Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2019-01-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-184-229/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-01-23
Bylos Nr.
1-184-229/2019
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00588-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rita Bilevičienė
Kaltinamasis
R. K.
Advokatai
Darius Karabinas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-184-229/2019Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00588-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.2.18.10.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 23 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Bilevičienė,sekretoriaujant Raimundai Šateikienei,dalyvaujant prokurorei Sigitai Kairienei,gynėjui advokatui Dariui Karabinui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Didžioji Britanija, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., neteista, kaltinama, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs įrodymus baudžiamojoje byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. laikotarpiu nuo 2013-07-23 iki 2014-02-14, būdama formalia UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2012-01-02 adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys direktore, turėdama teisę atstovauti ir priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, veikdama kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigose laikotarpiu nuo 2012-01-13 iki 2014-02-14 dirbusiu T. A., tačiau realiai vykdžiusiu įmonės vadovo pareigas, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 įstatymo redakcija Nr. IX-574, toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, ir 2 dalį, numatančią, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, pažeisdama šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka; 4) užtikrinti, kad turimi dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija“, taip pat 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas“; pažeisdama 19 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“ bei 4 dalį, kurioje nurodyta, kad „Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas“, žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo ūkinę komercinę veiklą, organizuojamą T. A., vykdydama visus jo nurodymus, susijusius su įmonės veikla, pasirašydavo jai T. A. teikiamus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvairius dokumentus, tačiau neužtikrino šių dokumentų saugojimo. R. K., žinodama, kad visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus savo žinioje turi T. A., vykdydama pastarojo nurodymus, surado nieko apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą bei daromą nusikalstamą veiką nežinojusį V. P., po ko 2014-02-14 pateikdama dokumentus registrų centrui V. P. įformino UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku bei įmonės direktoriumi. Vykdydama T. A., siekusio nuslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, nurodymus, žinodama, kad jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ji niekam neperduos, V. P. 2014 m. vasario mėn. davė pasirašyti T. A. jai pateiktą 2014 m. vasario mėn. (be tikslios datos) UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimo aktą, patvirtinantį, jog V. P. buvo perduoti visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai. Tuo būdu veikdama kartu su T. A. paslėpė (sunaikino) UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, dėl ko tyrimui nebuvo pateikti jokie įmonės apskaitos dokumentai bei registrai, dėl to visiškai negalima nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012-01-02 iki 2014-02-21.

