Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-06-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1902-990/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-06-11
Bylos Nr.
1-1902-990/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
V. T.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,dalyvaujantteismo posėdžių sekretorėms R. G.- Liobienei, Linai Sadovskai,kaltinamajam V. T., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Ožiūnui,prokurorams Gedvydui Vaivadai, Marinai Jelizarovai,vertėjoms Olgai Macijauskienei, Irinai Pikčilingienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., gimęs (duomenys neskelbtini), Moldovos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), moldavas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nesusituokęs, Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

2019 m. gegužės 18 d. apie 19.10 val. Savanoriu prospekte, Vilniuje, prie pastato Nr. 72 V. T. vairavo automobilį „Fiat Multipla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,82 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu V. T. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Jis gyvena Moldovoje, į Lietuvą jis atvyko su savo pažįstamu, užsiimančiu prekyba automobiliais. Nagrinėjamo įvykio dieną jie susitarė susitikti su automobilio pardavėju. Minėtas automobilio savininkas grįžo iš oro uosto, paliko jiems automobilio raktus ir išvažiavo, sakė tuoj atvažiuosiąs. Jie pasiliko prie automobilio laukti. Belaukdamas jis susipažino su lietuviais, kurie pasiūlė jam išgerti. Jis sutiko. Iš viso jis išgėrė 3-4 skardines alaus, po ko jis sėdo už minėto automobilio vairo ir važiavo. Bevažiuojantį jį sustabdė policijos pareigūnai. Vairuotojo pažymėjimo jis neturi. Jis gyvena Moldovoje, šiuo metu jis nedirba. Savo veiksmus jis vertina blogai, gailisi. Galimybės sumokėti baudą jis neturi, todėl jis prašo teismo skirti jam arešto bausmę.

Teisiamojo posėdžio metu V. T., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jo gynėjas ir prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu V. T. parodė, kad jis nuolat gyvena Moldovoje. 2019 m. balandžio mėn. jis atvažiavo į Lietuvą pas pažįstamą į svečius. Pažįstamas jau išvyko į Moldovą, o jis pasiliko norėdamas rasti darbą. Jis niekada neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Automobilis „Fiat Multipla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jo pažįstamam Mariui, kurio pavardės jis nežino. Raktą nuo minėto automobilio davė jam kitas pažįstamas, kurio jokių duomenų jis nežino ir kurį jis yra matęs porą kartų. Minėtu automobiliu iš pradžių jis važinėjo su Mariaus sutikimu, o paskutinį kartą minėtą automobilį jis paėmė be Mariaus žinios. Automobilis „Fiat Multipla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) visada stovėjo toje pačioje vietoje, t. y. daugiabučio namo kieme. 2019 m. gegužės 18 d. apie 15.00 val. būdamas blaivus automobiliu „Fiat Multipla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis nuvažiavo į mišką Vilniuje, esantį netoli geležinkelio. Minėtame miške jis išgėrė alaus, po ko, būdamas neblaivus, vairuodamas automobilį „Fiat Multipla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis išvažiavo iš minėto miško. Bevažiuojantį jį sustabdė policijos pareigūnai. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi (b. l. 34-35).

Ikiteisminio tyrimo metu P. S. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. 2019 gegužės 18 d. apie 19.07 val. patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, kad ties pastatu, esančiu Račių g. 176, Vilniuje, pavojingu greičiu važinėja raudonos spalvos automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris vos nepartrenkė vaikų. Atvykęs į įvykio vietą jis pastebėjo važiuojantį automobilį „Fiat Multipla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį jis sustabdė ties pastatu, esančiu Savanorių pr. 174U, Vilniuje. Automobilį vairavo Moldovos Respublikos pilietis V. T., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Paklaustas, ar gėrė alkoholinius gėrimus, V. T. atsakė gėręs maždaug prieš valandą. Alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARKA-0039, apie 19.15 val. V. T. buvo nustatytas 2,82 promilių girtumas, 19.31 val. buvo nustatytas 3,08 promilių girtumas (b. l. 22-23).

