Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, registruotas užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2014-12-16 Šilutės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., 284 str. 1 d. galutinė bausmė 12 MGL (1560 LT arba 451 EUR) bauda, kuri 2017-11-21 išieškota;

2) 2015-06-25 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. galutinė bausmė 14 MGL (527,24 EUR) bauda, kuri 2017-11-21 išieškota, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. smurtaudamas artimoje aplinkoje nežymiai sužalojo šeimos narį – žmoną, t. y. 2025-02-26 apie 21:00 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą ranka patempė nukentėjusiajai I. V. už kairės rankos bei tyčia du kartus plaštaka sudavė į kairės pusės veido sritį, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai I. V. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – poodinę kraujosruvą nosies nugarėlės viduriniame trečdalyje, pereinantį kairės akies apatinį voką, poodines kraujosruvas kairiame dilbyje ir kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimus kairiame dilbyje ir kairiame rieše.

Kaltinamasis E. V. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir davė parodymus, kad įvyko konfliktas, pavartojo alkoholio, paskui vėl žodinis konfliktas, atėjo pas nukentėjusiąją į kambarį, trenkė žmonai du kartus į veidą, patempė už rankos. Įvykis buvo vasario 26 dieną. Dėl ankstesnių teistumų – baudas sumokėjo, teistumas išnykęs. Atsiprašė ir norėtų dar atsiprašyti. Norėtų taikytis su žmona, gailisi. Padarė išvadas, kad kaip vyras šeimoje turėjo nedaryti blogų sprendimų, kurie privedė prie to. Žmona pareiškė, kad nori skirtis, skirsis. Turėjo įsidarbinti šiandien, bet turėjo atvykti į teismą ir darbdavys sutiko perkelti datą. Trečiadienį įsidarbins (duomenys neskelbtini), jo pajamos bus pastovios. Žmona atleido. Pasinaudos galimybe taikytis.

Nukentėjusioji I. V. paaiškino, kad su vyru susitaikė, pradėjo skyrybų procesą. Sutinka taikytis. Turtinės žalos nebuvo. Dėl moralinės žalos nieko neprašo.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes E. V. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

E. V. kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai.

2025-02-27 E. V., apklaustas kaip įtariamasis, davė parodymus, kad I. atėjo į virtuvę ir priekaištavo jam, kad geria alų, po priekaištų išėjo iš virtuvės. Išgėręs visus alkoholinius gėrimus ir jų pritrūkęs, nuėjo į miegamąjį, kur buvo jo žmona I. . Kadangi I. ant jo šaukė, tai jis supykęs I. trenkė ranka į veido sritį, I. tuo metu sėdėjo ant lovos, o jis stovėjo šalia jos, prašė I. s nešaukti, tačiau moteris toliau šaukė. Po įvykusio konflikto miegamajame jis atsisėdo ant lovos krašto, šalia žmonos I. s ir tada ranka I. trenkė dar kartą į veido sritį, į kurią pusę I. trenkė, nepamena, bet galimai į kairę veido pusę. Toliau kas vyko tarp jo ir I. s, nepamena, pamena tik tiek, kad jis išėjo į virtuvę ir būdamas virtuvėje pamatė atvykusius policijos pareigūnus. Kas iškvietė policijos pareigūnus, nežino. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, žmonos I. s atsiprašys. Toks konfliktas su I. V. įvyksta pirmą kartą. Ankščiau policijos pareigūnai nebuvo atvykę. Įvykio metu savo veiksmais I. V. fizinį skausmą tikrai sukėlė ir dėl to labai gailisi. Dėl įvykusio konflikto kaltas yra jis. Kodėl taip pasielgė, negali pasakyti, bet emociškai yra pavargęs, kadangi jo ir jo žmonos I. s santykiai paskutiniu metu yra prasti (b. l. 70-73).

2025-03-05 E. V., apklaustas kaip įtariamasis, davė parodymus, kad kaltę prisipažįsta. Papildo, kad I. V. yra jo žmona, veda bendrą ūkį, visą tai yra nurodęs ankstesnėje apklausoje. Nori nurodyti, kad dėl įvykusio įvykio, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, labai gailisi, su savo žmona I. V. susitaikė, sutarė išsiskirti draugiškai, jos atsiprašė. I. V. jam atleido, vienas kitam pretenzijų neturi. Pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, daugiau tai nepasikartos. Sutinka, kad ikiteisminio tyrimo byla būtų nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (b. l. 81-83).