Kaltinamoji R. K. kalta, padariusi nusikalstamą veiką, prisipažino visiškai ir teismo psoėdyje parodė, kad 2013-2014 metais dvi įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios Panevėžyje, pasiūlė jai darbą. Kadangi tuo metu neturėjo darbo ir kad galėtų kokiu tai būdu Lietuvoje laikytis, sutiko būti abiejų įmonių direktore. T. A. jai pasiūlė tapti šių įmonių direktore, kadangi jis tuo metu negalėjo būti direktoriumi, nes užsiiminėjo dar mašinomis, o ji pati, būdama naivi, sutiko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkdavo ir parduodavo trąšas. Pagal dokumentus matė, kad įmonė yra Panevėžyje, bet nėra ten buvusi ir žinojo, kad visą buhalteriją tvarko apskaitos įmonė „Teisingas pasirinkimas“, esanti Panevėžyje. T. jai sakydavo, kad visi dokumentai yra toje apskaitos įmonėje. Faktiškai ji pasirašydavo tik ant algalapių kas mėnesį ir ji buvo davusi T. A. įgaliojimą kaip tvarkyti dokumentus, visą buhalteriją. Ji buvo tik formali vadovė, o visur T. A. pats ir pasirašinėjo. Ji pati realiai nei matė dokumentų, nei pristatydavo juos apskaitos įmonei. Nuo 2013 m. liepos mėn. iki 2014-02-14 ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove. Už ką įmonės vadovas atsako, tik dabar ji suprato. Tuo metu jos išsilavinimas buvo tik vidurinis, todėl pamatė, kad ji nieko nesupranta, nesusigaudo, išsigando, kad ją kažkas mulkina, todėl ir išėjo iš darbo. Toje įmonėje, apart T. A., buvo dar vienas darbuotojas, paimtas iš darbo biržos. Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ visai nevykdė veiklos, kad ji yra sustabdyta, bet reikalinga, kad būtų kaip formali direktorė. Taip jai pasakė T. A.. Kadangi tos įmonės nebenorėjo nei ji, nei T., kad jos nereikėtų uždarinėti, T. paaiškino, kad būtų geriau surasti naują vadovą ir įmonę perrašyti. Tai tada įmonei ji pati surado naują vadovą V.. Kai jis sutiko, ji pati vežė jį į „Registrų centrą“, kad perregistruoti įmonę. Paskui T. dar pasakė, kad reikia dar vieno parašo, todėl ji nunešė tą raštą tam V. pasirašyti, kad jis buhalterinius dokumentus gavo. Jos tikslas buvo kuo greičiau atsikratyti ta įmone, todėl ji ir nesigilino į jokius dokumentus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naują vadovą L. surado ji pati. Ar jis buvo patikimas – nesidomėjo tik, kai perrašė įmonę, pati skambino į VMI, į SODRĄ, kad nebūtų jokių skolų. Kai 2014-02-14 perdavė įmonę kitam vadovui L., tai nežinojo, kad reikia surinkti ir perduoti jam visus įmonės dokumentus. Ką jai perdavė T. A., tą ji ir nuvežė, L. pasirašė. Ji tikrai šitame nesusigaudė. Dėl savo naivumo savo kaltę pripažįsta. Specialisto išvadą skaitė, suprato, kad apskaita buvo netinkamai tvarkoma, suprato, kad vadovas neša atsakomybę. Dalį dokumentų rado, dalies – ne. Sutiko su baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūlymu, paskui suprato, kad jai nereikalingas teistumas. Jos visi vaikai, anūkai Anglijoje ir ji pati jau trys metai ten dirba, bet ne daug, prižiūri anūkus. Gyvena su sūnaus T. K. šeima. Jis yra dirbantis, turi du vaikus, 11 ir 8 metų, žmona jo dirba. Jos santykiai su T. K. šeima geri. Ji palaiko gynėjo prašymą perduoti ją pagal laidavimą sūnui, kuriam jau 30 metų, daugiau pasiekęs nei ji pati, todėl jis turės įtakos jos tolimesniam gyvenimui. Jis ten baigęs mokslus, dirba atsakingą darbą. Per tą laiką išvadas padarė, jokių reikalų su teisėsauga nėra turėjusi.

Laiduotojas T. K. teismo posėdyje patvirtino, kad atsakomybę, kaip laiduotojo, suprato, todėl prašo teismo atiduoti motiną jo priežiūrai. Ji jam padeda prižiūrėti vaikus, be jos būtų sunkiau. Anglijoje gyvena nuo to laiko, kai baigė mokyklą. Šiuo metu motina gyvena su jais, jis, kaip dirbantis žmogus, galės jai padaryti tinkamą įtaką. Jis su motina artimai bendrauja. Nors motina dirba, bet jos mažas uždarbis, todėl kartu su jais ir gyvena. Prašo teismo laidavimo be užstato, nes motina prisideda prie šeimos biudžeto, prižiūrėdama vaikus. Jie nuomojasi namą, visą būsto išlaikymą teikia jis. Laiduotojo pareigos jam yra žinomos. Prašo atleisti motiną nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją jam pagal laidavimą be užstato.

Kaltinamajai R. K. visiškai prisipažinus kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir išsamiai paaiškinus padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatyta, kad padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, prokurorei ir gynėjui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, teisminio nagrinėjimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, 276 straispnio 5 dalimi, 290 straispniu. Be kaltinamosios R. K. visiško kaltės prisipažinimo, jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie išvardinti sekančiai.

