Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-09-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-391-851/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-27
Bylos Nr.
AN2-391-851/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-013976-2018-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aiva Survilienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-391-851/2018
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-013976-2018-2Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Aiva Survilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal G. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-26 nutarimo, kuriuo G. T. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 200 EUR dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. G. T. administracine tvarka nubausta už tai, kad ji, būdama UAB „Fucus statyba“ (toliau – įmonė) direktore, žinodama, kad įmonė turi mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, organizuodama ir vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais nuo 2017-12-15 iki 2018-03-19 nesilaikė Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir pirmenybę teikė kitiems kreditoriams, nors UAB „Fucus statyba“ buvo skolinga valstybės biudžetui.

Šiais veiksmais G. T. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. 2018-08-27 Vilniaus apygardos teisme gautas G. T. (toliau tekste ir – pareiškėja) apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-26 nutarimą ir administracinę bylą nutraukti, nesant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties.

2.1. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi teismas neišsiaiškino visų teisingam sprendimui priimti būtinų aplinkybių, tinkamai neįvertino byloje esančius įrodymus, bei atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, dėl ko galimai neteisingai veiką kvalifikavo pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, neteisingai nustatė menamo nusižengimo padarymo laikotarpį, neteisingai aiškino aplinkybes dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūros sustabdymo, kilus mokestiniams ginčui tarp Bendrovės ir VMI.

2.2. Taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamame nutarime neteisingai nurodyta, kad administracinis nusižengimas padarytas nuo 2017-12-15 iki 2018-03-19. Teigia, jog mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūra pagal VMI 2017-12-12 sprendimą Nr. (23.24.08)-327-9703 ir 2017-12-12 sprendimą Nr. (23.24.08)-327-9704 turėjo būti sustabdyta Bendrovei pateikus skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kadangi Bendrovė teismine tvarka ginčija ir prašo panaikinti minėtus VMI sprendimus, apeliantės manymu, teismas skundžiamame nutarime neteisingai nustatė menamo nusižengimo laikotarpį.

3. 2018-08-28 Vilniaus apygardos teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojos atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo prašoma apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-26 nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

5. Apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas G. T. veiką kvalifikuodamas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, ANK nuostatų nepažeidė.

5.1. Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

5.2. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pažeidė kreditorių teises (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, nepateikė ar pavėluotai pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įstatymuose numatytais atvejais nesušaukė kreditorių susirinkimų).

5.3. Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad bendrovė, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nors turėjo įstatymo nustatytą pareigą atsiskaityti su VMI, tai yra G. T., būdama UAB „Fucus statyba“ direktore, žinodama, kad įmonė turi mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, nesilaikė Lietuvos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo: pirmenybę teikė kitiems kreditoriams – darbuotojams, AB „Elektros skirstymo operatoriui“, AB „Vilniaus šilumos tinklams“, UAB „Vilniaus vandenims“, VšĮ „Verslo vystymo sprendimai“, UAB „Office Service“, AB „Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamyklai“, bankams „Luminor“ ir „Nordea“.

Pati G. T. pirmosios instancijos teismo posėdyje šių aplinkybių neneigė ir patvirtino, kad bendras įsiskolinimas VMI yra 2 202 000 Eur, jos veiksmai buvo nulemti ekonominio būtinumo, sumokant darbo užmokestį, atsiskaitant už komunalines paslaugas bei kitas paslaugas, reikalingas įmonei tinkamai funkcionuoti, bei atliekant mokėjimus pagal prievoles.

5.4. Apeliacinio skundo argumentai, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra užginčyti VMI sprendimai, kuriais nutrauktos su pareiškėja sudarytos mokestinės paskolos sutartys, todėl apylinkės teismas neva netinkamai nustatė padaryto administracinio nusižengimo laikotarpį bei netinkamai kvalifikavo jos padarytą, atmetami kaip nepagrįsti. ANK 120 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir mokestinė nepriemoka nėra šio nusižengimo pasekmė ar padarinys. Nagrinėjamu atveju tam, kad kiltų atsakomybė pagal šį straipsnį, pakanka tik pažeisti kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, mokestinė nepriemoka bei jos dydis kvalifikavimui pagal ANK 120 straipsnį reikšmės neturi, tačiau tai gali turėti reikšmę parenkant administracinės nuobaudos dydį. Atkreipiamas dėmesys, jog mokestinė nepriemoka yra išieškoma Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nustatyta tvarka, todėl pagal formuojamą teismų praktiką negali būti tapatinama su turtine žala. Priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo tvarką nustato MAĮ 5 skirsnis, kurio 106 straipsnyje yra nurodyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai: 1) duodant kredito įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos. Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) pateikiant laiduotojui arba garantui reikalavimą įvykdyti mokesčių mokėtojo prievolę ir už mokesčių mokėtoją sumokėti mokestinę nepriemoką (jeigu mokestinės prievolės įvykdymas užtikrintas laidavimu arba garantija); 3) duodant kredito įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš laiduotojo arba garanto sąskaitos, jeigu laiduotojas arba garantas nevykdo šio straipsnio 2 punkto reikalavimo. Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka; 4) priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

5.5. Nagrinėjamo skundo kontekste teismas pažymi ir tai, kad, pagal formuojamą teismų praktiką verslas yra veikimas savo rizika, todėl verslininkas turi elgtis protingai ir apdairiai, prisiimdamas ilgalaikes prievoles, taip pat privalo įvertinti ir prisiimti neigiamų savo veiklos padarinių riziką. G. T., būdama UAB „Focus statyba“ vadovė, tai yra profesionali verslininkė, kuriai galioja didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, gebanti pamatuoti prisiimtą riziką, kuri yra neatskiriama verslo dalis, turi būti ne tik pakankamai atidi bei rūpestinga, bet taip pat puikiai žinoti su verslu susijusias įstatymo nustatytas prievoles bei jų vykdymo tvarką. Taigi G. T., akivaizdžiai žinodama, kad neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, sąmoningai nevykdė imperatyvių CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, apygardos teismo vertinimu, nulemtos paties pareiškėjos prisiimtos rizikos ir netinkamų sprendimų, kuriuos ji, kaip ilgametė, daug patirties turinti verslininkė, galėjo ir turėjo numatyti bei įvertinti.

6. Apygardos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas, atsižvelgęs į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, pažeidėjos asmenybę, į tai, jog nėra jos atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ji yra neteista, dirbanti, už analogiško pobūdžio veikas nėra bausta, pritaikęs ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, pagrįstai paskyrė jai administracinę nuobaudą – baudą, – savo dydžiu ženkliai mažesnę už ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos minimumą. Paskirta G. T. administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta, atitinka byloje nustatytas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kurias apylinkės teismas tinkamai nustatė ir į jas motyvuotai atsižvelgė, taip pat ji neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, kadangi vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas ar visiškas jos neskyrimas akivaizdžiai prieštarautų ANK numatytiems administracinės nuobaudos skyrimo tikslams – skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

7. Apygardos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktų įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams, apeliantė, gi, vadovaudamasi tik subjektyviu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nutarimo vertinimu bei deklaratyviais teiginiais, nepateikė aukštesnės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti arba pakeisti skundžiamą nutarimą.

8. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėja nepateikė aukštesnės instancijos teismui duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti ar pakeisti šį nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nutarimą palikti nepakeistą, ir G. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Aiva Survilienė