Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-411-135/2012

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00816-2011-6

2012 m. gegužės 17 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu:

- (dėl vagystės) pagal LR baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir jam skirta bausmė 2 (dveji) metai laisvės atėmimo;

- (dėl mokėjimo priemonių pagrobimo bei laikymo) pagal LR baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d. ir jam skirta bausmė 2 (dveji) metai 1 (vienas) mėnuo laisvės atėmimo;

- (dėl V. Š. dokumentų pagrobimo) pagal LR baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d. ir jam skirta bausmė 2 (dveji) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo;

- (dėl E. G. dokumento pagrobimo) pagal LR baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d. ir jam skirta bausmė 2 (dveji) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės už M. Š. dokumentų ir daiktų pagrobimą subendrintos apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnes bausmes. Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., ši bausmė subendrinta su paskirta bausme už E. G. dokumento pagrobimą dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirta subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 64 str. 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2010-05-26 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi 2 m. 5 mėn. 14 d. prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir galutinė bausmė paskirta 4 (ketveri) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas 2011-05-28, suėmime išbūtas laikas nuo 2011-05-28 iki 2012-03-05.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos 2012-03-05.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. nuteistas už tai, kad 2011-05-28 apie 4.30 val. autobusų stotelėje ties (duomenys neskelbtini), iš V. Š. išorinės švarko kišenės pagrobė nukentėjusiojo V. Š. piniginę, 10,00 Lt vertės, iš kelnių kišenės pagrobė nukentėjusiojo V. Š. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6300“, 150,00 Lt vertės, su jame buvusia „Tele 2“ SIM kortele „Pildyk“, 10,00 Lt vertės, iš viso pagrobė 170,00 Lt vertės turto;

be to, jis nuteistas už tai, kad 2011-05-28 apie 4.30 val. autobusų stotelėje ties (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiojo V. Š. išorinės švarko kišenės pagrobė piniginėje buvusius nukentėjusiojo V. Š. vardu išduotus dokumentus: asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), socialinio draudimo pažymėjimą Nr. DK (duomenys neskelbtini), darbo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), žvejo mėgėjo bilietą Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimą, išduotą G. P. vardu ir, neturėdamas teisėto pagrindo, šiuos dokumentus iki 2011-05-28 5.00 val. su savimi laikė, kol Šiaulių miesto policijos komisariato patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), juos paėmė policijos pareigūnai;

be to, jis nuteistas už tai, kad 2011-05-28 apie 4.30 val. autobusų stotelėje ties (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiojo V. Š. iš išorinės švarko kišenės pagrobdamas piniginę neteisėtai įgijo svetimas elektronines mokėjimo priemones: AB banko „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB banko „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB banko „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas V. Š. vardu, ir šias svetimas elektronines mokėjimo priemones laikė su savimi iki 2011-05-28 5.00 val;

be to, jis nuteistas už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011-05-28, pagrobė E. G. vardu išduotą dokumentą gimimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), ir, neturėdamas teisėto pagrindo, šį dokumentą laikė iki 2011-05-28 5.00 val., kol Šiaulių miesto policijos komisariato patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), šį dokumentą panaudojo, pateikdamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-ojo būrio patruliui L. J..

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš skundo galima daryti išvadą, kad nuteistasis ginčija kaltę dėl telefono ir dokumentų vagystės iš V. Š., taip pat nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, jog nusikaltimus jis padarė būdamas nepilnamečiu.

Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytas veikas bei paskyrė teisingas bausmes.

LR BK 178 str. 2 d. numato atsakomybę tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nuteistojo kaltė, kad jis 2011-05-28, apie 4.30 val., autobusų stotelėje ties (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, pagrobė svetimą V. Š. priklausantį turtą: iš jo išorinės švarko kišenės pagrobė piniginę su joje buvusiais asmens dokumentais, mokėjimo kortelėmis, 10,00 Lt vertės, iš kelnių kišenės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6300“, 150,00 Lt vertės, su jame buvusia „Tele 2“ SIM kortele „Pildyk“, 10,00 Lt vertės, iš viso pagrobė 170 Lt vertės turto, yra įrodyta.

Pats nuteistasis ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2011-05-27 kartu su I. Š. ir V. A. (V. A.) gėrė alų, po to alaus pritrūko, sugalvojo nueiti jo nusipirkti į degalinę, esančią Pramonės gatvės gale, einant pamatė Pramonės g. ant suoliuko stotelėje sėdinti susilenkusį vyrą. Nuteistojo teigimu, prie vyro nuėjo I. Š., o jis su V. A. paėjo į šalį keletą žingsnių, stotelė kiaurai persimatė, jis pamatė ant žemės išsimėčiusias kokias 10 kortelių, tarp jų buvo ir banko kortelės. Ką stotelėje darė I. Š., nuteistasis teigė nematęs, tuo metu jis susirinko dokumentus, I. Š. atsinešė telefoną, I. Š., kuris liepė dokumentus išmesti, pasakė, kad rytojaus dieną juos nuneš į policiją. Nurodė, kad jis (nuteistasis) turėjo dokumentus, I. Š. – telefoną „Nokia“, V. A. – piniginę. Grįžtant iš degalinės juos sustabdė policija, tikrino kišenes, rado dokumentus, prisipažino tik dėl dokumentų, nes jie buvo pas jį rasti (1 t., 9–-96, 109, 114–116 b. l., 2 t., 65 b.l.). Analogiškus parodymus nuteistasis davė ir akistatų metu su liudytojais V. A. ir I. Š. ( 1 t., 102–103 b. l., 106–-107 b. l.).

