Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-04-07 · Civilinė byla Nr. 2S-430-823/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-07
Bylos Nr.
2S-430-823/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė, Petras Jaržemskis, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
Ieškovas
P. L., M. G., H. K., I. P., J. J., G. J., R. S., I. Š., R. Š., S. S., V. V., L. K.
Atsakovas
UAB „JGK Statyba“, J. G., I. Š., B. N., M. N., V. M., T. B.
Advokatai
Laura Juozumaitė
Kategorijos
  • 94.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 94.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-430-823/2009Procesinio sprendimo kategorija: 94.2; 94.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. balandžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, teisėjų Petro Jaržemskio ir Neringos Švedienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų P. L. , M. G. , H. K., H. K. , I. P. , J. J. , G. J. , R. S. , I. Š. , R. Š. , S. S. , V. V. , L. K. ir Z. S. atstovės advokatės Lauros Juozumaitės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų P. L. , M. G. , H. K. ir kt. ieškinį atsakovams UAB „JGK Statyba“, J. G. , I. Š. , B. N. , M. N. , V. M. , T. B. – Š., R. S. , dalyvaujant tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų ieškovų pusėje Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai, dėl darbuotojų kolektyvo susirinkimo protokolo ir steigimo sutarties pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai 2007 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą, prašydami pripažinti negaliojančiais Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijos darbo kolektyvo 1991 rugpjūčio 12 d. susirinkimo protokolo 1, 2 ir 5 punktus ir UAB „JGK Statyba“ 1991 rugpjūčio 13 d. steigimo sutarties 2 punktą.

Nurodė, kad ieškovai pretenduoja atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią buvusiame Salotės rėžiniame kaime ir Dvarykščių kaime (dabar – Vilniaus miestas, Pilaitės seniūnija). Atsakovas UAB „JGK Statyba“ tvirtina, kad žemė, į kurią pretenduojama atkurti nuosavybės teises, yra valstybės išperkama, nes patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. 142 p. gyvenamųjų namų komplekso statybai skirtą 42,8 ha ploto žemės sklypą. Pastarasis žemės sklypas buvo neatlygintinai suteiktas Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijai, kurios teisių perėmėjas pagal UAB „JGK Statyba“ steigimo dokumentus yra atsakovas UAB „JGK Statyba“. Ieškovu teigimu, apie tai, kad žemė, į kurią pretenduojama atkurti nuosavybės teises, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. 142 p buvo suteikta Jaunimo gyvenamųjų namų komplekso statyboms, sužinojo kai buvo įtraukti į administracinės bylos dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto nagrinėjimą. 1991 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijos darbo kolektyvas (7 darbuotojai) susirinkimo metu nusprendė, kad visas direkcijos turtas priklauso darbuotojų kolektyvui ir šio savo turto pagrindu nutarė reorganizuoti ir perregistruoti Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkciją į UAB „JGK Statyba“, nors pagal Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijos nuostatus, sprendimą dėl direkcijos steigimo turėjo teisę priimti bendrai Vilniaus miesto liaudies deputatų taryba ir Vilniaus miesto LKJS komitetas. Tie patys Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijos darbuotojai 1991 m. rugpjūčio 13 d. pasirašė UAB „JGK Statyba“ steigimo sutartį, kurioje nurodė, kad UAB „JGK Statyba“ steigėjai įsipareigoja perimti visas Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijos teises ir pareigas. Dėl minėtų pažeidimų privatus juridinis asmuo ėmė disponuoti valstybės turtu be jokio teisinio pagrindo. Nuo 1991 m. lapkričio 19 d. UAB „JGK Statyba“ neteisėtai pradėjo naudotis 42,8 ha valstybinės žemės sklypu ir neteisėtai užvaldė kitiems asmenims priklausantį turtą.

