Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Gavus patvirtinimą, kad muitinės sistemos problema išspręsta, deklaracija buvo sėkmingai pateikta muitinei 2025 m. sausio 9 d., t. y. nedelsiant po sistemos atstatymo. Kaip informavo Tarpininkas, prieš teikiant deklaraciją muitinei buvo tikrinama tarifinės kvotos likutis LITAR sistemoje - sistema rodė (kaip ir dabar vis dar rodo), kad Kvotos yra, todėl pareiškėja pagrįstai tikėjosi, kad importui bus pritaikyta Kvota, leidžianti taikyti 0 % muito normą. Deklaracijoje buvo pažymėta, jog Kvotą prašoma taikyti (EID pažymėtas kaip prašymas skirti Kvotą). Svarbu paminėti, jog esant kritiškai mažam kvotos likučio kiekiui reikalaujama pateikti papildomą garantiją, tačiau patikros metu jokios papildomos garantijos pateikimo reikalaujama nebuvo ir Kvotos likutis LITAR sistemoje buvo pakankamas.

Pareiškėjai buvo pateiktas Klaipėdos teritorinės muitinės Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyriaus 2025-01-23 pranešimas Nr. (10.2 Mr)llDE-752 (toliau - Pranešimas), kartu su 2025-01-22 supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 5LM190049S (toliau - Ataskaita), kuriais pareiškėjai nurodyta: „Vadovaudamiesi 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 102, 104 straipsniais bei Finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsniu, pranešame, kad Klaipėdos teritorinė muitinė įtraukė į apskaitą 2025-01-22 supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 5LM190049S apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas: Mokesčio pavadinimas: MUITAS; Mokesčio suma, Eur: 14456,00; IŠ VISO 14456,00 Eur; Vadovaudamasi Mokesčių administruojamų mokesčių ir su jais susijusių sumų mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 748 1 0 punktu, Klaipėdos teritorinė muitinė įpareigoja Jus per 10 dienų nuo muitinės pranešimo įteikimo dienos įvykdyti mokestinę prievolę - 14456,00 Eur", kt. Ataskaitoje nurodyta, kad šiuo atveju nustatytos aplinkybės: „<...>UAB „Novameta" iš Taivano importavo šalto valcavimo nerūdijančio plieno lakštus, plotis 1000mm-150mm, NI-8-10%, storis 1,2 mm, TARIC kodas 7219 33 10 10. Įforminta importo deklaracija Nr. 25LTLU900000E414R1 (2025-01-20), prekei paprašyta suteikti nelengvatinę tarifinę kvotą Nr. 098847. <.. .>Deklaracijos muitinio įforminimo metu, patikrinus informaciją Lietuvos Respublikos integruoto tarifo sistemoje (LITAR) nustatyta, kad nelengvatinės tarifinės kvotos statusas yra kritinis, t.y. kvota Nr. 098847 jau buvo išnaudota 2025-01-03. <...>prašymas suteikti nelengvatinę tarifinę kvotą Nr. 098847 deklaracijoje Nr. 25LTLU900000E414R1 (2025-01-09) deklaruotai prekei, klaidingas. <...>Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, taisytina deklaracijoje Nr. 25LTLU900000E414R1 (2025-01-09) preferencija iš „120" į „100", pašalintinas kvotos numeris bei papildomai apskaičiuotini importo mokesčiai: 14456,00 Eur papildomo muito (apsaugos) bei 2025,00 Eur PVM.", kt.

