Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. K. (J. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutarties J. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė : I.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūra (toliau – ir Institucija) 2010 m. balandžio 30 d. nutarimu J. K. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 83¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 600 Lt baudą. Nuobauda skirta už tai, kad jis 2010 m. balandžio 14 d., apie 13.50 val., degino nesugrėbtą į krūvą žolę (duomenys neskelbtini), D. Riešėje, Riešės sen., Vilniaus r., dėl ko sudegė 3081 m² žolės plotas (47 m x 28 m, 39 m x 19 m, 32 m x 32 m), tuo pažeidė aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 269 patvirtintų Aplinkos apsaugos reikalavimų deginant žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas 2 ir 3 punktus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

J. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 83¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad degino nesugrėbtą į krūvą žolę. Apeliantas neigia savo kaltę, motyvuodamas tuo, kad jis žolės nepadegė, o priešingą išvadą padaręs teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. K. kaltė, padarius ATPK 83¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgus į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizuota tinkamai. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, todėl jos nebekartoja. Pažymėtina, kad sistemiškai vertinant liudytojų paaiškinimus (b. l. 10-12, 14-16), į įvykio vietą atvykusių pareigūnų tarnybinius pranešimus (b. l. 13, 17), asmenų paaiškinimus teismo posėdžio metu (b. l. 36-37) darytina išvada, kad būtent J. K. padarė jam inkriminuojamą veiką. Iš liudytojų paaiškinimų matyti, kad aplinkui jokių kitų asmenų nebuvo – tik J. K., žolė užsiliepsnojo būtent jam būnant prie žolės. Pradžioje jis purkštuvu mėgino kontroliuoti ugnies plitimą, tačiau to nepavykus padaryti, buvo iškviesta gaisrinė. Tiek liudytojams, tiek į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nekilo abejonių dėl žolę uždegusio asmens. Apeliantas teigia, jog liudytojai yra suinteresuoti jam pakenkti, tačiau pažymėtina, kad tokius jo teiginius pagrindžiančių įrodymų byloje nėra, be to, apie liudytojų galimą suinteresuotumą J. K. net neužsiminė apklausiant juos pirmosios instancijos teismo posėdyje, o tą nurodė tik apeliaciniame skunde. Todėl tokie jo teiginiai laikytini pasirinkta gynybos pozicija ir atmestini.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamos nutarties naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

J. K. (J. K.) apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartį J. K. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.