2025-02-27 nukentėjusioji I. V., apklausta kaip liudytoja, davė parodymus, kad svetainėje E. pradėjo jos klausinėti apie butelį viskio ir teiravosi, kur jis padėtas. E. V. pasakė, kad viskio butelio nėra. Tada E. V. jai tyčia trenkė ranka į kairės pusės skruostą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Po trenkimo jai į kairės pusės skruostą E. V. apsisuko ir nuėjo be žodžių į virtuvę. Ji tuo metu nuėjo pas mažamečius vaikus į miegamąjį, kurie tuo metu miegojo. Po kurio laiko E. V. atėjo pakartotinai į miegamąjį ir pasižadinęs ją paprašė atsiųsti į banko sąskaitą pinigų. Ji po jo prašymo atsikėlė ir nuėjo į virtuvę, atliko bankinį pavedimą į jo sąskaitą, pavedimo suma buvo 100 eurų. Grįžęs į virtuvę E. V. jos paprašė, kad parodytų banko sąskaitų likučius, turi dvi banko sąskaitas. Jai atsisakius tai padaryti ir grįžtant atgal į miegamąjį, E. V. paėmė ją abejomis rankomis už kairės rankos ir apsukęs ją į save jai trenkė į kairės pusės skruostą. Tokiais savo veiksmais E. V. jai sukėlė fizinį skausmą. Po šio veiksmo ji nuėjo į miegamąjį pas miegančius mažamečius vaikus ir paėmusi mobilaus ryšio telefoną parašė vyro mamai Tatjanai žinutę, kuri iškvietė policijos pareigūnus. Toks konfliktas tarp jų įvyko jau ne pirmą kartą, ankščiau prieš ją E. V. taip pat yra smurtavęs, tačiau niekada nesikreipė bendruoju pagalbos telefonu 112. Ji pretenzijų vyrui E. V. dėl šio įvykio turi, su juo nesusitaikys, jam neatleis. Akivaizdžių sužalojimų ar kraujosruvų ant jos kūno yra, ant kairės rankos dilbio, ant kairės pusės veido srities, nosies ir ant kairės kojos šlaunies. Įvykio metu jai bėgo iš nosies kraujas, galimai nuo suduoto antro smūgio į skruostą. Įvykio metu buvo neblaivi, tačiau prisimena visas aplinkybes. Šio metu yra blaivi ir duoda teisingus parodymus. Įvykio metu kitų pašalinių asmenų namuose nebuvo. Įvykio metu taip pat buvo atvykę vaikų teisės specialistai, kurie jos mažamečius vaikus paliko po įvykio atvykusiems jos tėvams (b. l. 31-34).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2025-02-27 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. V. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 46).

2025-02-27 asmens apžiūros protokolu užfiksuoti nukentėjusiosios I. V. sužalojimai. Apžiūrint moters kūną matėsi ant kairės rankos dilbio nubrozdinimas, ant nosies kraujosruva, prie kairės akies kraujosruva, ant kairio skruosto paraudimas, kraujosruva (b. l. 35-37, 38-42).

2025-02-26 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo ROIK (duomenys neskelbtini) užfiksuota informacija (b. l. 25-28).

2025-02-27 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-19, 20-24).

2025-02-26 tarnybinis pranešimas. Neblaivus (1,10 prom.) E. V. sumušė neblaivią (1,64 prom.) žmoną I. V.. E. V. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d. (b. l. 10-12).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į asmens kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo prisipažinimas, išreikštas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, gailėjimasis dėl savo elgesio, nukentėjusios I. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti nuoseklūs parodymai apie E. V. prieš ją panaudotą fizinį smurtą, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, asmens apžiūros protokolo duomenys, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, specialisto išvada, kurioje užfiksuoti I. V. padaryti sužalojimai, kitų objektų apžiūros protokolo duomenys bei kiti byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad E. V. padarė nukentėjusiajai I. V. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą. Kaltinamasis E. V., atlikdamas smurtinius veiksmus I. V. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamojo E. V. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją I. V. teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teisiamajame posėdyje E. V. ir jo gynėjas prašė teismo atleisti E. V. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu kaip susitaikiusį su nukentėjusiuoju ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog su sutuoktiniu iš tiesų susitaikė ir jam atleido. Prokuroras teismo posėdžio metu bylos nutraukimui susitaikius neprieštaravo.

BK 38 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma BK 38 straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas gali tik tada, kai yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos.

Kaltinamasis E. V., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusios atsiprašė, su ja susitaikė. E. V. nusikalto būdamas neteistas (teistumas išnykęs), per pastaruosius 3 metus nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu (b. l. 90-92), praeityje baustas administracine tvarka, tačiau nėra padaręs itin grubių administracinių nusižengimų, paskirtas baudas sumokėjęs (b. l. 94-96). E. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Visa tai įvertinęs, teismas turi pagrindo manyti, kad E. V. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų. Pagrindų, kuriems esant negalima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius, nenustatyta (BK 38 straipsnio 2 dalis). Esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas BK 38 straipsnis ir E. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja I. V..

Atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat įvertinus ir smurto panaudojimo mastą bei intensyvumą, kilusias pasekmes, tikslinga E. V., kaip darbingo amžiaus asmeniui, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio, t. y. minimalaus įstatyme numatyto dydžio, įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą Nustatytinas 4 mėnesių terminas įmokai sumokėti, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kadangi kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuria kėsinamasi į kito asmens sveikatą, kaltinamajam E. V., vadovaujantis BK 72-2 straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025-03-07 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad už kaltinamajam E. V. suteiktas gynėjo advokato paslaugas antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 112,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad E. V. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, į tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo privalomas pagal procesinį įstatymą (BPK 51 str. 1 d. 9 p.), šios išlaidos iš E. V. nėra priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

E. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, kaltinamajam ir nukentėjusiajai I. V. susitaikius, bei baudžiamąją bylą E. V. nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72-2 straipsniu, skirti E. V. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, paskirti E. V. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis privalo sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. V. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Nepriteisti iš E. V. 112,50 Eur proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl gynėjo advokato dalyvavimo byloje.

Įspėti E. V., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Daiktinį įrodymą – kompaktinę laikmeną, esančią voke prie bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.