Remiantis LITAR sistemos duomenimis, Kvotos likutis buvo pakankamas. Pagal ES kvotų valdymo taisykles ir 2013 m. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 952/2013, kvotų paskirstymas vykdomas vadovaujantis vienodais principais, ir muitinės informacinės sistemos duomenys yra pagrindas veiksmams. Pareiškėja, remdamasi oficialios informacijos šaltiniu, LITAR sistema, kurią administruoja pati Lietuvos muitinė, turėjo pagrįstą lūkestį, jog Kvota bus taikoma. Teisėtų lūkesčių principas įtvirtintas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose, tiek ES teisėje, kaip esminis gero administravimo elementas. Europos Sąjungos teisėje teisėtų lūkesčių principas kyla iš teisinės valstybės principo ir reiškia, kad viešųjų organų veiksmai neturėtų trukdyti naudotis įtvirtintomis teisėmis ir trikdyti galutinės teisinės padėties, išskyrus atvejus, kai tai yra būtina viešojo intereso tikslais. 2001 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime jau įtvirtintas teisėtų lūkesčių apsaugos principas kaip konstitucinis, kurį apima konstitucinis teisinės valstybės principas.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje bei LVAT nutartyse pabrėžiama, kad institucijos turi neapsiriboti formaliu taisyklių taikymu, bet privalo atsižvelgti į konkrečias faktines aplinkybes. Šiuo atveju Muitinės departamento Sprendimas, pareiškėjos nuomone, eliminuoja bet kokią galimybę įvertinti realias situacijos aplinkybes ir aklai remiasi formaliu duomenų įkėlimo laiku į TKS sistemą. Tai, pareiškėjos nuomone, pažeidžia proporcingumo principą, nes pareiškėjai taikomi neproporcingi finansiniai padariniai dėl sistemos veikimo sutrikimo, kurio ji negalėjo kontroliuoti. Europos Taryba pabrėžia, jog priemonės, kurių imtasi, turi užtikrinti viešųjų ir privačiųjų interesų pusiausvyrą, kad būtų išvengta nereikalingo privačių asmenų teisių ir intereso ribojimo. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnį, mokesčių administratorius privalo veikti vadovaudamasis įstatymų viršenybės, objektyvumo, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėja šiuo atveju elgėsi aktyviai ir atsakingai, toks Sprendimas, kuris iš esmės ignoruoja jos pastangas ir susiklosčiusias aplinkybes, laikytinas neteisėtu ir pažeidžiančiu minėtus principus.

Klaipėdos teritorinė muitinė, atlikusi mokestinį patikrinimą dėl nelengvatinės tarifinės kvotos 09.8847 taikymo prekėms, deklaruotoms EID MRN 25LTLU900000E414R1 (2025-0109), 2025-01-22 priėmė skundžiamą Ataskaitą, kurioje nurodė, kad deklaracijos įforminimo metu nelengvatinės tarifinės kvotos statusas yra kritinis, t. y. kvota Nr. 09.8847 išnaudota 2025-01-03.

Atsižvelgiant į kvotos išnaudojimą, Ataskaita nuspręsta apskaičiuoti papildomą apsaugos muitą už EID MRN 25LTLU900000E414R1 importuotas prekes ir atitinkamai įregistruoti mokestinę nepriemoką: 14 456,00 Eur papildomo muito bei 3 032 Eur PVM.