Iš liudytojo L. S. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad maždaug prieš tris metus ėjo namo ir gyvenamoje laiptinėje sutiko moterį, kuri klijavo skelbimų lentoje skelbimus, kad superka nekilnojamąjį turtą. Pastaroji, pamačiusi jį, paklausė kur jis gyvena ir ar jis nenori užsidirbti 200 Lt. Jis paklausė ką jam reikės daryti, ji atsakė, kad reikės pabūti įmonės direktoriumi, kadangi ji pati šiuo metu negali. Jam reikėjo pinigų, todėl jis sutiko. Ji - prisistatė kaip R. bei patikino, kad jokių nemalonumų nebus. R. nurodė, kad įmonė, kurios direktoriumi jis turėtų būti, yra „(duomenys neskelbtini)"'. Kitą dieną su R. vėl susitiko ir nuvažiavo į Registrų centrą Ožeškienės g. Kaune. Ten jį įformino įmonės direktoriumi, o gal ir akcininku. Kokius dokumentus pateikė pasirašyti, tuos jis ir pasirašė. Po savaitės atvyko toks T., lygtai A., pasakė, kad jis nuo R. ir liepė jam vykti su juo į banką ,,Swedbank", kur buvo atidarinėjama UAB „(duomenys neskelbtini)'" atsiskaitomoji sąskaita. Su T. nuvyko į V. Krėvės pr. pradžioje, esantį banką „Swedbank". Visus reikalus ten tvarkė T., jis tik pasirašė jam pateiktus dokumentus, net nežiūrėdamas kas juose parašyta. Atsimena, kad visus su sąskaitos atidarymu susijusius dokumentus ir kodų generatorių pasiėmė T.. Po to jis nei su vienu iš minėtų asmenų nesimatė kokias 3-4 savaites, tada atvyko T. ir pasakė, kad jam reikia pasirašyti dokumentus ir jis jau nebebus minėtos UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriumi. L. S. nebuvo įformintas UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriumi - ši įmonė jam negirdėta. R. ir T. jam sakė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)" užsiima prekyba trąšomis, kurias veža iš užsienio į Lietuvą. Daugiau jokių asmenų ar įmonių nei T., nei R. neminėjo. (t. 1, b. l. 161-162).

Iš liudytojo L. S. papildomai duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad savo anksčiau duotus parodymus tvirtino ir papildomai parodė, kad R. K., kurią atpažino atpažinimo metu pagal jos fotonuotrauką kaip minėtą R., kuri jį įdarbino UAB “(duomenys neskelbtini)“, jo paprašė ar jis negalėtų surasti kokį „chandžiulniką“ ar „ pijoką“. Tačiau kam ir kokiu tikslu jai to reikėjo ji neaiškino. Kalbant su ja ji paklausė ar jis pažįsta tokį „chandžiulniką“, gyvenantį prie Saulėtekio, aukštą, nešiojantį akinius, dažnai išgeriantį. Jis pagal jos pateiktą aprašymą pagalvojo, kad ji kalba apie jau seniau pažįstamą V. P., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) name, netoli Saulėtekio, Kaune. Jis pasakė, kad jį pažįsta. Tada ji paprašė su juo susisiekti ir pasiūlyti jam darbą, kokį neaiškino, už kurį jis gautų pinigų. Taip pat paminėjo, kad ir jis gaus už tai kažkokį tai atlygį. Paskambinęs V. pasakė, kad viena moteris siūlo kažkokį darbą ir jis už tai gautų pinigų. Jis telefonu atsakė, kad sutinka su pasiūlymu. Tada gal dviejų valandų bėgyje jis kartu su R. K. jos automobiliu Toyota, nuvyko prie V. P. namų (duomenys neskelbtini). V. atėjus R. paprašė jo (L. S.) išlipti iš automobilio, o V. įlipo į automobilį ir apie kažką kalbėjo. L. S. parūkius, R. vėl sakė lipti į automobilį ir tada jie trise jau nuvyko į prie viešbučio „Park inn“ centre, Kaune esantį registrų centrą. Ten buvo nuėję kartu ir jis suprato, kad V. vardu bus užrašoma kažkokia tai įmonė, kokia nepamena. Matė kaip V. kartu su R. stovi prie registrų centro darbuotojos ir V. yra pateikiami kažkokie dokumentai, kuriuos jis pasirašo. Viena akimi jis užmatė, kad tai dokumentai susiję su kažkokios įmonės registravimu V. vardu. Po to išėjus iš registrų centro R. L. S. matant padavė V. 50 litų. Visus pasirašytus V. dokumentus ji pasiėmė sau, V. jokio dokumento nedavė. Po ko ji nuvežė jį ir V. iki namų ir paleido. Vėliau vienos ar dviejų savaičių bėgyje L. S. vėl pasiskambino R. ir pasakė, kad V. reikia dar pasirašyti kažkokį dokumentą. Iškart po to jis paskambino V. ir pasakė, kad jam reikia dar pasirašyti kažkokį dokumentą. Jis sutiko. Po poros valandų pas jį atvažiavo R. ir jie kartu su ja nuvyko prie V. namų. R. padavė V. pasirašyti ne daugiau vieno-trijų lapų dokumentą. V. pasirašius šį dokumentą V. nuėjo namo, o R. parvežė namo. R. jokių dokumentų V. nedavė, visada visus pasirašytus dokumentus pasiimdavo pati. Ji jokių buhalterinių dokumentų V. neperdavė. Po to jis su R. daugiau nebesimatė (t. 1, b. l. 172-173).

