Kauno apygardos teismo nutartis

išnagrinėjusi gynėjos advokatės Brigitos Pauliukevičienės pareiškimą dėl baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui ir parengimo nagrinėti bylą teisme metu susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje: R. B. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, K. I. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, V. M. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, R. S. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje, P. Š. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, E. Ž. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. sausio 6 d. Kauno apygardos teisme gauta baudžiamoji byla Nr. 1-171-238/2020, kurioje kaltinami R. B., K. I., V. M., R. S., P. Š., E. Ž..

2020 m. sausio 13 d. Kauno apygardos teisme gautas gynėjos advokatės Brigitos Pauliukevičienės pareiškimas, kuriame prašoma bylą perduoti prokurorui ir tuo sudaryti galimybę pareikšti prašymus, apskųsti ikiteisminio tyrimo metu priimtus sprendimus, įpareigoti pašalinti klaidas procesiniuose dokumentuose. Prašyme nurodyta, kad būtina perduoti ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-32245-19 medžiagą, siekiant užtikrinti proceso dalyviams teisę apskųsti ikiteisminio tyrimo procese atliktus procesinius veiksmus, dėl kurių proceso dalyviai nebuvo informuoti.

Gynėjos pareiškime nurodyta, kad V. M. pareikšti įtarimai, jog turėdamas tikslą platinti neteisėtai įgijo, gabeno, laikė, narkotines medžiagas bei jas platino, o būtent: laikotarpiu nuo 2019 m. sausio pabaigos iki 2019 m. liepos 29 d., turėdamas tikslą platinti per ne daugiau kaip tris kartus iš M. M., jo darbo vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), už ne daugiau kaip 750 eurų sumą įgijo ne daugiau kaip 100 g narkotinių medžiagų-kanapių (antžeminių dalių), bei ne vėliau iki 2019 m. liepos 29 d. savo darbo vietoje pardavė R. B., ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 3 d. jis savo darbo vietoje pardavė P. Š.. V. M. inkriminuojama nusikaltimo, numatyto LR BK 260 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

2019 m. gruodžio 2 d. V. M. buvo pareikšti aukščiau nurodyti įtarimai, nurodyta teisė iki 2019 m. gruodžio 5 d. pareikšti prašymus. Įvertinant, tai, jog V. M. pripažino visiškai dėl jam inkriminuojamos veikos, numatytos LR BK 260 straipsnio 1 dalyje, su medžiaga susipažino ir papildomų prašymų neteikė. Tačiau susipažinus su įteiktu 2019 m. gruodžio 23 d. parengtu kaltinamuoju aktu, paaiškėjo, jog buvo sprendžiami kiti procesiniai veiksmai, gaunami prašymai, su kurių turiniu jis ir gynėja nebuvo supažindinti, nepaisant to, jog procesas numato tokią teisę ir galimybę apskųsti priimtus sprendimus. Iš kaltinamojo akto turinio paaiškėjo, kad įtariamojo M. M. atžvilgiu 2019 m. gruodžio 9 d. priimtas nutarimas atskirti ikiteisminį tyrimą, su kuo skundo autorė nesutinka. Mano, kad toks sprendimas turėjo būti išviešintas ir sudaryta galimybė visiems spręsti, kokias teisines pasekmes sukelia atlikti procesiniai veiksmai, sudarant galimybę apskųsti procesinį sprendimą ikiteisminio tyrimo proceso tvarka. Šie duomenys turi esminės reikšmės proceso dalyvių teisėms dėl supaprastinto proceso, dėl teismingumo ir kt. Gavus kaltinamąjį aktą, bei išsiaiškinus, jog baudžiamoji byla teismui nėra išsiųsta, 2019 m. gruodžio 31 d. teikė Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai prašymus: išskirti ir V. M. atžvilgiu tyrimą kartu su M. M., išduoti priimto procesinio nutarimo nuorašą, sudarant galimybę jį skųsti ikiteisminio tyrimo proceso nustatyta tvarka. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras 2020 m. sausio 7 d. raštu, kurį jie (įtariamasis, gynėja) gavo 2020 m. sausio 9 d., atsisakė spręsti klausimą, motyvuodamas, kad baudžiamoji byla yra teismo žinioje, t. y. teismui byla išsiųsta tik po gynėjos prašymo pateikimo, todėl toks prokuroro skubėjimas kelia abejonių dėl šališkumo ir subjektyvių motyvų vieno iš proceso dalyvių atžvilgiu.

