Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-12-07 · Civilinė byla Nr. 2-654/2006

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-12-07
Bylos Nr.
2-654/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Gintaras Pečiulis, Vincas Verseckas
Pareiškėjas
A. J.
Ieškovas
UAB ,,Baltijos žuvys“
Atsakovas
AB „Senoji Baltija“
Kategorijos
  • 124.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-654/2006Procesinio sprendimo kategorija124.2.7; 124.2.9
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Gintaro Pečiulio (pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. ir ieškovo UAB ,,Baltijos žuvys“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Baltijos žuvys“ ieškinį atsakovui AB „Senoji Baltija“ dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

2006 m. liepos 1 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas pareiškėjo A. J. prašymas bei 2006 m. liepos 25 d. patikslintas prašymas dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. vasario 5 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Baltijos žuvys“ ieškinį atsakovui AB „Senoji Baltija“ dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra UAB „Baltijos žuvys” akcininkas, pagal 2006 m. kovo 29 d. akcijų pasirašymo sutartį įsigijęs 251 paprastąją vardinę akciją. 2006 m. balandžio 2 d. su bendrovės direktoriumi aptariant verslo klausimus jis sužinojo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria bendrovė nepagrįstai prisiėmė finansines prievoles dėl 1 006 518 Lt skolos pagal 1995 m. vasario 14 d. sutartį su AB „Senoji Baltija”. Pareiškėjas teigia, kad teismo patvirtinta taikos sutartis pažeidžia jo teises ir įstatymų saugomus interesus, be to, patvirtindamas taikos sutartį teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą. Vadovaudamasis CPK 365-372 straipsniais pareiškėjas prašė atnaujinti procesą šioje byloje.

Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 3-106/2002, išnagrinėtoje pagal ieškovo UAB „Baltijos žuvys“ ieškinį atsakovui AB „Senoji Baltija“ dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismas priteisė atsakovui šioje byloje AB ,,Senoji Baltija“ iš pareiškėjo A. J. 2 000 Lt išlaidų advokato pagalbai.

Teismo nutartyje rašoma, kad pareiškėjas savo prašymą grindė tuo, jog 2006 m. kovo 29 d., įsigijus UAB „Baltijos žuvys“ akcijų, jam paaiškėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi bendrovė nepagrįstai prisiėmė finansines prievoles dėl 1 006 518 Lt skolos pagal 1995 m. vasario 14 d. sutartį su AB „Senoji Baltija”. Pareiškėjo teigimu, teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis pažeidžia jo teises ir įstatymų saugomus interesus. Teismas pažymėjo, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog A. J. yra suinteresuotas asmuo, turėjęs būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą. Teismui 2002 m. vasario 5 d. tvirtinant taikos sutartį byloje, pareiškėjas neturėjo jokių teisių į ginčo objektą, nes UAB „Baltijos žuvys“ akcijų jis įsigijo tik 2006 m. kovo 29 d.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nors pareiškėjo A. J. prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidžiant CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, tačiau Klaipėdos apygardos teismui 2002 m. vasario 5 d. tvirtinant taikos sutartį pareiškėjas neturėjo ir negalėjo turėti teisinio suinteresuotumo civilinės bylos, kurios procesą prašo atnaujinti, baigtimi. Teismas sprendė, kad 2002 m. vasario 5 d. nutartimi nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės ir įstatymų saugomi interesai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad prašantis atnaujinti procesą asmuo nėra tinkamas kreipimosi su tokiu prašymu subjektas, todėl atsisakė atnaujinti procesą (CPK 370 str. 3 d.). Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo, kaip akcininko, teises gali ginti Akcinių bendrovių įstatymo arba Civilinio kodekso nustatyta tvarka - kreiptis į teismą, prašydamas atlyginti bendrovei padarytą žalą dėl bendrovės valdymo organų narių pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Civilinio kodekso 2.81-2.84 straipsniai).

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. J. prašo panaikinti 2006 m. rugsėjo 29 d. nutartį, atnaujinti procesą civilinėje byloje ir panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis. Skunde akcentuojama, kad teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą, nepasisakė dėl pareiškėjo nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, numatyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte, nepatikrino, ar 2002 m. vasario 5 d. nutartyje nepadaryta aiški teisės normos taikymo klaida.

Pasak apelianto, neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo su sąlyga, jeigu įsiteisėję sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus. Pareiškėjo A. J. , kaip UAB ,,Baltijos žuvys“ akcininko, turtinės ir neturtinės teisės yra pažeidžiamos įsiteisėjusia teismo nutartimi, nors ir priimta dar tuomet, kai pareiškėjas nebuvo šios bendrovės akcininkas. Nors teismas ir pažymėjo, kad pareiškėjas gali savo teises ginti kitais įstatymų numatytais būdais, tačiau tokia teismo nuostata prieštarauja pareiškėjo valiai ir proceso atnaujinimo pagrindui dėl teismo padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos.