Atsakovas UAB „JGK Statyba“ 2008 m. lapkričio 14 d. pateikė prašymą perduoti bylą pagal teismingumą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui. Nurodė, kad ieškovai ieškiniu faktiškai ginčija daiktines teises dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu. Tokio pobūdžio byloms taikomas išimtinis teismingumas, nustatantis, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu – šiuo atveju - žemės sklypu, esančiu buvusiame Salotės rėžiniame kaime ir Dvarykščių kaime (dabar Vilniaus miestas, Pilaitės seniūnija) teismingi nekilnojamojo daikto buvimo vietos – Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui. Be to, atsakovo UAB „JGK Statyba“ buveinė taip pat yra Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo veiklos teritorijoje. Kiti asmenys, byloje patraukti atsakovais, pagal savo gyvenamąsias vietas negali turėti jokių įrodymų, susijusių su UAB „JGK Statyba“ steigimo aplinkybėmis – visi įrodymai yra atsakovo UAB „JGK Statyba“ buveinėje. Todėl neaišku, kokiais kriterijais vadovaudamiesi ieškovai pasirinko reikšti ieškinį Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme.

Atsiliepimas

Ieškovai pateiktame atsiliepime į atsakovo UAB „JGK Statyba“ prašymą nurodė, kad jų ieškinio reikalavimai yra reiškiami keletui atsakovų, kurių nuolatinės gyvenamosios vietos patenka į visų Vilniaus miesto apylinkės teismų teritorijas, todėl teisė pasirinkti konkretų teismą šiuo atveju priklauso ieškovams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 30 straipsnio 12 dalis). Savo ieškiniu ieškovai ginčija sandorius, kuriuose apie žemės sklypą, esantį buvusiame Salotės rėžiniame kaime ir Dvarykščių kaime, nėra užsimenama, todėl išimtinis teismingumas šioje byloje neturi būti taikomas. Be to, atsakovo minima 42,8 ha teritorija nėra suformuota atskiru nekilnojamuoju daiktu ir įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, todėl ji negali būti civilinių teisinių santykių objektu, jokios daiktinės teisės į šią teritoriją negali būti atsiradusios, todėl negalimas ir civilinis ginčas dėl šių teisių pripažinimo ar panaikinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. sausio 5 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl bylos perdavimo tenkino ir, vadovaudamasis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, perdavė bylą nagrinėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui. Nurodė, kad ieškovai ieškiniu iš esmės ginčija Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijos turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų perdavimą UAB „JGK Statyba“. Nurodydami faktines bylos aplinkybes, ieškovai paaiškino, kad jie yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į iki 1940 metų liepos 22 d. nacionalizacijos turėtą žemę buvusiame Salotės rėžiniame kaime ir Dvarykščių kaime, ir kad būdami pretendentais atkurti nuosavybės teises natūra jie ginčija turėtos nuosavybės perleidimą tretiesiems asmenims. Patys ieškovai procesiniame dokumente dėl trūkumų šalinimo nurodo, kad jų reikalavimo teisė kyla iš nuosavybės teisių atkūrimo teisinių santykių, ir kad patenkinus jų reikalavimus atsakovas nebegalės nepagrįstai naudotis svetimu nekilnojamuoju turtu. Taigi nurodytais ieškinio reikalavimais iš esmės keliamas teisinis ginčas dėl UAB „JGK Statyba“ naudojimosi nekilnojamuoju daiktu. Vadovaujantis CPK 31 straipsniu, ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, yra teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Tolimesnis bylos nagrinėjimas Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme prieštarautų civilinio proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principams, nes išimtinio teismingumo taisyklių pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovai prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 5 d. nutartį panaikinti ir atsakovo UAB „JGK Statyba“ prašymą dėl bylos perdavimo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui atmesti. Nurodo, kad CPK 31 straipsnio 1 dalyje nustatytas išimtinis teismingumas ieškiniams dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, tačiau ieškovai kelia teisinį ginčą ne dėl daiktinių teisių ar naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, o dėl Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijos teisių ir pareigų perėjimo UAB „JGK Statyba“ teisėtumo. Viena iš Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijos turėtų teisių yra teisė į 42,8 ha ploto žemės sklypą, kuri suteikta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. 142 p. Šiame potvarkyje nenurodyta, kokiomis teisėmis (daiktinėmis ar prievolinėmis) suteikiamas minėtas žemės sklypas. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais iš esmės konstatuota, kad žemė Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijai buvo suteikta nuomos pagrindais, o nuoma yra ne daiktinės, bet prievolių teisės institutas. Be to, kadangi tiek pats nuomininkas, tiek nuoma yra seniai pasibaigę, byloje nekeliamas ginčas ir dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas nėra susijęs su žemės sklypo nuosavybės teise, nes pagal Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką teisė į nuosavybės teisių atkūrimą nėra nuosavybės ar kita daiktinė teisė. Apeliantai taip pat pažymi, kad Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijai suteiktas 42,8 ha valstybinės žemės sklypas buvo Vilkeliškių, Dvarykščių ir Salotės kaimų teritorijose, minėta teritorija šiuo metu yra ties Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių administracine riba, todėl netgi vadovaujantis išimtinio teismingumo taisyklėmis vargu ar ginčas yra teismingas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „JGK Statyba“ prašo atskirąjį skundą atmesti, ginčijamą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovų keliamų ginčų prigimtis yra susijusi su UAB „JGK Statyba“ teisėmis naudoti ar statyti 42,8 ha ploto žemės sklype gyvenamųjų namų kompleksą, o tai yra daiktinė teisė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CPK 31 straipsniu. CPK 33 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei vienas iš ieškovo reikalavimų turi būti pareiškiamas pagal išimtinio teismingumo taisykles, tai ieškinys paduodamas pagal išimtinio teismingumo taisykles. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, laikydamasis CPK 33 straipsnio 3 dalies, 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatų perdavė bylą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, kadangi paaiškėjo, jog byla buvo priimta nagrinėti pažeidžiant teismingumo taisykles, o išimtinio teismingumo taisyklių pažeidimas būtų pagrindu pripažinti byloje priimtą teismo sprendimą negaliojančiu dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

