Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. B., E. B., E. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Registrų centras, Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarė R. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime įrašyta pastaba, kad liudijimas turi būti užregistruotas Vilniaus biure „Valda“ ir Kelių policijoje, tačiau tokie veiksmai nebuvo atlikti ir registracija negali būti atlikta neatnaujinus praleisto paveldėjimo teisės liudijimo įregistravimo termino. Paveldėjimo teisės liudijimas yra M. B. nuosavybės teisę į nurodytą turtą patvirtinantis dokumentas, jis nėra nuginčytas, yra galiojantis. M. B. nesuprato reikalavimo dėl būtinumo liudijimą įregistruoti, nežinojo tokio neįregistravimo pasekmių dėl savo teisinio neišprusimo, žinių stokos. M. B. sąžiningai valdė turtą, manė, kad notaro patvirtintas paveldėjimo teisės liudijimas suteikia jai visas liudijime įvardinto nekilnojamojo turto savininkės teises.

6. Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarė R. V. atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas iš dalies

7. Byloje nustatyta, kad D. B. ir E. K. yra M. B. (mirusi (duomenys neskelbtini)) dukterys. E. B. yra M. B. sutuoktinis. M. B. buvo J. S. (mirusio (duomenys neskelbtini)) dukra. Pareiškėjai yra M. B. turto paveldėtojai (Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, Nr. 8-5811). J. S. nuo 1972 m. buvo sodų bendrijos „Š“ narys. 1993 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto valdybos potvarkiu, be kita ko, nutarta su sodininkų bendrijos „Š“ nariais, nurodytais potvarkio priede, sudaryti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis ir įregistruoti jas nekilnojamojo turto registre. Ginčo žemės sklype J. S. buvo pastatęs sodo namą. J. S. mirus, (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro Vilniaus teritorinis valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras „Valda“ išdavė J. S. dukrai M. B. pažymėjimus Nr. 013253 ir Nr. 13253, kuriais patvirtino, jog ginčo turtas registruotas teritoriniame inventorizacijos biure asmeninės nuosavybės teisėmis J. S. vardu. Iš šių duomenų nustatyta, kad J. S. valdė ginčo turtą asmeninės nuosavybės pagrindu. Šiuo pagrindu M. B. 1994 m. vasario 7 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą Reg. Nr. 2-504, pagal kurį M. B., be kita ko, paveldėjo ginčo turtą, priklausiusį J. S. asmeninės nuosavybės teise.

8. Pagal paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo metu galiojusį 1964 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso 255 straipsnį, gyvenamojo namo (arba jo dalies) pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta, jeigu bent viena iš šalių yra pilietis, ir per tris mėnesius įregistruota vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete. Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią. Pagal to paties kodekso 149 straipsnį, Turto įgijėjui pagal sutartį nuosavybės teisė (operatyviojo tvarkymo teisė) atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu ko kita nenumato įstatymas arba sutartis.

9. Pagal galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnį, sandorio formai taikomi jo sudarymo momentu galioję įstatymai. Civilinio kodekso 1.71–1.76 straipsniuose numatytos normos dėl sandorių formos reikalavimų taikomos tiems sandoriams, kurie buvo sudaryti įsigaliojus šiam kodeksui, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas išimtis. Jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas.

10. Pagal galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 straipsnį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009).

11. 1994 m. vasario 7 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą Reg. Nr. 2-504 pagrindu 1994 m. kovo 30 d. Vilniaus m. sodininkų bendrijos „Š“ valdybos posėdyje buvo nutarta patenkinti M. B. pareiškimą ir priimti M. B. į sodininkų bendrijos „Š“ narius. M. B. nuosavybės teisės į ginčo turtą nebuvo įregistruotos, ji kreipėsi į Vilniaus m. sodininkų bendriją „Š“ su prašymu pateikti su J. S. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį bei kitus su J. S. nuosavybės teisių į atitinkamą turtą įgijimu susijusius dokumentus. 2004 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus m. sodininkų bendrija „Š“ M. B. išdavė pažymėjimą Nr. 80-2004.09.06, kuriuo patvirtino, kad J. S. privatizavo žemės sklypą pagal žemės pirkimo-pardavimo sutartį, suteiktas registracijos Nr. 54. Po J. S. mirties, gavus paveldėjimo teisės liudijimą, M. B. mokėjo žemės mokestį už žemės sklypą, įsiskolinimų bendrijai neturi (Fotonuotraukos; Pažymėjimas Nr. 80-2004/09.06). 2022 m. spalio 13 d. prašymu Nr. 10/13/01 pareiškėjų atstovė kreipėsi į Lietuvos notarų rūmus su prašymu pateikti pirkimo-pardavimo sutartį, kuria J. S. įsigijo ginčo žemės sklypą, tačiau nurodė, kad informacijos notarų rūmai negalėjo pateikti. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime įrašyta pastaba, kad liudijimas turi būti užregistruotas Vilniaus biure „Valda“ ir Kelių policijoje, tačiau tokie veiksmai nebuvo atlikti. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnį, paveldėjimo teisės liudijimas gali būti atnaujinamas.

