Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Gylio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsiskyrusi, turinti pagrindinį išsilavinimą, nedirbanti, registruota darbo biržoje, teista

2013 m. spalio 31 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį, 4 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 30 valandų,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalį;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji V. G. 2015 m. balandžio 11 d. 20.45 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui su sugyventiniu D. R., paskambino iš savo mobiliojo ryšio telefono bendro pagalbos centro numeriu 112 ir pranešė, kad ją muša sugyventinis D. R., ji su mažamečiu vaiku išvyta iš namų. Į namus atvykus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus Operatyvinės grupės specialistui ji melagingai pranešė, kad D. R. ją sumušė, suduodamas smūgius rankomis ir kojomis bei išvijo iš namų. Kaltinamosios pranešimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, D. R. buvo laikinai sulaikytas bei pradėtas jo baudžiamasis persekiojimas.

Šiais veiksmais V. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje.

Iš V. G. apklausos protokolo matyti, kad ji kalta prisipažino visiškai ir parodė, jog 2015 m. balandžio 11 d. vakare susipyko su sugyventiniu D. R. dėl jo priekaištų jai. Supykusi paskambino bendruoju pagalbos centro telefono numeriu ir pranešė, kad ją sugyventinis sumušė ir su mažamečiu vaiku išvijo iš namų. Atvykus policijos pareigūnams aiškino tas pačias aplinkybes, D. R. buvo išvežtas bei sulaikytas. Padarant šią nusikalstamą veiką ji buvo gėrusi alaus. Apklausos metu prisipažino, kad melagingai panešė apie jos sumušimą ir dėl to labai gailėjosi. Jos sugyventinis D. R. jos nemušė, ji visa tai sugalvojo siekdama atkeršyti už sukeltą konfliktą. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi ir pasižada ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų (b.l.56-57).

Liudytojas V. B. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. balandžio 11 d. apie 20.30 val. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato buvo gautas pranešimas, kad kreipėsi (duomenys neskelbtini), gyventoja V. G., kuri telefonu pranešė, kad ją sumušė sugyventinis D. R., suduodamas smūgius rankomis ir kojomis bei ją su mažamečiu vaiku išvijo iš namų. Pagal gautą informaciją į įvykio vietą nuvyko patrulių ekipažas, tačiau nieko neradę sugrįžo. V. G. pakartotinai paskambinus, ekipažas vėl išvyko į įvykio vietą. Atvykus V. G. tvirtino, kad ją mušė sugyventinis D. R., smūgiavo rankomis ir į šonus spyrė kojomis. Ant V. G. veido matėsi sužalojimai, abejonių jos žodžiais nekilo, nors ji buvo neblaivi. Pagal pateiktą informaciją buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir D. R. sulaikytas 48 valandoms (b.l.36-37).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, liudytojo V. B. parodymų, V. G. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos patvirtina:

2015 m. balandžio 11 d. operatyvinės grupės specialisto tarnybinis pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 01-1-20803-15 dėl V. G. sumušimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bei pradėto D. R. baudžiamojo persekiojimo (b.l.10).

2015 m. balandžio 13 d. nutarimas ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-20803-15, kurioje ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kadangi D. R. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (b.l.5-6).

Ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-20803-15 liudytojos V. G. parodymais matyti, kad 2015 m. balandžio 11 d. su sugyventiniu D. R. per dieną išgėrė apie 5 litrus alaus. Vakare tarp jos ir sugyventinio D. R. įvyko konfliktas, kurio metu sugyventinis norėjo jai smogti, bet nepriėjo per lovą, o ji, trinktelėdama nešamą lovą į grindis, pargriuvo ir susimušė veidą. D. R. jai jokio smūgio nesudavė, jis tik norėjo suduoti, bet niekaip nepriėjo per baldus. Kai vyko konfliktas mažametis sūnus E. R. buvo lauke, o dukros R. G. tuo metu namuose dar nebuvo. Supykusi, dėl D. R. išgalvotų kaltinimų ji paskambino policijai ir pranešė, kad D. R. ją sumušė. Pareigūnai atvykę matė sužalotą veidą, tačiau jį susižalojo krisdama ant lovos. Melagingai nurodė pareigūnams, kad sumušė D. R.. Supranta, kad melagingai pranešė apie padarytą nusikaltimą, tačiau tuo metu ji buvo išgėrusi ir supykusi ant D. R. (b.l.13-14).

Ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-20803-15 apklausto įtariamojo D. R. parodymai pirminėje apklausoje, kad jis smūgiavo V. G. rankomis ir kojomis papildomos apklausos pakeisti, nurodžius, kad 2015 m. balandžio 11 d. vakare įvykusį namuose konfliktą jis prisimena miglotai, kadangi jau tuo metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto aplinkybių gerai neprisimena, įvykio detalizuoti negali. Kada buvo pareikštas įtarimas, su juo sutiko ir nurodė, kad sugyventinę mušė, nes galvojo, kad viskas įvyko, kaip surašyta pranešime apie įtarimą (b.l.22-23, 25) ir kiti faktiniai bylos duomenys.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, melagingai pranešdama apie nebūtą nusikaltimą. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už V. G. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė - viešieji darbai arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamoji, jai buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, ji susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato.

Kaltinamoji V. G. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamoji sutiko dėl siūlomos jai paskirti bausmės rūšies.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamoji padarė tyčinę nusikalstamą veiką - nesunkų nusikaltimą. Kaltinamosios V. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra tos, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. V. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio. Bylos duomenimis V. G. praeityje bausta administracine tvarka, pagal ankstesnį teismo procesinį sprendimą paskirtą bausmę atlikusi. Kaltinamoji psichiatrinio bei priklausomybės ligų kabineto įskaitose neįrašyta, nedirba, augina mažametį vaiką, sutinka su prokuroro pasiūlyta bausme.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, ankstesnį teistumą, charakterizuojančią kaltinamąją medžiagą, siekiant ne tik nubausti nusikaltusį asmenį, bet ir jį prevenciškai pataisyti, V. G. skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – viešieji darbai (BK 46 straipsnis), kurių prašomas paskirti dydis teismo nesaisto, atsižvelgiant į bylos aplinkybes bei charakterizuojančius kaltinamąją duomenis.

Pagal 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojusį BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamosios atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

V. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai bausmę - 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. G. paskirtą teismo baudžiamuoju įsakymu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų visuomenės labui.

Išaiškinti V. G., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajai pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.