Nukentėjusysis V. Š. parodė, kad 2011-05-27 jis buvo pas savo draugą, gėrė alkoholį, apie 00.10 val. išėjo namo, autobusų stotelėje Pramonės–Išradėjų gatvių sankryžoje atsisėdo ir užmigo, apie 5.00 val. ryto jį pažadino policijos pareigūnai ir išorinėje švarko kišenėje jis pasigedo piniginės su joje buvusiais jam priklausančiais dokumentais bei mobiliojo ryšio telefono ,,Nokia 6300“ (1 t., 40–41, 43, 44 b. l.).

Liudytojas I. Š. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2011-05-28 apie 4.30 val. su V. A. ir M. Š. ėjo pirkti alaus, eidami autobusų stotelėje pamatė miegantį vyrą, M. Š. pasakė ,,imam“ ir jis suprato, kad M. Š. nori tą vyrą apvogti, o jis su V. A. atsisakė ir nuėjo tolyn, M. Š. pasiliko, po kiek laiko M. Š. pribėgo prie jų ir jam (I. Š.) pasiūlė pirkti už 20 Lt mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia 6300“, ir jis nusipirko, nežinojo, jog telefonas vogtas, M. Š. rankose vartė įvairias korteles, suprato, kad jos vogtos. I. Š. nurodė, kad besimėtančių daiktų nepastebėjo, o po to, kai nusipirko alų, juos sulaikė policija (1 t., 77–78, 80, 82–83 b.l., 2 t. 66 b. l.). Savo parodymus I. Š. patvirtino ir akistatos metu su nuteistuoju (1 t., 106–107 b. l.)

Liudytojas V. A. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad įvykio metu, kai pasibaigė alus, jis, V. Š. ir M. Š. išėjo nusipirkti alaus, einat stotelėje ant suoliuko pamatė miegantį vyriškį, prie jo priėjo M. Š. ir pradėjo tikrinti kišenes, jis su I. Š. nuėjo toliau, priėjęs M. Š. I. Š. padavė mobiliojo ryšio telefoną, išmėtytų banko kortelių jis prie stotelės nematė, nelabai ką tesuprato, nes buvo išgėręs, nusipirkus alaus juos sulaikė pareigūnai (1 t., 46–47, 48 b. l., 2 t., 66–67 b. l.). Savo parodymus V. A. patvirtino akistatos metu su M. Š. (1 t., 102–103 b. l.).

Daiktų paėmimo laikinai saugoti, jų apžiūros protokoluose užfiksuota, kad iš I. Š. paimtas mobiliojo ryšio telefonas ,,Nokia“, o iš M. Š. – AB ,,banko ,,Swedbank“ mokėjimo kortelė ,,Visa Electron“, žvejo bilietas, asmens tapatybės kortelė, darbo ir socialinio draudimo pažymėjimai, išduoti V. Š. (1 t., 10, 11 b. l.).

Iš liudytojų I. Š. ir V. A. parodymų matyti, kad būtent M. Š. iškraustė nukentėjusiojo V. Š. kišenes ir pasiėmė ten buvusį telefoną, kurį vėliau perdavė I. Š., bei piniginę su joje buvusiais dokumentais. Minėti liudytojai, apklausiami iš karto po sulaikymo, nurodė, kad nukentėjusįjį apvogti pasiūlė M. Š., jis ir nuėjo prie miegančio vyriškio, taip pat jie paneigė nuteistojo versiją, jog nukentėjusiojo dokumentai ir banko kortelės buvo išmėtytos ant žemės šalia stotelės, nes nurodė, kad jokių daiktų ant žemės nebuvo išmėtyta.

Apelianto skundo argumentai, kad teismas priėmė jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį remiantis vien liudytojų, kurie jį apkalbėjo siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės, parodymais, atmestini. Pažymėtina, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertintini bendrame bylos kontekste. BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Ir nors apeliantas ikiteisminio tyrimo, teisminio nagrinėjimo metu ir skunde neigia pagrobęs svetimą turtą iš V. Š. švarko kišenės, tačiau tokie nuteistojo argumentai vertintini kritiškai, kaip pasirinktas gynybos būdas bei mėginimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už šį nusikaltimą, nes jie prieštarauja byloje surinktiems ir M. Š. kaltę patvirtinantiems įrodymams, bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, abejoti bei netikėti liudytojų parodymais neturi jokio pagrindo. I. Š. ir V. A. parodymai nuoseklūs, jų visuma sutampa tiek nagrinėjant įvykių seką, tiek smulkiomis detalėmis. Duomenų apie tai, kad liudytojai I. Š. ir V. A. kalbėtų netiesą, byloje nėra.

Taigi M. Š. kaltė pagrobiant mobiliojo ryšio telefoną ir dokumentus yra įrodyta.

Be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. Š. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis – nedirba, nesimoko, neigiamai charakterizuojamas Drąsučių kaimo bendruomenėje, teistas 2 kartus, tarp jų ir už nusikaltimus nuosavybei. Akivaizdu, kad nuteistasis, nuolat pažeisdamas įstatymus, nedaro jokių išvadų dėl savo poelgių, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių bei pasitaisyti, yra linkęs nusikalsti. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Be to, M. Š. nusikalto lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, todėl, vadovaujantis LR BK 27 str. 1 d., jis yra recidyvistas, o pagal LR BK 56 str. 1 d. nuostatas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, todėl kolegija mano, kad nuteistajam paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė, ji atitinka jo padarytą nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę. Taip pat pažymėtina, kad teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė į tai, kad M. Š. nusikalto būdamas nepilnamečiu, ir už padarytas nusikalstamas veikas jam skyrė bausmes, kurios yra mažesnės už sankcijose numatytus bausmių vidurkius.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.