- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-12
- Bylos Nr.
- 1A-435-210-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Kursevičius (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- S. K.
- Advokatai
- Romualdas Šeporaitis
- Kategorijos
- 1.2.14.2.2Automobilio vagystė (BK 178 str. 2 d.)
Įžanginė dalis
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Kursevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. 10 ( dešimt ) mėnesių terminuotu laisvės atėmimu, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios apeliacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. K. nuteistas už tai, kad 2007 m. liepos 17 d., apie 00:27 val., (duomenys neskelbtini) pašalindamas įsibrovimo kliūtis, išdaužė lango stiklą ir per jį įsibrovė į R. D. priklausantį alaus barą, iš kur pagrobė nukentėjusiajam R. D. priklausantį turtą – du šokoladinius batonėlius, vieną cigarečių pakelį, kurių bendra vertė 3,00 Lt, be to, tuo pačiu metu toje pačioje vietoje iš kasos aparato kėsinosi pagrobti nenustatytą kiekį pinigų, tuo R. D. padarydamas bendrą 3,00 Lt turtinę žalą, nusikalstamos veikos nebaigė nepriklausomai nuo jo valios, nes neatrakino kasos aparato, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d.
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. K. prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nuosprendį ir skirti švelnesnę bausmę: viešuosius darbus arba taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.
Apeliantas nurodo, jog nesutinka su Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir mano, kad yra nubaustas per griežtai, kadangi prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo asmenybė charakterizuojama patenkinamai, administracine tvarka nebaustas, nukentėjusysis R. D. už padarytą nusikaltimą jam atleido.
Be to, apeliantas nurodo, kad R. D. teismo posėdyje nedalyvavo, todėl jis neturėjo galimybės jo atsiprašyti.
Apeliacinio proceso metu nuteistojo advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.
Nuteistojo S. K. apeliacinis skundas netenkinamas.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam S. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, nepažeidė.
Be to, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija primena, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Šių taisyklių pirmosios instancijos teismas laikėsi.
Grįžtant prie bylos faktų ir aplinkybių, kolegija konstatuoja, kad skiriant bausmę buvo atsižvelgta į S. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat Radviliškio rajono apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog S. K. įvykdė apysunkią nusikalstamą veiką, anksčiau už tokio pat pobūdžio nusikalstamas veikas yra teistas aštuonis kartus, jo teistumas neišnykęs, taigi pagrįstai, skirdamas jam bausmę ir parinkdamas nutiestajam bausmės rūšį, vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsnio taisyklėmis.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes paminėtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, bei į tai, jog S. K. pats prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir aktyviai prisidėjo prie nusikaltimų aiškinimo, apeliantui paskyrė bausmę, mažesnę nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Todėl nutiestajam už šią nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir ją švelninti nei įstatyminio, nei faktinio pagrindo nėra.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 332 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo S. K. apeliacinio skundo netenkinti.