Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-02-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-84-626/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-25
Bylos Nr.
AN2-84-626/2019
Teisminio proceso Nr.
4-39-3-00417-2018-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vitalija Norkūnaitė
Pažeidėjas
A. V.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-84-626/2019
Teisminio proceso Nr.: 4-39-3-00417-2018-2
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 19.9.; 21.11.10
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. vasario 25 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-10 nutarimo, kuriuo A. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. V. nubaustas už tai, kad jis, 2018-09-14, apie 7.05 val., iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją per Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą atvyko automobilis VW PASSAT (v. n. (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. V., kuris pasirinkęs žaliąjį kanalą ir muitinės pareigūnui davus nurodymą užpildyti degalų ir keleivio deklaracijas, šio nurodymo neįvykdė, trukdė sklandžiam transporto priemonių judėjimui per postą, t. y. nevykdė muitinės pareigūnų teisėtų reikalavimų. Savo veiksmais pažeidė 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 1 dalies reikalavimą.

Šalies argumentai

2. A. V. pateikė skundą dėl apylinkės teismo nutarimo, kuriame prašo jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodo, jog teismas nagrinėdamas bylą visapusiškai neįvertino ir objektyviai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, dėl ko priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nutarimą. Nurodo, jog norint nustatyti ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, teismas turėjo ne tik nustatyti faktines aplinkybes, t. y. konstatuoti jo atsisakymą vykdyti pareigūno nurodymą, tačiau ir išanalizuoti ar jis turėjo tyčią pažeisti valdymo tvarką, ar pareigūno nurodymas buvo teisėtas. Apelianto manymu, teismas, priimdamas sprendimą, formaliai atliko pareigą bylą išnagrinėti visapusiškai bei objektyviai, nesigilino bei neanalizavo ar pareigūno nurodymas buvo teisėtas, nesigilino ar jis turėjo tyčią pažeisti valdymo tvarką.

2.1. Kategoriškai nesutinka su teismo išvada, jog jis atsisakė vykdyti pareigūno nurodymą. Nurodo jog pareigūnas R. C. įsakė vykdyti jo nurodymą tik dėl to, jog jam nepatiko apelianto atsakymai į jo užduotus klausimus, t. y. dėl asmeninės neapykantos jam, kai tuo tarpu pats nevykdė įstatyme nurodytų reikalavimų jo pateiktos žodinės deklaracijos patalpinti MDAS duomenų bazėje. Šių aplinkybių teismas visiškai nevertino, dėl ko byla išnagrinėta neobjektyviai ir nevisapusiškai. Nurodo, kad pareigūnas tikrindamas jo dokumentus, nemandagiu ir konfliktišku tonu pareiškė, kad jis per dažnai važinėja į Baltarusiją, jis atsakė, kad kiek jam reikia, tiek ir važinėja. Anot apelianto, šis jo atsakymas pareigūnui akivaizdžiai nepatiko, todėl pastarasis pasakė „jeigu taip tai, tada pildysite deklaracijas raštu“. Suprato, kad savo atsakymu užtraukė pareigūno neapykantą, todėl norėdamas įsitikinti ar jo nurodymas yra teisėtas, paprašė pateikti jam teisinį pagrindą (t. y. konkrečią teisės normą iš įstatymo ar taisyklių) kuria remiantis privalo pateikęs deklaraciją žodžiu pildyti ją pakartotinai raštu. Taip pat nurodo, kad vyko per Baltarusijos ir Lietuvos sieną labai daug kartų, tačiau jo niekad neprašė užpildyti deklaracijos raštu. Jo nustebimui nei pareigūnas R. C., nei jo kolegos, kurie buvo šalia, negalėjo jam pasakyti kokiame įstatyme nurodyta ši jo pareiga, tik visą laiką kartojo, jog jų, t. y. pareigūnų nurodymus jis privalo vykdyti. Nurodo, jog iš pateikto teismui garso įrašo matyti, jog pareigūnui paklausus ar jis atsisako pildyti deklaracijas, jis jam pasakė, kad jokiu būdu neatsisako pildyti, tačiau prašo prieš tai pateikti jam teisinį pagrindą ir jis tada užpildys visus privalomus dokumentus. Deja, nei vienas pareigūnas jam negalėjo nurodyti, kur tokia jo kaip piliečio pareiga nustatyta ir vietoj to, kad vykdyti savo tiesioginę pareigą, bei pateikti jam informaciją, kurios pagrindu jis būtų užpildęs deklaraciją, išrašė man protokolą. Maža to, jau išrašius protokolą, pareigūnai dar kartą nurodė užpildyti deklaraciją, bei tik tada pareigūnė­, pamainos vyresnioji V. K. nurodė, kad tokią pareigą numato muitinės kodeksas, negalėdama nei nurodyti kuris straipsnis, nei kas jame parašyta. Pasak apelianto, akivaizdu, kad toks pareigūnų elgesys nėra priimtinas ir teisėtas, bei neatitinka pareigūnų etikos kodekso 7.7 punkto, kuriame konkrečiai ir aiškiai nurodyta, kad pareigūnas privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis teikti reikiamą informaciją kitiems pareigūnams, valstybės tarnautojams, darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, bei visuomenei. Deja, teismas šių aplinkybių visiškai nevertino, dėl jų nepasisakė dėl ko neatskleidė bylos esmės, jo veiksmus vertindamas formaliai.

