- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-21
- Bylos Nr.
- ATP-1087-579/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarimo S. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnį surašytas už tai, kad jis 2014 m. rugpjūčio 15 d., apie 03.51 val., Kaune, prie Kęstučio g. 53 namo, viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais iškoneveikė UAB „G4S Lietuva“ apsaugos darbuotojus A. K. ir E. L., ir tokiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką bei žmonių rimtį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarimu pripažino S. Z. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje, ir skyrė jam 200 litų baudą.
Šalies argumentai
S. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarimą ir deramai nubausti rasistiškai besielgusius užpuolikus E. L. ir A. K., taip pat atlikti vidinį patikrinimą dėl budėjusių policijos pareigūnų bei skirti apeliantui kompensaciją dėl sumenkintos jo reputacijos. Skunde nurodoma, kad byloje apeliantas yra nukentėjusysis, sužalotas ir apiplėštas apsaugos darbuotojų A. K. ir E. L.. Teisme buvo akivaizdžiai pripažintas jo pagrobimas ir laisvės suvaržymas, teismui taip pat buvo pristatyta medicininė pažyma, patvirtinanti jo patirtus sužalojimus, dėl kurių jis dvi savaites negalėjo valdyti dešinės plaštakos, patyrė galvos sužalojimus. S. Z. pažymi, kad buvo sužalotas dėl to, kad užkirto kelią Ispanijos ir Italijos piliečių apiplėšimui, kuomet juos sumuštus minėti apsaugos darbuotojai prisirakino antrankiais ir tempėsi į savo automobilį. Jis įsikišo ir sutrukdė atlikti nusikalstamus veiksmus tuomet, kai užsieniečiai pradėjo šauktis pagalbos. Nurodo, kad neprisistačiusiems jaunuoliams pasakė atstoti nuo užsieniečių ir iškviesti policiją, tačiau vietoj to jie užpuolė ir apiplėšė jį. Apelianto manymu, apiplėšimas buvo įvykdytas tikintis, jog jis yra girtas ir nieko neprisimins, nors incidento metu jis buvo blaivus, ką vėliau patvirtino alkotesterio duomenys. Policijoje šių apsaugos darbuotojų ne tik kad nesuėmė, bet jį patį kraujuojantį uždarė į sulaikymo kamerą, nepaaiškinus, kodėl yra sulaikytas. Jam iš sulaikymo kameros pavyko paskambinti mobiliuoju telefonu draugei į Didžiąją Britaniją, kur jis gyvena dvylika metų, ir pranešti apie absoliučią anarchiją, vykstančią Kauno Centro komisariate. Policijos pareigūnams pamačius, kad apeliantas blaivus, sužalotas, ir jam reikalaujant jį apklausti, jis buvo tiesiog išgrūstas pro komisariato duris. Prieš tai jam dar buvo grasinta, kad jis bus uždarytas dviem paroms ir nusiųstas narkologiniam patikrinimui. Po viso šito spektaklio, jis nuėjo į netoli esantį traumatologijos skyrių, kur buvo nuodugniai apžiūrėtas.
Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad byla išnagrinėta itin aplaidžiai ir paviršutiniškai. Jam pateikus įrašus iš Didžiosios Britanijos ryšių bendrovės kaip įrodymą, šis įrašas nebuvo klausomas, nes nepavyko paleisti DVD disko iš teismo patalpose esančio kompiuterio. Nebuvo atliktas ir išsamus minėtų apsaugos darbuotojų transporto priemonių patikrinimas ir neperžiūrėtos aplink Kęstučio gatvę ir Laisvės alėją sumontuotos kameros, kurios galėtų įrodyti apsaugos darbuotojų nusikalstamą veiklą. Taip pat neatsižvelgta, kad apsaugos darbuotojų parodymai yra identiški, ant tarnybinio pareiškimo viršininkui yra abiejų užpuolikų apsaugos darbuotojų parašai. Nors abu incidento dalyviai turėjo būti apklausti ir viskas išdėstyta atskiruose lapuose su kiekvieno iš davusiųjų parodymus parašu. Šiuo atveju vienas apsaugos darbuotojų parašė ir abu pasirašė ant tų pačių parodymų. Teisme nebuvo net užsiminta apie jo patirtą sužalojimą, apie rasistinį užpuolimą, nuo kurio jis gynė užsieniečius. Apelianto įsitikinimu, apsaugos darbuotojai neturėjo teisės jo gatvėje suimti, naudoti kovinius veiksmus ir uždėti antrankius, kadangi jie nevykdo policijos funkcijų. Normalioje teisinėje valstybėje šie apsaugos darbuotojai būtų įkalinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į S. Z. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados viršininkas prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą kaip teisėtą ir pagrįstą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
S. Z. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą teismas privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Be to, pagal teismų praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese. Vienas tokių yra bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme principas, pagal kurį teismas nagrinėdamas bylą privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2012).
Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad šioje byloje teismas, pripažindamas S. Z. padarius ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą, paminėtų įstatymo nuostatų nesilaikė. Iš skundžiamo nutarimo turinio bei apeliacinio skundo argumentų matyti, jog apylinkės teismas, esant prieštaringiems įvykio liudytojų (apsaugos darbuotojų) ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymams, netyrė visų įvykio aplinkybių, svarbių nustatant, ar iš tiesų buvo padarytas administracinio teisės pažeidimas ir ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltas dėl jo padarymo. Skundžiamas nutarimas priimtas ir pažeidėjo kaltė dėl nedidelio chuliganizmo pagrįsta iš esmės vien tik administracinio teisės pažeidimo protokolu, byloje esančiu rašytiniu apsaugos darbuotojų paaiškinimu ir šių asmenų parodymais teisme, visiškai neatsižvelgus ir motyvuotai neįvertinus S. Z. parodymų, kad jis apsaugos darbuotojų necenzūriniais žodžiais nevadino, tik prašė kviesti policiją dėl sumuštų užsienio piliečių, kuriuos šie tempė surakintus antrankiais į savo automobilį. Kaip teisingai nurodo apeliantas, teismas nevertino ir jo nuosekliai nurodomų aplinkybių dėl apsaugos darbuotojų panaudoto smurto, jo patirtų sužalojimų ir dingusių asmeninių daiktų.
Skundžiamame nutarime apsiribota tik formaliu byloje esančių dokumentų, kurie, apylinkės teismo nuomone, pagrindžia pažeidėjo kaltę, nurodymu, lakoniškai konstatuojant, kad apsaugos darbuotojų teisme duoti paaiškinimai yra nuoseklūs ir atitinkantys šių asmenų pirminį rašytinį paaiškinimą (pasirašytą abiejų asmenų), todėl jais netikėti teismas neturi pagrindo, tuo tarpu apelianto veiksmų nepripažinimą įvertinant kaip jo bandymą išvengti administracinės atsakomybės. Tačiau pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimų protokolas ir suinteresuotų asmenų paaiškinimai vien dėl to, jog informacija juose pateikta rašytine forma, negali būti vertinami kaip neginčytini įrodymai, o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai – nepatikimi dėl tos priežasties, jog jis apkaltintas (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. N-9-50-04). Esant situacijai, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Tik išnaudojus visas teisines priemones, galima priimti sprendimą dėl asmens kaltumo ar nekaltumo. Todėl pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju apsiribojęs tik apsaugos darbuotojų ir pažeidėjo iškvietimu į teismą, ir nesiėmęs jokių papildomų priemonių, kad būtų nustatyti ir teisme apklausti kiti nešališki įvykio liudytojai – pardavėja, iškvietusi apsaugos darbuotojus į įvykio vietą, bei policijos pareigūnai, surašę administracinio teisės pažeidimo protokolą, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.
Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymėtina, jog byloje esantis teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą, nes jame turi būti fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kiti svarbūs duomenys. Tuo tarpu iš byloje esančio teismo posėdžio protokolo matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai yra užbaigti daugtaškiu (b. l. 26). Teisiniu požiūriu toks menamas teismo posėdžio protokolo turinys nėra leistinas. Todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, kokius parodymus teisme davė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir ar šie parodymai buvo tinkamai teismo įvertinti.
Nevisapusišką bylos aplinkybių ištyrimą pirmosios instancijos teisme rodo ir teismo sprendimas prie bylos neprijungti administracinėn atsakomybėn patraukto S. Z. teismui pateiktos medžiagos (kompaktiniame diske užfiksuoto garso įrašo) vien dėl to, kad šio įrašo dėl techninių kliūčių teisme nepavyko išklausyti. Šiuo atveju nenustatyta jokių kliūčių, trukdžiusių teismui skelbti byloje pertrauką, siekiant užtikrinti išsamų įrodymų ištyrimą ir tinkamą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės teikti įrodymus ir jo teisės į teisingą procesą realizavimą.
Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nevertindamas ir nepasisakydamas dėl anksčiau nurodytų aplinkybių, turinčių esminės reikšmės bylai teisingai išspręsti, netyręs visų įrodymų ir neapklausęs svarbių liudytojų, pažeidė ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas ir tiesioginio nagrinėjimo teisme principą. Šie proceso teisės pažeidimai laikytini esminiais, dėl kurių skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis yra naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Pripažinus, jog skundžiamas nutarimas naikinamas dėl proceso pažeidimų, apygardos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes visos bylos aplinkybės ir joje esantys įrodymai bus teisiškai įvertinti iš naujo nagrinėjant bylą apylinkės teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
S. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarimą ir grąžinti S. Z. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.