pat reikalinga teisė vairuoti. Apygardos teismo vertinimu, asmuo, puoselėdamas šeiminius ryšius, norėdamas išlaikyti darbą, tinkamai pasirūpinti savo šeimos nariais, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje paskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, nei kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių (nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė) ar kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą.

12. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog asmenims vairuojantiems transporto priemones, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t yra nustatytas reikalavimas vairuoti visiškai blaiviems, jų alkoholio koncentracija iškvepiamame ore ar kraujyje negali būti didesnė kaip 0 promilių. Todėl nagrinėjamu atveju O. T. nustatytas 0,87 promilių neblaivumo laipsnis, negali būti vertinamas kaip nežymiai viršijantis leistiną alkoholio koncentraciją iškvepiamame ore, kadangi jokios leistinos normos šiuo atveju nebuvo. Pažymėtina, jog O. T. padarė šiurkštų pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas nors ir nustatyto lengvo girtumo laipsnio, tačiau tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ar sveikatai. Atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, kai tai daro neblaivūs vairuotojai, yra diferencijuojama pagal asmens, vairavusio transporto priemonę, girtumo laipsnį – už vairavimą esant lengvam girtumo laipsniui įstatymo leidėjas numatė administracinę atsakomybę, tuo tarpu už vairavimą esant vidutiniam ar sunkiam girtumui – baudžiamąją atsakomybę. Taigi, esant sunkesniam girtumui O. T. būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Aukštesniojo teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad Institucija pareiškėjui paskyrė per griežtą nuobaudą. Akivaizdu, kad jo padarytas pažeidimas yra laikytinas šiurkščiu ir keliančiu realią grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, todėl vien tik simbolinės atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Nusižengimą O. T. padarė naudodamasis specialia teise, todėl jos atėmimas tam tikram įstatymo numatytam terminui, kuris šiuo atveju yra minimalus, laikytinas adekvačia ir proporcinga padaryto šiurkštaus nusižengimo pavojingumui priemone, siekiant administracinės nuobaudos tikslų, nepažeidus nei teisingumo, nei protingumo, nei humaniškumo principų.

13. Aptartų duomenų pagrindu daroma pagrįsta išvada, kad O. T. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių ar naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos Institucijai ir apylinkės teismui ir kurios galėtų būti pripažįstamos pagrindu O. T. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo terminą, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra. Visos apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės jau buvo įvertintos priimant skundžiamus procesinius sprendimus ir paskiriant jam minimalų ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę sutrumpinant jos taikymo terminą, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

14. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad O. T. paskirta administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota, nėra per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, ja realizuojami administracinės nuobaudos tikslai. Skundžiama apylinkės teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą ir O. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Gytis Večerskas