Apelianto nuomone, teismas atsakovo AB „Senoji Baltija“ naudai priteisė 2 000 Lt už advokato pagalbą, pažeisdamas CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos ne didesnės, nei numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose. Teismas neįvardijo konkrečių aplinkybių, turėjusių įtakos maksimalaus dydžio advokato išlaidų priteisimui.

Atskiruoju skundu ieškovas UAB ,,Baltijos žuvys“ prašo panaikinti 2006 m. rugsėjo 29 d. nutartį, atnaujinti procesą civilinėje byloje, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis. Nurodo, kad UAB ,,Baltijos žuvys“ steigimo sutartis buvo sudaryta 1995 m. kovo 11 d., pirmasis visuotinis akcininkų susirinkimas įvyko po 1995 m. kovo 16 d., Juridinių asmenų registre bendrovė įregistruota 1995 m. kovo 21 d. O teismas 2002 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį, pagal kurią UAB ,,Baltijos žuvys“ 1995 m. vasario 14 d. esą sudarė sutartį su AB „Senoji Baltija“. Duomenų, kad UAB ,,Baltijos žuvys“ akcininkai vėliau patvirtino šią sutartį, nėra. Teismas, patvirtindamas niekinę sutartį, nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų, aptariamu atveju - pareiškėjo A. J. teisių ir pareigų. Šiuo pagrindu pareiškėjas ir kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo. Apeliantas nurodo, kad patvirtinta taikos sutartis pareiškėjui tapo aktuali tada, kai jis tapo UAB „Baltijos žuvys“ akcininku, nes būtent tada buvo pažeistos jo, kaip asmens teisės.

Apeliantas taip pat nurodo, kad 2002 m. vasario 5 d. nutartyje buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, o nutartis nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka. UAB ,,Baltijos žuvys“ negalėjo prisiimti jokių finansinių prievolių iki juridinio asmens steigimo sutarties pasirašymo. Teismas negalėjo tvirtinti taikos sutarties, jeigu toks sandoris prieštarauja įstatymui ar pažeidžia kieno nors teises ir įstatymo saugomus interesus.

Apeliantas akcentuoja, kad nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo jis teismo posėdyje nedalyvavo, kadangi nebuvo informuotas apie posėdžio laiką ir vietą. Ši aplinkybė sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 1 d.).

Atskirieji skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismas nustatė ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes, padarė teisingas išvadas bei tinkamai pritaikė civilinio proceso įstatymą (CPK 370 str., 366 str. 1 d. 2 p., 263 str.).

CPK 365 straipsnio 1 dalis nustato, jog bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriaus nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymą atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus. Proceso atnaujinimo institutas yra savarankiška išimtinė civilinio proceso stadija, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą civiliniame procese, panaikinti teismų klaidas, kurios gali paaiškėti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Dėl pareiškėjo A. J. atskirojo skundo

Pareiškėjas A. J. nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą. Jis prašė atnaujinti bylos procesą dviem pagrindais, iš kurių vienas yra numatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte – teismo nusprendimas dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas nurodytu pagrindu, nepakanka tik nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą. Būtina nustatyti, kad priimtas sprendimas pažeidžia tokio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus, t. y. sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl tokio asmens teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujintas tuo atveju, jeigu asmuo, kuris prašo atnaujinti procesą, turėjo tam tikrų teisių į ginčo objektą. Kai toks asmuo neįtraukiamas į bylą, akivaizdu, kad teismas, išnagrinėdamas bylą, savo sprendimu nusprendžia ir dėl neįtraukto į bylą asmens teisių bei pareigų. Jeigu į bylą neįtrauktas asmuo neturėjo jokių teisių į ginčo objektą, tai byloje priimtas teismo sprendimas objektyviai negali turėti įtakos jo teisėms, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2005). Šioje byloje nustatyta, kad, Klaipėdos apygardos teismui 2002 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį tarp UAB „Baltijos žuvys“ ir AB „Senoji Baltija“ ir bylą nutraukus, pareiškėjas A. J. nebuvo UAB „Baltijos žuvys“ akcininkas (šios bendrovės akcijų jis įsigijo tik 2006 m. kovo 29 d.). Minėtos nutarties priėmimo momentu pareiškėjas nebuvo nei UAB „Baltijos žuvys“ dalyvis, nei jos organų narys, jis nebuvo siejamas prievoliniais teisiniais santykiais su taikos sutarties šalimis, taigi neturėjo ir negalėjo turėti teisinio suinteresuotumo Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos, kuri išnagrinėta pagal ieškovo UAB „Baltijos žuvys“ ieškinį atsakovui AB „Senoji Baltija“ dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, baigtimi. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje esančia medžiaga, pagrįstai nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartimi niekaip nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės ir įstatymų saugomi interesai. Nustačius, kad byloje priimta 2002 m. vasario 5 d. nutartis objektyviai negalėjo turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, teismas pagrįstai pripažino, jog nėra pagrindo atnaujinti procesą.