Iš 2017-06-14 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad L. S. atpažino R. K. (t. 1, b. l. 164-167).

Iš specialiojo liudytojo V. P. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis gyvena su mama, turi įvairų problemų su sveikata, nedirba apie 10 metų, gauna bedarbio pašalpą, vartojo alkoholinius gėrimus. Pažinojo L. S.. Vieną kartą jam paskambino L. S. ir jam pasakė, ar jis nenorėtų pabūti kažkokios įmonės direktoriumi. Nesigilinęs į pasiūlymą jis sutiko. Kažkuriuo metu pas jį atvyko L. S. su moterimi, su kuriais nuvyko į registrų centrą. Moteris pasakė, kad jam reikės pabūti įmonės vadovu. Jis sutiko. Ten tvarkant dokumentus jis pamatė tos moters dokumentą ir suprato, kad tai R. K.. Šią pavardę prisiminė, nes apklausos metu jam buvo parodytas UAB "(duomenys neskelbtini)" akcininko V. P. sprendimas atleisti buvusią direktorę R. K. iš pareigų. Šį dokumentą bei prašymą 2012-02-17 dėl įmonės registravimo pasirašė jis pats būdamas registrų centre. Todėl kiek suprato ir buvo įformintas UAB"(duomenys neskelbtini)" direktoriumi. Tuo metu jokių dokumentų negavo. Vėliau, gal praėjus vienai ar dviem savaitėms jam vėl paskambino L. S. ir prašė dar pasirašyti vieną dokumentą. Pas jį į namus atvyko L. S. ir R. K., kuri jam padavė pasirašyti dar vieną dokumentą. Apklauso metu jam buvo parodytas 2014-02-18 dokumentų perdavimo aktas, kuriame jis pats įrašė savo vardą ir pavardę ir jame pasirašė. Jį pasirašė detaliai jo neskaitęs pagal šį aktą jokių dokumentų jam niekas nedavė. Tuo metu Panevėžyje jis tikrai nebuvo, UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorės R. Š. niekada nematė ir jos nepažįsta. UAB "(duomenys neskelbtini)" dokumentų niekas jam nėra išdavęs. Pasirašęs šį dokumentą su R. K. daugiau nėra bendravęs. R. K. jam sakė, kad ji negali parduoti kažkokios sodybos, kadangi yra UAB "(duomenys neskelbtini)" vadovė. Todėl ji jam sakė, kad jis pabūtų įmonės vadovu kol ji parduos įmonę, o vėliau ji V. P. iš šios įmonės pareigų nuims. Už tai ji V. P. davė per du kartus apie 70 Lt (t. 1, b. l. 178-191).