Pareiškėja, nesutikdama su Ataskaita, pateikė skundą Muitinės departamentui, kuris, įvertinęs faktines ginčo aplinkybes bei aktualų teisinį reglamentavimą, 2025-03-07 sprendimu Nr. 1AE-95 patvirtino Ataskaitą. Pareiškėja, nesutikdama su mokesčių administratoriaus sprendimais, pateikė skundą teismui. Pareiškėjos vertinimu, kvota pareiškėjos importuotoms prekėms nesuteikta ne dėl jos pačios veiksmų, o dėl muitinės administruojamų elektroninių sistemų trikdžių, todėl skundžiami sprendimai yra naikintini. Nurodo, kad importo deklaraciją 25LTLU900000E414R1 bandė pateikti jau 2025-01-03, tačiau ji buvo atmesta. Pažymi, kad po kelių nesėkmingų bandymu pateikti importo deklaraciją kreipėsi į Muitinės informacinių technologijų paslaugų centrą (toliau - ITPC), kuriame buvo užregistruotas pranešimas dėl sistemos trikdžių. Iš ITPC gavus atsakymą, kad problema yra išspręsta, 2025-01-09 importo deklaracija buvo sėkmingai pateikta. Taip pat nurodo, kad muitinės tarpininkas, atstovaujantis Pareiškėjai muitinėje, prieš teikdamas deklaraciją patikrino kvotos likutį LITAR sistemoje, kurios duomenys rodė, kad kvotos dar yra, todėl pareiškėja pagrįstai tikėjosi, kad importuojamoms prekės kvota bus taikoma, tačiau, nepaisant to, pareiškėja Klaipėdos teritorinės muitinės 2025-01-23 pranešimu Nr. (10,2MR)11DE-752 buvo informuota apie Ataskaita apskaičiuotus mokesčius už EID MRN 25LTLU900000E414R1 importuotas prekes. Nurodo, kad nesutikdama su Ataskaita, pateikė skundą Muitinės departamentui, kuriame pateikė paaiškinimą dėl susiklosčiusios situacijos, prašydama „peržiūrėti susidariusią situaciją“ ir pritaikyti jai kvotos taikomą mokestinę naudą, tačiau Muitinės departamentas Ataskaitą patvirtino, sprendime nepagrįstai nurodydamas, esą deklaracija pateikta 2025-01-09, t. y. po kvotos Nr. 09.8847 išnaudojimo. Pareiškėja su tokia Muitinės departamento sprendimo išvada nesutinka, kadangi, jos manymu, remiantis LITAR sistemos duomenimis, kvotos likutis net ir šiai dienai yra skelbiamas. Nurodo, kad Muitinės departamentas nepagrįstai nevertino aplinkybių, nulėmusių EID MRN 25LTLU900000E414R1 pateikimo uždelsimą, taip pat nebuvo įvertinta tai, kad pareiškėja elgėsi sąžiningai, laikydamasi visų deklaracijų pateikimo taisyklių, todėl priimtas Muitinės departamento sprendimas neatitinka teisėtų lūkesčių, proporcingumo ir teisingo administravimo principų. Pareiškėja akcentuoja, jog techniniai trikdžiai, dėl kurių EID buvo pateikta vėliau, nepriklausė nuo jos valios, be to, deklaracijos pateikimo dieną, t. y. 2025-01-09 kvotos likutis buvo pakankamas. Pareiškėja nurodo, kad mokesčių administratorius, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio nuostatomis, privalo veikti vadovaudamasis įstatymų viršenybės, objektyvumo, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėja šiuo atveju elgėsi aktyviai ir atsakingai, skundžiami sprendimai laikytini neteisėtais ir pažeidžiančiais minėtus principus, todėl turėtų būti panaikinti.

Būtent Muitinės veiklos tęstinumo taisyklės, taikomos neveikiant muitinės arba asmens elektroninėms sistemoms, patvirtintos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2020 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 1B-1029 (toliau - Veiklos tęstinumo taisyklės), reglamentuoja Lietuvos Respublikos muitinės ir asmenų veiksmus ir priemones, kurių imasi Muitinė, kai neveikia Muitinės deklaracijų apdorojimo sistema (toliau - MDAS), Nacionalinė tranzito kontrolės sistema (toliau - NTKS) arba asmens taikomoji programinė ir (arba) aparatinė įranga bei kita informacinė infrastruktūra ir asmuo negali teikti elektroninių duomenų ir vykdyti šių duomenų mainų, susijusių su įvežimo arba išvežimo bendrąja deklaracija, importo arba eksporto muitinės deklaracija, laikinojo saugojimo deklaracija (išskyrus laikinojo saugojimo deklaracijas, pateikiamas naudojant valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Krovinių ir prekių informacinę sistemą (KIPIS), reeksporto deklaracija, tranzito muitinės deklaracija; TIR knygelės elektroniniais duomenimis, susijusiais su TIR operacija.

Veiklos tęstinumo taisyklių 6 punkte nurodyta, kad jeigu asmuo negali vykdyti elektroninių duomenų mainų, t. y. negali perduoti elektroninių deklaracijų duomenų muitinės įstaigai muitinės formalumams atlikti dėl to, kad neveikia asmens informacinė sistema ir (arba) aparatinė įranga bei kita informacinė infrastruktūra, ir asmuo neturi kitos galimybės pateikti elektroninių deklaracijos duomenų muitinei kitais elektroninių duomenų teikimo muitinei būdais (pvz., naudojant Verslininko portalą arba Verslininko modulį), jis turi teisę pateikti prašymą taikyti veiklos tęstinumo procedūrą, o 21 punkte įtvirtinta, kad asmuo, pateikęs tarifinės kvotos, skirstomos pagal importo deklaracijos priėmimo laiką, prašymą ir nenorintis prarasti galimybės gauti šią kvotą, turi tą pačią darbo dieną apsispręsti dėl veiklos tęstinumo procedūros taikymo. Pareiškėja, susidūrusi su trikdžiais, turėjo galimybę teikti Prašymą taikyti veiklos tęstinumo procedūrą, t. y. teikti popierinę deklaraciją, tačiau tokių priemonių nesiėmė.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos muitinės išorinėje svetainės https://lrmuitine.lt rubrikoje „Paslaugos/ Elektroninės sistemos /Muitinės deklaracijų apdorojimo sistema/Teisės aktai“ yra paskelbta informacija verslui apie deklaracijų teikimą, kuomet yra susiduriama su elektroninių sistemų trikdžiais (https://lrmuitine.lt/web/guest/595). Nagrinėjamu atveju, pareiškėja, bandžiusi 2025-01-03 pateikti deklaraciją ir dėl elektroninių sistemų trikdžių nepavykus to padaryti (deklaracija atmesta), siekdama gauti kvotą (kuri skirstoma pagal deklaracijų priėmimo dieną), nesivadovavo veiklos tęstinumo procedūra, kaip yra numatyta teisės aktuose.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja į ITPC kreipėsi tik 2025-01-06 (kreipinio registracijos Nr. UZK-515030), į kurį atsakymą gavo 2025-01-07, o deklaraciją pateikė dar po poros dienų, t. y. 2025-01-09. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad Pareiškėja, siekdama pasinaudoti kvotos suteikiama mokestine lengvata, veikė atsakingai, laiku ir vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis. Papildomai pažymi, kad ITPC, atsakydamas į pareiškėjos atstovo muitinėje (muitinės tarpininko UAB „Navi Grupė“) paklausimą nurodė: „Atsakydami į paklausimą dėl iMDAS pateikiamo pranešimo CR29 informuojame, kad problema žinoma ir sprendžiama. Siūlome teikti prašymą taikyti veiklos tęstinumo procedūrą. Prašome pateikti nustatytos tvarkos prašymą Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2020 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. 1B-1029 „Dėl Muitinės veiklos tęstinumo taisyklių, taikomų neveikiant muitinės arba asmens elektroninėms sistemoms, patvirtinimo“. Taigi ITPC Pareiškėjai pateikė informaciją, kad esant elektroninių sistemų trikdžiams, siūloma taikyti veiklos tęstinumo procedūrą, kas Pareiškėjai ir taip yra (turi būti) žinoma, nes Veiklos tęstinumo taisyklės yra viešai paskelbtas teisės aktas ir jomis turi būti vadovaujamasi. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju vertintina, ar pagrįstai Klaipėdos teritorinės muitinės Ataskaita paraiškėjai įregistruota mokestinė nepriemoka už EID MRN 25LTLU900000E414R1, kurios priėmimo muitinėje data yra 2025-01-09, importuotas prekes. Visi kiti anksčiau pareiškėjos atlikti, ar, priešingai, neatlikti veiksmai, susiję su siekiu pateikti deklaraciją anksčiau, nėra šio ginčo dalykas. Šiuo atveju nustatyta aplinkybė yra tokia, kad EID MRN 25LTLU900000E414R1 priėmimo muitinėje data yra 2025-01-09.

Pažymi, kad tarifinės kvotos yra administruojamos vadovaujantis 2015-11-24 Komisijos Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau - Įgyvendinimo nuostatai), 49-54 straipsniais bei Tarifinių kvotų administravimo muitinėje taisyklėmis, patvirtintomis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 1B-289 (toliau - Tarifinių kvotų administravimo taisyklės). Europos Sąjungoje tarifinės kvotos skirstomos vadovaujantis pirmumo principu („first come first serve“). Pirmumo principas reiškia, kad Europos Komisija, kuri vadovaudamasi Įgyvendinimo nuostatuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu administruoja tarifines kvotas, tvarko tarifinių kvotų kiekius, tarifines kvotas skirsto Europos Sąjungos mastu chronologine tvarka (ne anksčiau kaip antrą darbo dieną) pagal muitinės deklaracijos kvotuojamų prekių išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai įforminti priėmimo muitinės įstaigoje datą, tiek, kiek leidžia atitinkamos tarifinės kvotos likutis. Duomenys apie tarifines kvotas iš Europos Komisijos kasdienių sukurtų TARIC failų, atnaujinančių LITAR, į LITAR modulį įkeliami kasdien arba Europos Komisija valstybėms narėms pateikia naujus duomenis apie tarifines kvotas, kai jie pasikeičia. Iš Europos Komisijos gautas duomenų rinkinys su atsakymais apie tarifinių kvotų suteikimą kiekvieną darbo dieną įkeliamas į Tarifinių kvotų sistemą.

2019-01-31 Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos laikinosios apsaugos priemonės (toliau - Reglamentas (ES) 2019/159) tam tikriems importuojamiems plieno produktams, inter alia, lakštams ir juostelėms iš nerūdijančio plieno, šaltai valcuotiems, klasifikuojamiems KN kodu 7219 33 10, buvo nustatytos galutinės apsaugos priemonės - tarifinės kvotos. Reglamento (ES) 2019/159 1 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai atitinkama tarifinė kvota išnaudojama arba kai atitinkama tarifinė kvota netaikoma tam tikrų kategorijų produktų importui, IV.1 priede nurodytų kategorijų produktams nustatomas papildomas 25 % muitas. 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą (toliau - Sąjungos muitinės kodeksas), 56 straipsnio 4 dalyje taip pat įtvirtinta, kad, jeigu šio straipsnio 2 dalies d-g punktuose nurodytos priemonės taikomos arba tos dalies h punkte nurodytos priemonės netaikomos tik tam tikram importuojamų arba eksportuojamų prekių kiekiui ir nustatomos tarifinės kvotos, minėtos priemonės taikomos arba netaikomos tol, kol pasiekiamas nustatytas importuojamų arba eksportuojamų prekių kiekis.

Atsižvelgiant į Įgyvendinimo taisyklių 54 straipsnio nuostatas, tarifinėms kvotoms valdyti sukurta ir naudojama elektroninė sistema, kurios pagalba informacijos apie tarifinių kvotų prašymus, grąžinimus, skirstymo rezultatus apsikeitimas vyksta automatiniu būdu nacionalinių ir Europos Komisijos (toliau - EK) sistemų priemonėmis ir sąsajos su Europos Sąjungos duomenų perdavimo tinklu priemonėmis. Tokiu būdu užtikrinamas saugus ir savalaikis duomenų, susijusių su tarinėmis kvotomis, apsikeitimas tarp valstybių narių ir EK.

Vadovaujantis Tarifinių kvotų administravimo muitinėje taisyklių 18 punktu, Muitinės departamento Tarifų skyriaus specialistas, gavęs išmaniosios Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos (iMDAS) priemonėmis suformuotą duomenų rinkinį su praėjusios paros kvotinėmis deklaracijomis, Tarifinių kvotų sistemos (toliau - TKS) priemonėmis įkelia šiuos duomenis į TKS. Prašymas tarifinei kvotai Nr. 09.8847 gauti, pateiktas kvotinėje deklaracijoje EID MRN 25LTLU900000E414R1, kuri priimta muitinėje 2025-01-09. Šios kvotinės deklaracijos išleidimo data 2025-01-10 (penktadienis).

Kvotinės deklaracijos MRN 25LTLU900000E414R1 duomenys į TKS įkelti 2025-01-13 (pirmadienį), nes, remiantis ES taikomais vienodais kvotų valdymo principais, iMDAS kvotų prašymus, skirtus TKS, perduoda išleidus prekes į laisvą apyvartą.

Įgyvendinimo nuostatų 49 straipsnio 3 dalis nustato tarifinių kvotų administravimo tvarką šventiniu laikotarpiu, t. y. išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijos, kurias muitinės priėmė sausio 1 d., 2 d. arba 3 d., laikomos priimtomis tų pačių metų sausio 3 d. Tačiau, jei kuri nors iš tų dienų yra šeštadienis arba sekmadienis, laikoma, kad deklaracijos priimtos tų metų sausio 4 d. Pagal EK valstybėms narėms pateiktą tarifinių kvotų skirstymo grafiką - EK pirmąjį tarifinių kvotų skirstymą muitinės deklaracijoms, priimtoms 2025 m., pradėjo 2025-01-09, todėl kitą dieną, 202501-10, po tarifinių kvotų paskirstymo, LITAR sistemoje, į kurią iš DG TAXUD kasdienių sukurtų TARIC duomenų failų, atnaujinančių LITAR, paskelbta informacija, kad tarifinė kvota Nr. 09.8847 išnaudota 2025-01-03. Atsižvelgiant į tai, TKS kvotinei deklaracijai MRN 25LTLU900000E414R1 suteikė statusą „Klaidingas“ dėl tarifinės kvotos Nr. 09.8847 išnaudojimo 2025-01-03. Minėtos kvotos kiekio užteko deklaracijoms, kurios išleistos į laisvą apyvartą 202501-01-2025-01-03. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Klaipėdos teritorinės muitinės 2025-0122 supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 5LM190049S pagrįstai nurodyta, kad EID MRN 25LTLU900000E414R1 (2025-01-09) preferencija taisytina iš „120“ į „100“ bei papildomai apskaičiuoti importo mokesčiai: 14 456, 00 Eur papildomo (apsaugos) muito bei 3 035,00 Eur PVM. Pažymi, kad Europos Sąjungos teisės aktuose nėra numatyta galimybė netaikyti 25 % importo muito importuotoms prekėms, jei Reglamentu (ES) 2019/159 nustatyta tarifine kvota yra išnaudota.

Pažymi, kad pareiškėja neteisingai interpretuoja LITAR sistemoje pateikiamus kvotos 09.8847 duomenis, skunde teismui neteisingai nurodydama, kad „pažymėtina, kad, kaip matyti iš viešai skelbiamos informacijos LITAR sistemoje, neišnaudotas Kvotos likutis net ir šiai dienai vis dar yra skelbiamas (žr. priedą Nr. 2).“

Šie skundo teiginiai yra klaidingi. Iš LITAR ir TARIC QUOTA sistemos duomenų matyti, kad kvota Nr. 09.8847, kurios galiojimo laikotarpis yra nuo 2025-01-01 iki 2025-03-31, išnaudota 2025-01-03 (aktuali LITAR sistemos eilutė - „Išnaudojimo data“) , tuo tarpu kiti pareiškėjos pateiktame LITAR sistemos išrašo, kurio būsena10/03/2025. duomenys, pvz., „balansas - 12963,41 kg“, „galiojimo laikotarpio atnaujinimo data 10/03/2025“, „blokavimo laikotarpis 11/03/2025 - 31/03/2025“ susiję su išnaudotų kvotų grąžinimu, kuriomis siekiant pasinaudoti turi būti teikiami prašymai.

Įgyvendinimo nuostatų 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad muitinės nedelsdamos grąžina klaidingai paskirtą kiekį. Europos Komisija išnaudotas kvotas papildo gražintais kiekiais, todėl 2025-03-10 išnaudota tarifinė kvota Nr. 09.8847 buvo papildyta, balansas (t. y. grąžintas kiekis) - 12 963,41 kg. Tam, kad importuotojams būtų taikomos teisingos ir vienodos sąlygos, Europos Komisija DG TAXUD nuo 2025-03-10 atnaujino šios tarifinės kvotos galiojimą ir nuo 2025-03-11 iki 2025-03-31 nustatė blokavimo laikotarpį, t. y šiuo laikotarpiu importuotojai galėjo teikti prašymus pasinaudoti arba pakartotinai pasinaudoti tarifine kvota Nr. 09.8847. Tarifinių kvotų administravimo taisyklių 37 punktas nustato, kad asmuo, norėdamas pasinaudoti tarifine kvota po prekių išleidimo, turi pateikti Muitinės departamento Tarifų skyriui prašymą leisti pasinaudoti tarifine kvota, nurodydamas tarifinės kvotos, kuria nori pasinaudoti, numerį ir kiekį, prekių aprašymą ir TARIC nomenklatūros kodą bei kilmės šalį. Nagrinėjamu atveju pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka tokio prašymo po prekių išleidimo nepateikė.

Nurodo, kad atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Muitinės departamento 2025- 03- 07 sprendimas Nr. 1AE-95 ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2025-01-22 supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 5LM190049S yra pagrįsti ir teisėti, priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti nėra pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime į skundą Klaipėdos TM nurodo, kad pareiškėjos skundas dėl Muitinės departamento prie Liet, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Muitinės departamento 2025 m. kovo 7 d. sprendimas 1AE-95 „Dėl UAB „Novameda“ skundo“, kuriuo palikta galioti 2025 m. sausio 22 Klaipėdos teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 5LM190049S yra pagrįstas ir teisėtas.