Nagrinėjant prašymus dėl proceso atnaujinimo būtina atsižvelgti į reikalavimus, keliamus ne tik prašymo formai, jo turinio elementams, bet ir reikalavimus tokį prašymą pateikiančių asmenų subjektiškumui. Nustačius, kad pareiškėjas A. J. bylos nagrinėjimo ir jos nutraukimo patvirtinus taikos sutartį momentu negalėjo turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, laikytina, kad jis neturi subjektinės teisės į proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu. Konstatavus tokią aplinkybę, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo analizuoti kitų pareiškėjo prašyme išdėstytų motyvų, kuriais remiantis bandoma inicijuoti proceso atnaujinimą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso atnaujinimo institutas turi būti naudojamas pagal jo tikslinę paskirtį. Įstatyme nustatytas išsamus proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas leidžia daryti išvadą, kad šį institutą įstatymų leidėjas vertina kaip ekstraordinarų būdą peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus ar nutartis. Šis institutas neatsiejamas nuo kitų proceso teisės principų: ekonomiškumo, koncentruotumo, sąžiningumo ir kt. Įstatyme numatyta proceso atnaujinimo galimybe negali būti naudojamasi kaip priemone dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų (nutarčių) vykdymą. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti teise. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindė prašymą dėl proceso atnaujinimo, padarė išvadą, kad proceso atnaujinimas, nesant tam jokio teisinio pagrindo, prieštarautų teisės principams ir įteisintų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Teisėjų kolegija, įvertindama klausimų, susijusių su prašymo atnaujinti bylos procesą nagrinėjimu, sudėtingumą bei mastą, remdamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų nuostatomis dėl teismo teisės nukrypti nuo civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, padarė išvadą, kad iš pareiškėjo priteistos advokato teisinės pagalbos išlaidos nėra aiškiai per didelės ar nepagrįstos.

Dėl UAB ,,Baltijos žuvys“ atskirojo skundo

Apeliantas nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jis nedalyvavo teismo posėdyje, kadangi nebuvo apie jį informuotas, todėl tai turėtų būti įvertinta kaip absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB ,,Baltijos žuvys“ keletoje paskutinių bylos dokumentų nurodė savo buvimo vietą – Technikumo g. 53, Kaunas. (b. l. 90, 100-101, 107, 113, paskutinis 2006 m. lapkričio 22 d. prašymas dėl bylos sustabdymo; prijungtos civ. bylos 2 t., b. l. 202, 207, 209). Adresu, kurį deklaruoja pats ieškovas, įteikti teismo šaukimo nebuvo galimybių, nes adresatas buvo nerandamas (b. l. 51-53). Pašto kurjerių paaiškinime (b. l. 112) nurodyta, kad nunešus laišką adresatui, kelis kartus nieko nebuvo rasta namuose, tačiau dėl suklydimo kurjerė to neįrašė į teikiamus dokumentus. Darytina išvada, kad ieškovas deklaruoja savo buveinės vietą tuo adresu, kuriuo nėra galimybių nustatyta tvarka įteikti procesinių dokumentų. Susidarius tokioms aplinkybėms teismas galėjo teismo posėdyje nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo be ieškovo pasirašytos pažymos apie šaukimo įteikimą ir ieškovui nedalyvaujant. Šiuo konkrečiu atveju konstatuoti, kad teismas padarė procesinį pažeidimą, dėl kurio nutartis galėtų būti naikinama remiantis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nėra pakankamo pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovo atskirasis skundas nepagrįstas ir dėl to, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nebuvo nuspręsta dėl ieškovo teisių ir pareigų. Proceso atnaujinimą inicijavęs asmuo savo prašymą grindė jo teisių ir pareigų pažeidimu, kuris tariamai atsirado dėl įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties. Atsisakius atnaujinti bylos procesą, toks prašymo išsprendimo rezultatas jokios įtakos ieškovo teisių ir pareigų, atsiradusių nutarties patvirtinti taikos sutartį pagrindu, apimčiai arba turiniui neturi. Remdamasi šiais argumentais teisėjų kolegija padarė išvadą, jog ieškovo atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

CPK 164 straipsnyje yra nustatyti fakultatyvaus bylų sustabdymo pagrindai. Bylos sustabdymas šiame straipsnyje numatytais pagrindais priklauso nuo bylą nagrinėjančio teismo valios, nes šis CPK straipsnis ne įpareigoja, o suteikia teismui teisę sustabdyti bylą. CPK 164 straipsnio 4 punkte numatyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą tais atvejais, kai pripažįsta, jog bylą sustabdyti yra būtina. Teismas dėl bylos sustabdymo privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečias jos aplinkybes. Apeliantas UAB ,,Baltijos žuvys“ 2006 m. lapkričio 23 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą sustabdyti atskirojo skundo nagrinėjimą, iki bus baigtas tyrimas ikiteisminio tyrimo byloje dėl dokumento klastojimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nesant pagrindo atnaujinti procesą pareiškėjo A. J. prašyme bei atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais, nėra ir pagrindo stabdyti proceso atnaujinimo klausimų nagrinėjimą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirųjų skundų argumentais nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Audronė JarackaitėGintaras PečiulisVincas Verseckas