CPK 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo, teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Ši nuostata įtvirtina išimtinio teritorinio teismingumo taisyklę, kuri reiškia, kad ginčo šalys neturi teisės rinktis, į kurį teismą joms kreiptis - įstatymas įsakmiai nurodo teismą, kuris turi nagrinėti bylą. Išimtinio teismingumo taisyklių pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

Įvertinusi byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama 2009 m. sausio 5 d. nutartimi pagrįstai pripažino, kad ieškovų ieškinio reikalavimai susiję su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį daiktą, ir todėl turi būti nagrinėjami pagal išimtinio teismingumo taisykles Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme.

Pareikštu ieškiniu ieškovai ginčija Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijos darbo kolektyvo 1991 rugpjūčio 12 d. susirinkimo protokolo 1, 2 ir 5 punktus ir UAB „JGK Statyba“ 1991 rugpjūčio 13 d. steigimo sutarties 2 punktą (b.l. 13, t. 1). Nors apeliantai pagrįstai nurodo, kad ginčijamuose dokumentuose nėra kalbama apie daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, pirmosios instancijos teismo įpareigoti patikslinti savo ieškininius reikalavimus ir pagrįsti savo teisę ginčyti juridinio asmens, kurio dalyviais ieškovai nėra, steigimo dokumentus, ieškovai nurodė, jog yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į 42,8 ha žemės sklypą, esantį buvusiame Salotės rėžiniame kaime ir Dvarykščių kaime (dabar – Vilniaus miestas, Pilaitės seniūnija), kuris ginčijamų dokumentų pagrindu perėjo atsakovui UAB „JGK Statyba“, ir kad jų reikalavimo teisė kildinama iš nuosavybės atkūrimo teisinių santykių bei pretendentų atkurti nuosavybės teises teisės ginčyti turto, į kurį pretenduojama, perdavimą tretiesiems asmenims (b.l. 151-152, t. 1).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia tik asmens galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektyvinė teisė arba įstatymų saugomas interesas (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2000, 2003 m. kovo 31 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. 3K-3-187; ir kt.). Todėl vertinant ieškovų teismui pareikšto reikalavimo prigimtį turi būti atsižvelgiama ir į tai, iš kokių teisinių santykių ieškovai kildina savo teisinį suinteresuotumą ginčijamų aktų panaikinimu, nes būtent ieškovų teisinis suinteresuotumas apibrėžia jiems taikomos teisminės gynybos apimtį. Kadangi savo teisinį suinteresuotumą Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijos darbo kolektyvo 1991 rugpjūčio 12 d. susirinkimo protokolo 1, 2 ir 5 punktų ir UAB „JGK Statyba“ 1991 rugpjūčio 13 d. steigimo sutarties 2 punkto panaikinimu ieškovai kildina iš teisinio intereso į minėtų aktų pagrindu atsakovo perimtą žemės sklypą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčydami Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijos darbo kolektyvo 1991 rugpjūčio 12 d. susirinkimo protokolo 1, 2 ir 5 punktus ir UAB „JGK Statyba“ 1991 rugpjūčio 13 d. steigimo sutarties 2 punktą ieškovai iš esmės ginčija 42,8 ha žemės sklypo, esančio buvusiame Salotės rėžiniame kaime ir Dvarykščių kaime (dabar – Vilniaus miestas, Pilaitės seniūnija), perdavimą atsakovui, t.y. ginčija atsakovo teisę į nekilnojamąjį daiktą - žemę. Atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai nurodoma, kad ieškovų keliamo teisinio ginčo prigimtis yra susijusi su atsakovo „JGK Statyba“ teisėmis naudotis ginčo žemės sklypu, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovų pareikštas ieškinys turi būti nagrinėjamas pagal CPK CPK 31 straipsnio 1 dalyje nurodytas taisykles.