2.2. Taip pat nurodo, jog teismas spręsdamas jo kaltės klausimą, neatsižvelgė į visus šiam klausimui spręsti pakankamai reikšmingus bylos duomenis bei muitinės pareigūnų etikos kodekse nurodytą pareigą suteikti jam visą reikalingą informaciją, dėl to neteisingai vertino jo veiksmus pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, nes neanalizavo bei nevertino objektyvių ir subjektyviu požymių visumos buvimo ar nebuvimo jo veikoje, o tai lėmė nepagristą nutarimo priėmimą.

2.3. Taip pat nesutinka, kad pareigūno nurodymas buvo teisėtas. Remiasi Sąjungos muitinės kodekso deleguotojo akto (2015/2446) 137 straipsniu, pagal kurį, žodžiu gali būti teikiamos nekomercinio pobūdžio prekių deklaracijos, o taip pat komercinio pobūdžio prekės, jei jų vertė neviršija 1 000 Eur, o jų neto masė neviršija 1 000 kg. Nagrinėjant šį skundą taip pat svarbu išanalizuoti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2017-12-11 įsakymą Nr. lB-1099, dėl prekių deklaravimo žodžiu taisyklių patvirtinimo (toliau taisyklės). Taisyklių 2.5 punkte paaiškinta, kad žodinė muitinės deklaracija - tai žodžiu pareiškiamas asmens pageidavimas, kad muitinė įformintų prekėms asmens pasirinktą muitinės procedūrą arba reeksportą, kuriame nurodyta informacija apie deklaruojamas prekes. Taisyklių 3 punkte nurodyta, kad žodžiu gali būti deklaruojamos fizinių asmenų prekės, nurodytos Reglamento (ES) 2015/2446 135-137 straipsniuose (asmeniniai daiktai, nekomercinio pobūdžio prekės, keleivių asmeniniame bagaže vežamos komercinio pobūdžio prekės, jei jų vertė neviršija 1 000 Eur, o jų neto masė neviršija 1 000 kg). Taisyklių 8.1 punkte nurodyta, kad informacija pateikiama asmeniui (deklarantui) ją žodžiu pasakant muitinės pareigūnui, atsakant į muitinės pareigūno užduotus klausimus, pateikiant muitinės pareigūnui dokumentus, kuriuose nurodyta reikiama informacija. 11 punkte nurodyta, kad asmens žodžiu pateiktą informaciją ir asmens tapatybės dokumento duomenis muitinės pareigūnas įveda ir įformina MDAS priemonėmis, t. y patalpina i duomenų bazę. Apelianto nuomone, akivaizdu, jog šiuo atveju pareigūnas R. C. nurodė jam pateikti deklaraciją raštu dėl to, kad nežinodamas žodinės deklaracijos įforminimo taisyklių nepatalpino informacijos į duomenų bazę, t. y. pažeidė prekių deklaravimo taisyklių 11 punkto punktą. Tokiu būdu pareigūnas dėl nežinojimo, aplaidumo ar tarp jų susiklosčiusių konfliktinių santykių, pats neatlikęs įstatyme imperatyviai nurodytos pareigos pateikti jo žodinės deklaracijos MDAS priemonėmis, nepagristai, bei be jokio teisinio pagrindo davė jam nurodymą pildyti deklaraciją raštu, kas jo nurodymą daro nepagrįstu ir neteisėtu. Teigia, kad dėl išdėstytų motyvų muitinės pareigūno nurodymas, negali būti pripažintas teisėtu, o mano A. V. veiksmai nesudaro ANK 505 straipsnio 1 dalies nustatytos administracinio nusižengimo sudėties. Teismas šios esminės aplinkybės visiškai netyrė ir dėl to nepasisakė, dėl ko teismo nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas.