Iš liudytojos R. Š. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad T. A. jai yra iš matymo pažįstamas, jis pas ją įmonėje Panevėžyje „(duomenys neskelbtini)" yra lankęsis daug kartų, tačiau dabar kada ir prie kokių tiksliai aplinkybių nepamena, bet tai buvo darbiniai su UAB "(duomenys neskelbtini)" susiję klausimai. T. A. kiek pamena buvo susijęs su UAB "(duomenys neskelbtini)", kurios apskaitą jos tvarkė nuo įmonės įsteigimo. Todėl pats T. A. lankydavosi jau netrumpą laiko tarpą. Ar jis buvo susijęs su UAB "(duomenys neskelbtini)", UAB "(duomenys neskelbtini)", UAB "(duomenys neskelbtini)", UAB "(duomenys neskelbtini)" to tikrai nepamena, reiktų žiūrėti dokumentus. Kiek pamena UAB "(duomenys neskelbtini)" vadovu buvo P. K.. A. S. jai pažįstamas tik kaip klientas, UAB "(duomenys neskelbtini)" atstovas. Kalbant apie UAB "(duomenys neskelbtini)" dokumentų perdavimą pagal 2013-02-28 aktą paaiškino, kad šį aktą galėjo parengti tiek ji, tiek administratorė N. K.. Dokumentus paėmė ne akte įrašytas D. F., kurį irgi matė ir pažįsta, bet P. P.. Kiek mato, jis dokumentus paėmė 2013-03-05, todėl mano, kad jis po akto surašymo datos, t. y. 2013-02-28 tapo įmonės vadovu, todėl dokumentai buvo perduoti jam. Tačiau dabar atsakyti, ar ji UAB "(duomenys neskelbtini)" dokumentus perdavė tiesiogiai P. P. negali, nes jai kartais tenka išvykti ir šiuos dokumentus galėjo perduoti ir kažkas kitas. Ar perduodant dokumentus P. P. buvo atvykęs su juo ir T. A. to tikrai nepamena. Taip pat pasakyti ar pagal 2016-02-22 dokumentų perdavimo aktą ji perdavė UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriui A. L. dokumentus negali, nes nepamena. Tačiau jos įsitikinimu toks asmuo turėjo pas ją atvykti, gal jam dokumentus perdavė kas nors kitas iš kontoros, to pasakyti negali. Taip pat neatsimena tiksliai ir aplinkybių kaip 2016-02-18 buvo perduoti UAB "(duomenys neskelbtini)" dokumentai V. P.. Ar ji pati jam perdavė tiesiogiai ar kažkas kitas pagal jau anksčiau parengtą aktą, to pasakyti negali. Tačiau pasikartojo, šių asmenų tikrai nepamena. Ar kas kitas galėjo paimti minėtus dokumentus taip pat atsakyti negali (t. 1, b. l. 197-198).