Gynėjos pareiškime teigiama, kad procesinis sprendimas atskirti ikiteisminį tyrimą vieno asmens atžvilgiu turi esminės reikšmės V. M. teisių įgyvendinimui, nes dalis asmenų, kuriems inkriminuojama kita nusikalstama veika, šioje byloje visiškai nėra susiję su V. M. padarytomis veikomis, būtent V. M. veiksmai susiję su M. M. padarytais nusikalstamais veiksmais, kuomet jis narkotines medžiagas įgijo iš E. Ž., o vėliau pardavė V. M.. Būtent V. M. ir M. M. veikos tarpusavyje susijusios, susijęs jų parodymų vertinimas, jiems inkriminuojama ta pati nusikalstama veika, numatyta LR BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje, jo (M. M.) atžvilgiu atskirti ikiteisminį tyrimą nebuvo jokio teisinio pagrindo, nes byloje nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, kad asmuo apskritai serga ir trukdys šiam tyrimui užbaigti. Pažymi, kad 2019 m. gruodžio 2 d. M. M. pareiškiant įtarimus, jis dalyvavo, o staiga sekančią dieną asmuo susirgo, po 7 dienų prokuroras nepatikrinęs, ar prašymas pagrįstas objektyviais duomenimis, išskiria skubos tvarka ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu, bei neinformuodamas kitų proceso dalyvių, surašo kaltinamąjį aktą, skelbia ikiteisminio tyrimo pabaigą.

Prokuroro teisė atskirti ikiteisminius tyrimus nėra absoliuti. Tai yra išimtinė prokuroro teisė, ta prasme, kad tokių sprendimų negali priimti ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir ikiteisminio tyrimo teisėjas, tačiau tokie sprendimai proceso dalyvių gali būti skundžiami BPK nustatyta tvarka. Pagal BPK 63 straipsnio 1 dalį, prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti aukštesniajam prokurorui. Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. BPK 64 straipsnio 1 dalis numato, jog skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų gali būti paduodami, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Kaip numato įstatymas, kaltinamasis aktas surašomas ir byla perduodama teismui atlikus visus BPK 218 straipsnyje numatytus veiksmus (BPK 218 straipsnio 7 dalis), o tai reiškia, jog visi proceso dalyvių prašymai turi būti išnagrinėti iš esmės ir dėl jų turi būti priimti galutiniai procesiniai sprendimai (BPK 63 straipsnis). Šiuo atveju 2019 m. gruodžio 9 d. prokuroro nutarimas atskirti ikiteisminius tyrimus, galėjo būti skundžiamas, tačiau baudžiamoji byla perduota teismui, neatlikus BPK 218 straipsnyje numatytų veiksmų. Skundų dėl prokuroro proceso veiksmų teisėtumo bei priimtų nutarimų pagrįstumo nagrinėjimas ir išsprendimas yra sudėtinė ikiteisminio tyrimo dalis, todėl šiuo atveju byla perduota teismui neišlaikius įstatyme numatytos procedūros, nesuteikus galimybės, arba kitaip tariant, užkirtus kelią proceso dalyviams, šiuo atveju įtariamajam ir jo gynėjui, apskųsti prokuroro nutarimą įstatyme numatyta tvarka (BPK 64 straipsnio 1 dalis). Dėl padarytų esminių BPK pažeidimų, vienas kurių - skubotas baudžiamosios bylos perdavimas teismui, nesuteikus įtariamajam galimybės skųsti prokuroro nutarimą, baudžiamoji byla turi būti perduota prokurorui, nes pažeista V. M. teisė į nešališką ir objektyvų ikiteisminį tyrimą. Taip pat atkreipia dėmesį, jog yra iš esmės klaidingai surašyti procesiniai dokumentai dėl įtarimų 2019 m. gruodžio 2 d. pranešimo M. M., nes šiame dokumente nurodyta, kad LR BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką padarė ne M. M., o V. M.. Ikiteisminio tyrimo procesiniai dokumentai, kurie teikiami asmenims dėl jiems pareikštų nusikalstamų veikų padarymo, juos siekiant apkaltinti, negali būti su klaidomis, šiuo atveju, padarytos grubios ir esminės klaidos, nes nurodytas kitas asmuo (proceso dalyvis), taip ir neaišku iš pranešimo apie įtarimą - ar LR BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką kaltinamas padaręs M. M., ar V. M. ? Šios klaidos taip pat privalo būti ištaisytos ikiteisminio tyrimo proceso atlikimo metu.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, jog procesinis sprendimas dėl bylos atskyrimo gali būti skundžiamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-07-19 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr.lS-237-628/2016 suformuota praktika), prašo perduoti prokurorui ikiteisminio tyrimo medžiagą, sudaryti galimybę pareikšti visus prašymus, apskųsti ikiteisminio proceso tvarka priimtus sprendimus, įpareigoti pašalinti esmines klaidas procesiniuose dokumentuose. Prie pareiškimo gynėja pridėjo: pranešimą apie įtarimą, įtariamojo apklausos protokolą, 2019-12-31 prašymą, 2020-01-07 raštą.