2.4. Nesutinka ir su teismo išvada, kad jis trukdė sklandžiam transporto priemonių judėjimui per postą. Nurodo, jog byloje nėra jokių konkrečių įrodymų apie tai kada tiksliai, kas ir kokiu būdu davė nurodymą patraukti transporto priemonę, o taip pat nesant duomenų apie tai kad nurodymo jis nevykdė, prašo apeliacinio teismo administracinę teiseną šioje dalyje nutraukti, nesant mano veiksmuose nusižengimo sudėties. Pasak apelianto, kol tikrinimas nėra baigtas, jis neturi teisės patraukti transporto priemonės, taip pat ir fizinės, nes prieš automobilį buvo užkardas kurį galėjo atidaryti arba uždaryti tik muitinės pareigūnas. Jiems diskutuojant apie teisinį raštiškos deklaracijos pagrindą, nei pareigūnas R. C., nei kiti pareigūnai nebuvo davę jam nurodymo bei leidimo automobilį pastatyti kitoje vietoje, kol iki jų neatėjo pasienio tarnybos pareigūnas ir nepaprašė jo pavažiuoti į priekį. Tik tada pareigūnas pakėlė užkardą ir jis iškarto pavažiavo į jo nurodytą vietą.

Atsiliepimas

3. Vilniaus teritorinė muitinė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

3.1. Nesutinka su skundo argumentu, kad pareigūno reikalavimas užpildyti deklaraciją buvo neteisėtas. Pažymi, jog A. V. savo apeliaciniame skunde nurodo „kad atsirastų administracinė atsakomybė, pareigūnas turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte“. Vilniaus teritorinė muitinė atkreipia dėmesį, jog pareigūnas, davęs nurodymą užpildyti deklaracijas, tiesiogiai vykdė savo pareigas. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateiktas nei vienas įrodymas, kuris leistų suabejoti, jog pareigūnas veikė ne pagal jam suteiktus įgaliojimus. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodekso 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog muitinė gali atlikti bet kokį muitinį tikrinimą, kuris, jos manymu, yra būtinas. Atliekant muitinį tikrinimą visų pirma gali būti tikrinamos prekės, imami jų pavyzdžiai, tikrinamas deklaracijoje ar pranešime pateiktos informacijos tikslumas ir išsamumas, taip pat tai, ar egzistuoja dokumentai ir ar jie autentiški, tikslūs ir galiojantys, tikrinami ekonominės veiklos vykdytojų apskaitos ir kiti registrai, apžiūrimos transporto priemonės, tikrinamas bagažas ir kitos prekės, kurias gabena arba su savimi turi asmenys, atliekami tarnybiniai tyrimai ir kiti panašūs veiksmai. Pažymi, jog Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 12 straipsnio 9 dalyje nurodoma, jog asmenys, esantys pasienio ruože, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės pareigūnų reikalavimu privalo sustabdyti transporto priemones, pateikti asmens, transporto priemonės, gabenamų krovinių, prekių dokumentus, sudaryti galimybes apžiūrėti transporto priemones, gabenamus krovinius, prekes, vykdyti kitus pareigūnų reikalavimus. Minėto teisės akto 17 straipsnyje numatyta, jog pasienio kontrolės punktuose pagal kompetenciją patikrinimus atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba, muitinė, Lietuvos kariuomenės Karo policija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Dar kartą pabrėžia, kad A. V. nurodymą užpildyti keleivio bei degalų deklaracijas, davė muitinės pareigūnas, kuris atlieka tarnybines funkcijas pagal jam suteiktus įgaliojimus, kurie apibrėžiami Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 2004 m. balandžio 27 d. Nr. IX-2183 19 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose. Muitinės pareigūnas turi teisę Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka duoti asmenims privalomus vykdyti nurodymus ir: 1) reikalauti iš asmenų deklaruoti ir (arba) pateikti muitiniam tikrinimui į Sąjungos muitų teritoriją įvežamas, iš jos išvežamas arba tranzitu vežamas, taip pat