Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama pripažinti neteisėtomis atsakovės paskirtas drausmines nuobaudas: 2017 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. K-17-01-19/1 paskirtą pastabą, 2017 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. K-02-02/1 paskirtą papeikimą; 2017 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. K-17-02-06/1 skirtą atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste – DK) 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą; priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau tekste – UAB) „duomenys neskelbtini“ išeitinę išmoką - trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; priteisti iš atsakovės UAB „duomenys neskelbtini“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 8 d. iki 2017 m. vasario 22 d. - 148,70 Eur; priteisti iš atsakovė neturtinę žalą 1000,00 Eur. Nurodo, kad nuo 2012 m. lapkričio 16 d. dirbo pagal darbo sutartį pardavėja – konsultante UAB „duomenys neskelbtini“ parduotuvėje, esančioje prekybos centre „Akropolis“, Klaipėdoje. Per visą darbo laikotarpį šioje įmonėje jokių nuobaudų ir pastabų neturėjo. 2016 m. gruodžio 21 d. gavo įmonės vadovės pranešimą, kad parduotuvė Klaipėdoje nuo 2017 m. sausio 3 d. užsidaro, todėl 2017 m. sausio 5 d. ieškovė kartu su kitomis įmonės darbuotojomis turėjo atlikti inventorizaciją, paruošti prekes ir parduotuvės inventorių išvežimui į Vilnių. 2017 m. sausio 5 d. kartu su kitomis pardavėjomis suskaičiavo visas prekes, sulygino jas su apskaitos duomenimis kompiuteryje ir pagal rūšis supakavo į dėžes išvežimui. Prekių trūkumų nustatyta nebuvo. Prekės buvo išvežtos į įmonės sandėlį Vilniuje. Įmonės komercijos vadybininkė I. T. ir sandėlininkė J. M., nors ir buvo įtrauktos į inventorizacijos komisiją, skaičiuojant prekes parduotuvėje nedalyvavo. Nuo 2017 m. sausio 6 d. parduotuvė nebedirbo, darbuotojams buvo paskelbta prastova, o darbuotojai skatinami rašyti pareiškimus dėl atleidimo iš darbo. Atsakovė atsisakė rašyti pareiškimą dėl atleidimo iš darbo savo noru, o atsakovė atsisakė sumokėti ieškovei išeitinę kompensaciją kaip tai numatyta DK 140 straipsnyje (pagal Darbo kodekso redakciją galiojusią nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d.). Ieškovės manymu, todėl, kad nesutiko išeiti iš darbo savo noru, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2017 m. vasario 6 d. jai buvo paskirtos trys drausminės nuobaudos už pažeidimus, kurių nepadarė. 2017 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. K-17-01-19/1 jai buvo paskirta nuobauda – „pastaba“ dėl atsisakymo vilkėti darbo aprangą, nors nurodytos aprangos nedėvėjo nė viena parduotuvės darbuotoja, apie tai, kad palaidinės nedėvės telefonu informavo įmonės administraciją. Pastabų dėl šios aplinkybės iš darbdavio per visą darbo laiką nebuvo gavusi, o pasiaiškinti paprašyta tik po parduotuvės uždarymo. 2017 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. K-02-02/1 paskirta nuobauda – „papeikimas“ už apgaulingai sudarytos prekių apskaitos atvejus, taip pat buvo paskirta be pagrindo, nes vykdant įmonės vadovės nurodymą dėl parduotuvės uždarymo prekių trūkumas nebuvo nustatytas. 2017 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. K-17-02-06/1 paskirta nuobauda „atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą“ – už kasos operacijų pažeidimus, su kuria taip pat nesutinka, nes iki parduotuvės uždarymo kas mėnesį tikrinant įmonės buhalterinius ir kitus dokumentus jokie pažeidimai nustatyti nebuvo. Mano, kad atsižvelgiant į tai, jog parduotuvė, kurioje dirbo ieškovė šiuo metu yra uždaryta yra pagrindas priteisti iš atsakovės DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką už 3 mėnesius ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 8 d. iki 2017 m. vasario 22 d., t.y. už 10 darbo dienų sudarantį 148,70 Eur. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės 1000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.