Gynėjos advokatės Brigitos Pauliukevičienės pareiškimas tenkinamas ir baudžiamoji byla perduodama prokurorui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 3 punkto, BPK 234 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 2 dalis numato, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 218 straipsnio 1 dalis numato, kad prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, paskelbia įtariamajam, o jo gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams praneša, kad ikiteisminis tyrimas baigtas ir jie turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 218 straipsnio 5 dalis numato, kad gautus prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą motyvuotu nutarimu išsprendžia prokuroras. Jeigu prokuroras nusprendė atlikti papildomus proceso veiksmus, šio straipsnio 1 dalyje numatyti proceso dalyviai supažindinami tik su medžiaga, gauta atlikus papildomus proceso veiksmus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 218 straipsnio 7 dalis numato, kad atlikus šiame straipsnyje numatytus veiksmus, prokuroras surašo kaltinamąjį aktą.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gruodžio 3 d. V. M. supažindintas su bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimą ir apie tai surašytas protokolas (t. 4, b. l. 126). Tačiau protokole nėra fiksuota, kokia apimtimi buvo pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažinti (nenurodyti tomai ir bylos lapų skaičiai).

2019 m. gruodžio 3 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūroje buvo gautas gynėjo advokato Vaido Paltanavičiaus pranešimas apie M. M. gydymą (t. 4, b. l. 132).

2019 m. gruodžio 6 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūroje buvo gautas įtariamojo M. M. gynėjo advokato Vaido Paltanavičiaus prašymas, kuriame buvo prašoma jam ir įtariamajam M. M. pratęsti terminą susipažinimui su ikiteisminio tyrimo medžiaga dėl ligos (t. 4, b. l. 131).

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro O. M. 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimu iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-32245-19 atskirtas ikiteisminis tyrimas dėl didelio kiekio narkotinių medžiagų platinimo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje M. M. atžvilgiu.

2019 m. gruodžio 9 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras O. M. pasiuntė gynėjui advokatui Vaidui Paltanavičiui pranešimą apie tai, kad prašymas patenkintas, ikiteisminis tyrimas M. M. atžvilgiu atskirtas į atskirą, kol jis pasveiks, BPK 218 straipsnio numatyti proceso veiksmai bus atlikti nepažeidžiant įtariamojo teisių, numatytų BPK 21 straipsnio 4 dalyje, 218 straipsnio 3 dalyje.

2019 m. gruodžio 13 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūroje buvo gautas įtariamojo R. S. gynėjo advokato L. R. prašymas dėl ikiteisminio tyrimo papildymo. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro O. M. 2019 m. gruodžio 23 d. nutarimu šis prašymas atmestas.

Kaltinamasis aktas surašytas 2019 m. gruodžio 23 d. ir tą pačią dieną pasiųstas įteikimui V. M..

Gynėja advokatė Brigita Pauliukevičienė pateikė duomenis apie tai, kad 2019 m. gruodžio 31 d. ji pateikė Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui O. M. prašymus, kuriais prašė atskirti ikiteisminį tyrimą V. M. atžvilgiu, nes buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas M. M. atžvilgiu, o jų abiejų nusikalstamos veikos susijusios, kiti įtariamieji nėra susiję su V. M. nusikalstamais veiksmais. Taip pat prašė išduoti 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimą, kuriuo atskirtas ikiteisminis tyrimas M. M. atžvilgiu ir suteikti galimybę susipažinti su ikiteisminio tyrimo papildoma medžiaga, kuri surinkta po 2019 m. gruodžio 3 d., užtikrinti teisę pateikti prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo.

2020 m. sausio 6 d. Kauno apygardos teisme gauta baudžiamoji byla Nr. 1-171-238/2020, kurioje kaltinami R. B., K. I., V. M., R. S., P. Š., E. Ž..

2020 m. sausio 7 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras O. M. pasiuntė gynėjai advokatei Brigitai Pauliukevičienei pranešimą apie tai, kad jos prašymas paliktas nenagrinėtas, nes byla perduota Kauno apygardos teismui.