šioje teritorijoje laikomas ir naudojamas muitinės prižiūrimas prekes, su jų gabenimu, laikymu ir naudojimu susijusius dokumentus ir kitą muitiniam tikrinimui reikalingą informaciją bei paaiškinimus; 2) stabdyti, apžiūrėti ir tikrinti transporto priemones, gabenamas prekes bei su jų gabenimu susijusius dokumentus ir jas gabenančius asmenis, jeigu sprendžiant pagal teisės aktuose nustatytus rizikos požymius yra pagrindas manyti, kad gabenamoms prekėms taikomos ar taikytinos muitinės priežiūros priemonės. Nurodo, jog aplinkybė, kad asmuo žodžiu deklaravo prekes - nereiškia, kad pareigūnas negali duoti nurodymo užpildyti deklaracijų raštu. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2017-12-22 įsakymu Nr. 1 B-1099 patvirtintomis „Prekių deklaravimo žodžiu taisyklėmis“ degalų deklaracija - tai nustatytos formos žodinę deklaraciją papildantis dokumentas, kuriame nurodomi duomenys apie kelių transporto priemonės vairuotoją ir jo vairuojama transporto priemone įvežamus į Lietuvos Respublikos teritoriją ar iš jos išvežamus ir žodžiu deklaruojamus degalus (išskyrus dujas), esančius transporto priemonės degalų bake bei keleivio deklaracija taip pat nustatytos formos žodinę deklaraciją papildantis dokumentas, kuriame asmens pageidavimu ar muitinės pareigūnui paprašius nurodomi duomenys apie keleivį ir keleivio žodžiu deklaruojamas prekes. Prašymas užpildyti keleivio bei kuro deklaracijas yra vienas iš informacijos pateikimo būdų muitinės pareigūnui. Atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju pareigūnai įvertino aplinkybes dėl asmens reguliaraus sienos kirtimo ir todėl šį kartą pasirinko būtent paprašyti rašytinių deklaracijų. Taip pat pabrėžia, kad pareigūnai kiekvienu atveju vertina susidariusias aplinkybes, t. y. jie valdo riziką. Muitinės pareigūnai sistemingai nustato riziką, įskaitant atsitiktinės atrankos būdu atliekamus tikrinimus, ir visų rizikos poveikiui riboti būtinų priemonių įgyvendinimas. Pagrindinis rizikos valdymo uždavinys - nuosekliai ir kompleksiškai šalinant pažeidimų atsiradimo priežastis, racionaliai naudojant finansinius, materialinius ir žmogiškuosius resursus, užkirsti kelią muitų teisės aktų pažeidimams, ypač kontrabandai, užtikrinti muitų teisės aktų vykdymą bei prekybos saugumą, supaprastinant tarptautinės prekybos procedūras, maksimaliai sumažinus tikrinimų skaičių. Rizikos valdymas apima duomenų ir informacijos rinkimą, rizikos analizę ir vertinimą, veiksmų parinkimą ir taikymą, reguliarią proceso ir jo rezultatų stebėseną bei peržiūrą, grindžiamus tarptautiniais, Sąjungos ir nacionaliniais šaltiniais bei strategijomis. Taip pat nurodo, jog A. V. veiksmai prieštaravo protingumo principui, kuris reikalauja, jog kiekvienas asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai.

3.2. Atkreipia dėmesį į pažeidėjo elgesį patikrinimo metu ir nurodo, jog iš byloje surinktos medžiagos buvo akivaizdžiai matoma, kad būtent A. V. valdomas emocijų piktybiškai atsisakė paklusti pareigūnų reikalavimams ir pats tai pripažino teismo posėdžio metu „jeigu pareigūnai nebūtų prisikabinę“ prie to, kad asmuo reguliariai vyksta per Šalčininkų kelio postą jis nebūtų atsisakęs tai daryti., o apelianto reakcija į pareigūno pastebėjimą, kad apeliantas dažnai kerta Lietuvos Respublikos sieną t. y. atsakymas „kiek man reikia tiek ir važinėju“, rodo, jog nuo pat pradžių jis buvo nusiteikęs nebendradarbiauti su muitinės pareigūnais.

3.3. Dėl skundo argumento, kad apeliantas vykdė reikalavimą patraukti automobilį, pažymi, jog ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyti alternatyvūs veiksmai, už kurių bent vieno iš jų neatlikimą ar netinkamą atlikimą, numatyta administracinė atsakomybė.