Ikiteisminio tyrimo metu N. A. parodė, kad 2019 m. gegužės 17 d. po darbo dienos vairuodamas automobilį „Fiat Multipla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „Transmeridianas“, jis atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę ties pastatu, esančiu Savanorių pr. 174, Vilniuje, kurioje paliko automobilį stovėti. Automobilį jis paliko neužrakinęs, raktelį nuo užvedimo spynelės jis paliko daiktų dėtuvėje esančioje salono panelėje. 2019 m. gegužės 18 d. vakare jam paskambino draugas S. R., kuris pranešė, kad automobilį „Fiat Multipla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį jis paliko stovėti ir kurio jis neužrakino, sulaikė policija, o vairuotojas buvo neblaivus. Iš kitų darbuotojų jis išsiaiškino, kad minėtą automobilį vairavo Viktoras, kurio pavardės jis nežino ir kuris iš Moldovos yra atvykęs į Lietuvą pas savo draugą (b. l. 25).

Alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“, Nr. ARKA-0039, šaknelėse nurodyta, kad 2019 m. gegužės 18 d. 19.15 val. V. T. iškvepiamame ore nustatyta 2,82 promilės alkoholio, o 2019 m. gegužės 18 d. 19.31 val.- 3,08 promilės alkoholio (b. l. 9, 10).

Alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“, Nr. ARKA-0039, patikros sertifikato Nr. 0967287 kopijoje nurodyta, kad ši matavimo priemonė patikrinta 2019 m. vasario 28 d., patikros sertifikatas galioja iki 2019 m. rugpjūčio 28 d. (b. l. 11).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad V. T. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- P. S., N. A., paties V. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, alkotesterio užfiksuoti duomenys- kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2019 m. gegužės 18 d. apie 19.10 val. Savanoriu prospekte, Vilniuje, prie pastato Nr. 72 V. T. vairavo automobilį „Fiat Multipla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,82 promilių neblaivumas.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Šiai bylai reikšmingos teisės normos:

BK 281¹ straipsnio 1 dalis.

1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Minėta, kad V. T. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,82 promilių neblaivumas, taigi V. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 41 straipsnis.

1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

2. Bausmės paskirtis:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 49 straipsnis.

1. Areštą teismas skiria šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais.

2. Areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas areštinėje. Arešto terminas skaičiuojamas paromis.

3. Už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto.

4. Arešto laikas už nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę.

5. Jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Jeigu asmuo pažeidžia šią arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka.

6. Areštas neskiriamas nėščioms moterims ir gali būti neskiriamas asmenims, auginantiems vaiką iki trejų metų, atsižvelgiant į vaiko interesus.

BK 54 straipsnio 1-2 dalys.

1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

2. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formą ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadiją;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 55 straipsnis.

Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

1. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:

2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

BK 64¹ straipsnis.

1. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

BK 66 straipsnis.

1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.

2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms.

Spręsdamas dėl V. T. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. V. T. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. V. T. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, V. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. T. Lietuvos Respublikoje yra neteistas (b. l. 36), taigi, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, V. T. laisvės atėmimo bausmė neskirtina. Kita vertus V. T. Lietuvos Respublikoje nedirba, savo vardu registruoto turto neturi, teisiamojo posėdžio metu V. T. parodė neturintis galimybių sumokėti baudą, taigi galima pagrįstai teigti, kad V. T. skyrus turtinio pobūdžio bausmę- baudą, V. T. šios baudos nemokės, taip pat nebus galimybės V. T. skirtos baudos išieškoti priverstine tvarka, dėl ko nebus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą V. T. skirtina arešto bausmė.