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant ieškinio priėmimo teismo žinion, o tuo pačiu ir atitinkamos bylos teismingumo klausimą ieškovo reikalavimo pagrįstumas iš esmės negali būti nagrinėjamas (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1121/2002; 2003 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003). Todėl apeliantų atskirajame skunde nurodyti argumentai, susiję su ginčo žemės sklypo perėjimo atsakovui UAB „JGK Statyba“ teisėtumu, šio perėjimo teisiniu pagrindu, taip pat galimai tarp valstybės ir Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijos susiklosčiusių nuomos teisinių santykių trukme teisėjų kolegijos nebus analizuojami. Į šiuos ieškovų argumentus gali būti atsakyta tik pirmosios instancijos teismo sprendimu, išnagrinėjus bylą iš esmės. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad konkretaus asmens daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali atsirasti tiek kaip daiktinių teisinių santykių (pvz.: daikto fizinio užvaldymo), tiek kaip prievolinių teisinių santykių (pvz.: daikto pirkimo-pardavimo, nuomos, ar pan.) rezultatas. Vertinant CPK 31 straipsnio 1 dalies taikymo apimtį yra reikšmingas ne ieškovo ginčijamos atsakovo teisės tikro ar tariamo atsiradimo pagrindas, o šios teisės teisinė prigimtis. Nekilnojamojo daikto (žemės) valdymo ir naudojimo teisės, kurias ginčija ieškovai, yra pagal savo prigimtį daiktinės teisės, nepriklausomai nuo jų atsiradimo pagrindo. Ieškinys, kuriuo ginčijamos atsakovo teisės valdyti ir naudotis nekilnojamuoju daiktu (žeme) yra ieškinys dėl daiktinių teisių CPK 31 straipsnio 1 dalies prasme.

Apelianto argumentas, kad ginčo žemės sklypas yra ties Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių administracine riba, ir dėl to kyla abejonių dėl šio ginčo teismingumo būtent Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, teisėjų kolegijos atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi ieškovai nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių šį argumentą (CPK 178 straipsnis). Spręsdamas procesinį tam tikros bylos teismingumo klausimą, teismas vadovaujasi ieškovo ieškinyje nurodyta nekilnojamojo daikto buvimo vieta. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad ginčo žemės sklypas yra Vilniaus miesto savivaldybės Pilaitės seniūnijos teritorijoje (b.l. 3-15, t. 1), o ši teritorija priskirtina Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo jurisdikcijai. Be to, CPK 31 straipsnio 1 dalies taikymo prasme yra reikšminga ne viso nekilnojamojo daikto, o pagrindinės jo dalies buvimo vieta.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 5 d. nutartis, kuria byla perduota nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Goda Ambrasaitė - BalynienėTeisėjai Petras JaržemskisNeringa Švedienė