Skundas netenkinamas

4. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. V. muitinės pareigūnui pareikalavus užpildyti degalų ir keleivio deklaracijas, A. V. šio nurodymo nevykdė, vietoj to reikalavo nurodyti teisinį reikalavimo pagrindą, įpareigojantį jį pačiam užpildyti deklaracijas. Vėliau A. V. buvo įteiktas rašytinis nurodymas dėl muitinės reikalavimų vykdymo. Tokiu būdu A. V. trukdė sklandžiam transporto priemonių judėjimui per muitinės postą bei pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas), 15 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodyta bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus arba muitinį tikrinimą, muitinės prašymu per nustatytą terminą tinkama forma pateikia jai visus būtinus dokumentus bei informaciją ir suteikia visą tiems formalumams arba tikrinimui atlikti būtiną pagalbą.

5. Apygardos teismo nuomone, A. V. kaltė dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo įrodyta visiškai.

Šalies argumentai

6. Apeliantas nesutinka, kad muitinės pareigūno reikalavimas užpildyti degalų ir keleivio deklaracijas raštu buvo teisėtas, nurodė, jog jis daug kartų yra kirtęs Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos sieną ir pakakdavo žodžiu deklaruoti privalomus duomenis. Nurodė, kad galimybė deklaruoti žodžiu yra įtvirtinta: Sąjungos muitinės kodekso deleguotojo akto (2015/2446) 137 straipsnyje, pagal kurį, žodžiu gali būti teikiamos nekomercinio pobūdžio prekių deklaracijos, o taip pat komercinio pobūdžio prekės, jei jų vertė neviršija 1 000 Eur, o jų neto masė neviršija 1 000 kg; Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2017-12-11 įsakymu Nr. 1B-1099 patvirtintų taisyklių dėl prekių deklaravimo žodžiu 2.5 punktas, kuriame nurodyta, jog žodinė muitinės deklaracija - tai žodžiu pareiškiamas asmens pageidavimas, kad muitinė įformintų prekėms asmens pasirinktą muitinės procedūrą arba reeksportą, kuriame nurodyta informacija apie deklaruojamas prekes; Šių taisyklių 3 punktas, kad žodžiu gali būti deklaruojamos fizinių asmenų prekės, nurodytos Reglamento (ES) 2015/2446 135-137 straipsniuose (asmeniniai daiktai, nekomercinio pobūdžio prekės, keleivių asmeniniame bagaže vežamos komercinio pobūdžio prekės, jei jų vertė neviršija 1 000 Eur, o jų neto masė neviršija 1 000 kg); Šių taisyklių 8.1 punktas, kuriame nurodyta, kad informacija pateikiama asmeniui (deklarantui) ją žodžiu pasakant muitinės pareigūnui, atsakant į muitinės pareigūno užduotus klausimus, pateikiant muitinės pareigūnui dokumentus, kuriuose nurodyta reikiama informacija; 11 punkte, - kad asmens žodžiu pateiktą informaciją ir asmens tapatybės dokumento duomenis muitinės pareigūnas įveda ir įformina MDAS priemonėmis.

Atsiliepimas

7. Institucija, atsiliepime sutinka, kad yra galimas kaltinime nurodytų duomenų deklaravimas žodžiu, bet muitinės pareigūnas, įvertinęs teisės aktuose nustatytus rizikos požymius (Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas), turi teisę reikalauti iš asmenų, kad šie sudarytų muitinei tinkamas sąlygas prekėms ir transporto priemonėms patikrinti (Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 5 punktas), tame tarpe ir reikalauti deklaracijas užpildyti raštu.

8. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad Prekių deklaravimo žodžiu taisyklėse, kuriomis vadovaujasi apeliantas, nurodyta, jog degalų ir keleivio deklaracijos, tai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymais patvirtintos deklaracijos formos, papildančios žodinę deklaraciją: kuriame nurodomi duomenys apie kelių transporto priemonės vairuotoją ir jo vairuojama transporto priemone įvežamus į Lietuvos Respublikos teritoriją ar iš jos išvežamus ir žodžiu deklaruojamus degalus (išskyrus dujas), esančius transporto priemonės degalų bake (-uose) (Taisyklių 2.1. punktas); kuriame asmens pageidavimu arba muitinės pareigūnui paprašius nurodomi duomenys apie keleivį ir keleivio žodžiu deklaruojamas prekes (Taisyklių 2.2. punktas). Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus arba muitinį tikrinimą, muitinės prašymu per nustatytą terminą tinkama forma pateikia jai visus būtinus dokumentus bei informaciją ir suteikia visą tiems formalumams arba tikrinimui atlikti būtiną pagalbą. 2 dalies a punktas numato, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta muitinės pareigūno teisė reikalauti iš asmenų deklaruoti ir (arba) pateikti muitiniam tikrinimui į Sąjungos muitų teritoriją įvežamas, iš jos išvežamas arba tranzitu vežamas, taip pat šioje teritorijoje laikomas ir naudojamas muitinės prižiūrimas prekes, su jų gabenimu, laikymu ir naudojimu susijusius dokumentus ir kitą muitiniam tikrinimui reikalingą informaciją bei paaiškinimus.

9. Taigi, iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad muitinės pareigūnui paprašius, asmuo privalo užpildyti deklaraciją, papildančią žodinę deklaraciją. Bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, kad A. V. labai dažnai vyko per Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos sieną. Todėl muitinės pareigūnas, įvertinęs teisės aktuose nustatytus rizikos požymius (pavyzdžiui: dėl galimo teisės pažeidimo, susijusio su kontrabanda), galėjo prašyti A. V. užpildyti degalų ir keleivio deklaraciją raštu. Akivaizdu, kad esant nustatytam teisės pažeidimui dėl kontrabandos, asmens užpildyta deklaracija gali užkirsti kelią ginčams dėl deklaracijoje nurodytų duomenų atitikimo realiems faktams, nes deklaraciją užpildęs asmuo, prisiima atsakomybę už deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuojama, kad pareigūno reikalavimas buvo teisėtas.

10. Taip pat sutiktina su teismo išvada, kad A. V. tyčia nevykdė reikalavimo, reikalaudamas nurodyti pareigūno reikalavimo pagrindą. Kaip minėta, A. V. labai dažnai vykdavo per Lietuvos Respublikos sieną, todėl jam deklaravimo procedūros buvo žinomos, be to, iš jo parodymų teisme ir skundo turinio matyti, kad jis detaliai susipažinęs dėl deklaravimo formomis ir tvarka. Todėl A. V. yra žinomos ne tik jo teisės, bet ir pareigos. Nepildant deklaracijos, jam buvo įteiktas nurodymas dėl muitinės deklaracijos vykdymo, tačiau jis ir toliau nepildė raštu deklaracijos, nes jam atrodė, kad teisinis pagrindas šiame reikalavime nurodytas netinkamas. Šiuo atveju A. V. abejonės, ar jis turi, ar neprivalo pildyti deklaracijos, negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas atsisakymas deklaracijas užpildyti. Aiškinimasis vyko virš valandos. Apygardos teismo nuomone, išdėstytų aplinkybių pagrindu galima daryti išvadą, kad A. V. tyčia nevykdė muitinės pareigūno teisėto reikalavimo ir to norėjo. Savo elgesiu trukdė sklandžiam transporto priemonių judėjimui per postą.

Žemesnės instancijos teismas

11. Apygardos teismas nepasisako dėl muitinės inspektoriaus reikalavimo patraukti automobilį nevykdymo, nes skundžiamu nutarimu apeliantas nubaustas tik už reikalavimo užpildyti deklaracijas nevykdymo.

12. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsisakymas pildyti deklaracijas buvo susijęs ir su nepasitenkinimu dėl, apelianto manymu, nekorektiško muitinės pareigūno elgesio, išsakant pastabas dėl dažno valstybinės sienos kirtimo. Tačiau, pareigūno veiksmus (dėl galimai nekorektiško, galimai neteisėto elgesio) pareiškėjas gali skųsti įstatymų nustatyta tvarka.

13. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, tinkamai kvalifikavus A. V. padarytą administracinį nusižengimą, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997-12-19 sprendimą byloje Helle prieš Suomiją ir kt.). Kiti skundo argumentai, teismo nuomone, nėra esminiai sprendžiant šią administracinio nusižengimo bylą ir niekaip nekeičia skundžiamame nutarime padarytos išvados dėl A. V. padaryto administracinio nusižengimo, todėl jų teismas nenagrinės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-10 nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. V. skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Vitalija Norkūnaitė