Iš 2016-08-29 specialisto išvados Nr. 5-2/116 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Juridinių asmenų registre įregistruota 2012-01-02, adresu – (duomenys neskelbtini), Panevėžys (nuo 2014-04-09 adresu (duomenys neskelbtini)). Pagal duomenų bazėje esančius juridinių asmenų duomenis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai tiriamuoju laikotarpiu: D. F. nuo 2012-01-02 iki 2013-06-11; L. S. nuo 2013-06-11 iki 2013-07-23; R. K. nuo 2013-07-23 iki 2014-02-21; V. P. nuo 2014-02-21 iki šiol. V. P. nuo 2014-02-21 iki šiol (SODROS duomenų bazėje esančiais duomenimis, bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ neįdarbintas, nuo 2007-01-03 nedirbo jokioje darbovietėje).(specialisto išvados 3 lapas). Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė BAĮ 19 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis bei Lietuvos Respublikos Archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalis, nes tyrimui už laikotarpį nuo 2012-01-02 iki 2014-02-21 nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, todėl negalima visiškai nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpyje nuo 2012-01-02 iki 2014-02-21. BAĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 2 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. VĮ Registrų centro duomenimis, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius laikotarpiu nuo 2012-01-02 iki 2013-06-11 - D. F., nuo 2013-06-11 iki 2013-07-23 - L. S., laikotarpiu nuo 2013-07-23 iki 2014-02-21 - R. K.. Nuo 2014-02-21 iki šiol bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi paskirtas V. P., kuris, SODROS duomenimis, nuo 2007-01-03 nebuvo įdarbintas jokioje darbovietėje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateikė 2013-03-05 Dokumentų perdavimo akto kopiją, pagal kurį UAB „Teisingas pasirinkimas“ l.e.p. direktorė M. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui D. F. perdavė buhalterinės apskaitos dokumentus už 2012 metus. Aktas patvirtintas dokumentus perduodančio ir dokumentus priimančio asmens parašais bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apvaliais antspaudais. Taip pat pateikė 2014-02-18 Dokumentų perdavimo akto kopiją, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. P. perdavė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus bei kitus dokumentus už laikotarpį nuo 2012-01-03 iki 2014-02-18. Aktas patvirtintas dokumentus perduodančio ir dokumentus priimančio asmens parašais bei UAB „Teisingas pasirinkimas“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apvaliais antspaudais. BAĮ 19 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas“. Dokumentų, kurių pagrindu buvęs bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius apskaitos dokumentus perdavė naujai paskirtam direktoriui, tyrimui nepateikta (specialisto išvados 31 lapas) (t. 1, b .l. 60-90).

Tokiu būdu byloje kaltinamosios R. K. kaltė nustatyta teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu. Visi šie įrodymai yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes, todėl teismas abejoti jais neturi pagrindo. Teismas daro išvadą, kad visi šie įrodymai neginčytinai patvirtina, jog kaltinamoji kaltinime nurodytu metu ir vietoje, veikdama kartu su T. A., paslėpė (sunaikino) UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, dėl ko tyrimui nebuvo pateikti jokie įmonės apskaitos dokumentai bei registrai, dėl to visiškai negalima nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012-01-02 iki 2014-02-21. Tai atitinka BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino, padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamoji R. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri įstatymo priskiriama apysunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamoji baudžiamojon atsakomybėn traukiama pirmą kartą, tačiau administracine tvarka bausta ir turi galiojančių neįvykdytų administracinių nuobaudų (t. 2, b. l. 29-3), nėra duomenų apie tai, kad kaltinamoji būtų įtraukta į psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitą, šiuo metu dirbanti užsienyje.

Kaltinamoji R. K. prašo teismo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o laiduotoju paskirti T. K., kuris sutinka būti laiduotoju.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą., esant šioms būtinoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygoms1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Tuo tarpu siekiantis būti laiduotoju T. K. neteistas ir adminsitracine tvarka nebaustas Lietuvos Respublikoje (t. 2, b. l. 68, 69), dirba bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 70), o iš kaltinamosios ir laiduotojų paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad kaltinamosios santykiai su sūnumi yra artimi, jie gyvena kartu Jugntinėje Karalystėje, kur yra išlaikoma dalinai laiduotojo, prižiūri laiduotojo vaikus. Todėl spręstina, jog T. K. yra vertas teismo pasitikėjimo. Įvertinus kaltinamosios R. K. asmenybę, jos nuoširdų gailėjimąsi bei prisipažinimą viso proceso metu, teismui yra pakankamas pagrindas išvadai, kad kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant BK 40 straipsnio numatytiems atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindams ir sąlygoms, kaltinamoji R. K. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją T. K., kuris yra vertas teismo pasitikėjimo, atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir BPK 297-298 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straisniu, pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti. Laiduotoju paskirti T. K., g. (duomenys neskelbtini), nustatant laidavimo terminą 1 ( vieniems) metams.

Išaiškinti R. K., kad jeigu ji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu ji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti T. K., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Rita Bilevičienė