12. Teismo vertinimu, paveldėjimo teisės liudijimas yra M. B. nuosavybės teisę į nurodytą turtą patvirtinantis dokumentas, jis nėra nuginčytas, yra galiojantis. Teismo vertinimu, M. B. galimai nesuprato reikalavimo dėl būtinumo liudijimą įregistruoti, nežinojo tokio neįregistravimo pasekmių dėl savo teisinio neišprusimo, žinių stokos. M. B. sąžiningai valdė turtą, mokėjo mokesčius, galimai manė, kad notaro patvirtintas paveldėjimo teisės liudijimas suteikia jai visas liudijime įvardinto nekilnojamojo turto savininkės teises.

13. Palikimas taip pat neperėjo ir Lietuvos valstybės nuosavybėn. Todėl termino atnaujinimas priimti palikimą, nei vienam suinteresuotam asmeniui nesukeltų jokių neigiamų pasekmių ar padarinių, nebūtų sprendžiamas klausimas dėl jau paveldėto, Lietuvos valstybei perėjusio turto ar už realizuotą turtą gautų lėšų perdavimo.

14. Atsižvelgiant į tai, į galiojančio CK 4.49 straipsnio 1 dalį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis), teismas konstatuoja, kad įstatymo nustatytas terminas M. B. įregistruoti 1994 m. vasario 7 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Reg. Nr. 2-504 praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl šis terminas atnaujinamas, nustatant M. B. naują trijų mėnesių terminą įregistruoti 1994 m. vasario 7 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Reg. Nr. 2-504, išaiškinant, jog termino eiga prasideda nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Dėl įpareigojimo registrų centrui

15. Pareiškėjai, be kita ko, prašo įpareigoti VĮ Registrų centrą įregistruoti M. B. nuosavybės teises į M. B. asmeninės nuosavybės teise priklausiusį ginčo turtą.

16. VĮ Registrų centras nesutinka su šiuo prašymu ir prašo jo netenkinti.

17. Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“, 28 punkte nurodyta, kad prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše gali pateikti teisėsaugos, valstybės valdžios ar valdymo institucijos, įstatymų nustatytais atvejais ginančios viešąjį interesą, arba bet kuris proceso, kurio metu priimtas teismo sprendimas dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų pasikeitimo ir (ar) pasibaigimo, dalyvis.

18. Teismo vertinimu, šis pareiškėjų prašymas yra išvestinis ir perteklinis. Teismas sutinka su VĮ Registrų centro pozicija, kad atnaujinus praleistą terminą paveldėjimo teisės liudijimui įregistruoti, duomenys Nekilnojamojo turto registre būtų įregistruoti asmens prašymo ir teismo sprendimo pagrindu, be atskiro teismo įpareigojimo įregistruoti M. B. nuosavybės teises į ginčo turtą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų prašymo dalis, įpareigoti VĮ Registrų centrą įregistruoti M. B. nuosavybės teises į M. B. asmeninės nuosavybės teise priklausiusį ginčo turtą, neatitinka tokio prašymo turiniui keliamų reikalavimų, todėl ji paliekama nenagrinėta (CPK 296 straipsnio 11 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Šioje byloje nesusidarė procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, todėl teismas jų paskirstymo klausimo nesprendžia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 578 straipsnio 1 dalimi teismas

nutaria:

Pareiškėjų D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo patenkinti iš dalies.

A. M. B. (mirusiai (duomenys neskelbtini)) praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą įregistruoti 1994 m. vasario 7 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, Reg. Nr. 2-504, J. S. (mirusio (duomenys neskelbtini)) palikimui priimti.

Naujo termino eigos pradžia laikyti šios nutarties įsiteisėjimo dieną.

Prašymo dalį, įpareigoti valstybės įmonę Registrų centrą įregistruoti M. B. nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sodo namą, palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.