Taip nustatyta, kad po 2019 m. gruodžio 3 d. ir po V. M. supažindinimo su bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimą, byloje buvo gauti nauji prašymai (gynėjų Vaido Paltanavičiaus, L. R., Brigitos Pauliukevičienės), o Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras O. M. 2019 m. gruodžio 9 d. priėmė nutarimą iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-32245-19 atskirti ikiteisminį tyrimą dėl didelio kiekio narkotinių medžiagų platinimo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje M. M. atžvilgiu.

Tačiau V. M., jo gynėja Brigita Pauliukevičienė ir kiti proceso dalyviai su šiais papildomais dokumentais nebuvo supažindinti užbaigus ikiteisminį tyrimą. Iki bylos perdavimo teismui nebuvo išnagrinėtas gynėjos advokatės Brigitos Pauliukevičienės prašymas, kuris pateiktas 2019 m. gruodžio 31 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai.

Be to, gynėja advokatė Brigita Pauliukevičienė pateikė 2019 m. gruodžio 2 d. pranešimą apie įtarimą, iš kurio matyti, kad pranešimas įteiktas M. M., jis parašu patvirtino, kad įtarimas įteiktas 2019 m. gruodžio 2 d., o jame figūruoja įrašas apie tai, kad V. M. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

Analogiškas pranešimas apie įtarimą yra baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-32245-19, tačiau jame padaryti braukymai, taisymai, vietoje V. M., ranka įrašius M. M.. Taigi, šiuo atveju kyla abejonės, kuris įtarimas įteiktas M. M. ir kada padaryti taisymai.

Bylos parengimo nagrinėti teisme proceso stadijoje, susipažinus su baudžiamąja byla ir gautu gynėjos advokatės Brigitos Pauliukevičienės pareiškimu dėl baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui, darytina išvada, kad bylą perduoti teisiamajam posėdžiui ir ją nagrinėti teisme trukdo ikiteisminio tyrimo metu padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai.

Byla perduotina prokurorui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes yra padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). BPK 369 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad esminiais šio Kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Šiuo atveju nustatyta, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos įtariamojo teisės, nes V. M., jo gynėja Brigita Pauliukevičienė ir kiti proceso dalyviai su papildomais dokumentais nebuvo supažindinti užbaigus ikiteisminį tyrimą, iki bylos perdavimo teismui nebuvo išnagrinėtas gynėjos advokatės Brigitos Pauliukevičienės prašymas, kuris pateiktas 2019 m. gruodžio 31 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai. Tuo pačiu užkirstas kelias ir atimta galimybė skųsti nutarimą, kuriuo ikiteisminis tyrimas atskirtas M. M. atžvilgiu.

Kaip numato įstatymas, kaltinamasis aktas surašomas ir byla perduodama teismui atlikus visus BPK 218 straipsnyje numatytus veiksmus (BPK 218 straipsnio 7 dalis), o tai reiškia, jog visi proceso dalyviai turi būti supažindinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, o ne su jos dalimi, prašymai turi būti išnagrinėti iš esmės ir dėl jų turi būti priimti galutiniai procesiniai sprendimai. Taip privaloma proceso dalyviams užtikrinti teisę skųsti prokuroro veiksmus ir priimtus nutarimus (BPK 63 straipsnis), tuo užtikrinti teisę į gynybą ir įtariamojo teises (BPK 21 straipsnio 4 dalis).

Teismas daro išvadą, kad aukščiau paminėti baudžiamojo proceso normų pažeidimai yra esminiai, kurie kliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Pažymėtina, kad BPK 2 straipsnyje nustatyta prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareiga per trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką negali prieštarauti BPK 1 straipsnyje numatytai baudžiamojo proceso paskirčiai, kuri suprantama ne tik kaip siekis greitai atskleisti nusikalstamas veikas, bet ir išsamiai, tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Kiekvienoje byloje turi būti išlaikytas balansas tarp proceso greitumo bei jo teisėtumo, t. y. proceso greitumo principas negali turėti viršenybės prieš įstatyme numatytų procedūrų laikymąsi, t. y. proceso teisėtumo principą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi,

nutarė:

Tenkinti gynėjos advokatės Brigitos Pauliukevičienės pareiškimą dėl baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-171-238/2020 (ikiteisminio tyrimo Nr. Nr.01-1-32245-2019), kurioje: R. B. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, K. I. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, V. M. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, R. S. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje, P. Š. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, E. Ž. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, perduoti prokurorui nustatytiems baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.