Sprendžiant dėl V. T. skirtinos arešto bausmės termino atsižvelgtina į tai, kad teismas nustatė V. T. lengvinančią aplinkybę bei nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, iki nagrinėjamo įvykio V. T. Lietuvos Respublikoje administracinėmis nuobaudomis nebuvo baustas (b. l. 37), dėl ko nustatytinas minimalus V. T. skirtinos arešto bausmės terminas- penkiolika parų.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, V. T. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, V. T. skirtinos penkiolikos parų arešto bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- penkiomis paromis.

V. T. nuo 2019 m. gegužės 18 d. 19.15 val. iki 2019 m. gegužės 20 d. 12.45 val., kas prilyginama dviem paroms, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 39, 40), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis V. T. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant vienai arešto parai ir V. T. skirtina galutinė aštuonių parų arešto bausmė.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 67 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

2. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės:

1) uždraudimas naudotis specialia teise;

2) viešųjų teisių atėmimas;

3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas;

4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas;

5) nemokami darbai;

6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;

7) turto konfiskavimas;

8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu;

9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

10) išplėstinis turto konfiskavimas.

BK 67 straipsnio 6 dalis.

6. Kai skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį.

BK 68 straipsnis.

1. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

2. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.

3. Teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą.

BK 72 straipsnis.

1. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

2. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

3. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

4. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu:

1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti;

2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;

3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;

4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;

5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

5. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

6. Teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais.

Minėta, kad V. T., transporto priemonę vairuodamas neblaivus, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių- uždraudimas naudotis specialia teise- numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad nors V. T. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-7-49-788/2016 ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Teismas pakartoja, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms- žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga V. T. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostata, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas pakartoja nustatęs V. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei nenustatęs jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad alkoholio koncentracija V. T. iškvepiamame ore (2,82 promilės) daugiau nei septynis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) bei beveik du kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės), taigi V. T. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės- uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas lygus vidurkiui- trims metams: uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones taikytinas visą arešto bausmės atlikimo laiką ir trejus metus po arešto bausmės atlikimo.

Teismas taip pat pažymi, kad V. T. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone- automobiliu „Fiat Multipla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio V. T. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Išraše iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nurodyta, kad automobilis „Fiat Multipla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „Transmeridianas“ (b. l. 13), taigi minėtas automobilis tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu priklauso trečiajam asmeniui, iš kurio konfiskuoti minėtą automobilį nėra teisinio pagrindo. Teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie tai, kad automobilio „Fiat Multipla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaina su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau- PVM) yra 1 080 eurų (b. l. 12), taigi, nesant teisinio pagrindo konfiskuoti automobilio „Fiat Multipla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš V. T. išieškotina (konfiskuotina) minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma- 893 eurai. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju automobilis „Fiat Multipla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra PVM objektas taip, kaip tai yra nurodyta Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnyje, taigi nėra teisinio pagrindo iš V. T. išieškoti (konfiskuoti) automobilio „Fiat Multipla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kainą su PVM (1 080 eurų).

VI. Procesinės prievartos priemonės

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BPK 139 straipsnio 1 ir 3 dalys.

1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

3 Kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą.

Ikiteisminio tyrimo metu V. T. skirta kardomoji priemonė- dokumento- Moldovos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (b. l. 47-48), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- naikintina ir pasas, saugomas baudžiamojoje byloje, grąžintinas V. T..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49, 64¹, 66, 68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti V. T. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam penkiolikos parų arešto bausmę.

Bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu- penkiomis paromis.

Į šią bausmę įskaityti V. T. laikinai sulaikytam išbūtą laiką- dvi paras, jas prilyginant dviem arešto paroms, ir V. T. skirti galutinę aštuonių parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. T. sulaikymo vykdant bausmę dienos.

Skirti V. T. baudžiamojo poveikio priemones- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones visą arešto bausmės atlikimo laiką ir trejus metus po arešto bausmės atlikimo, bei išieškoti (konfiskuoti) iš V. T. 893 eurus.

V. T. skirtą kardomąją priemonę- dokumento- Moldovos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- panaikinti ir pasą grąžinti V. T..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas