Kauno apygardos teismo nutartis

2010-11-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-521-383-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-19
Bylos Nr.
1A-521-383-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas (pirm.), Gytis Večerskas, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
V., V. K.
Advokatai
Kęstutis Petkevičius
Kategorijos

Nr.1A -521- 383/2010 Proceso numeris:03-1-00605-2010 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) Pranešėjas V. Vitunskas

Teisėjas G. Kaulakis(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Rūtai Baltušninkaitei,

dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei,gynėjui advokatui Kęstučiui Petkevičiui,nuteistajam V. K. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. K. nuteistas pagal LR BK 138 str. 2 d. 10 p. bei 286 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė:

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 10 p. – 2 (dveji) metai 7 (septyneri) mėnesiai laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. – 1 (vieneri) metai 7 (septyneri) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta V. K. subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai 7 (septyneri) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. ir 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies pridėta prie 2006 m. vasario 8 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies – 3 m. 4 mėn. 13 dienų laisvės atėmimo ir galutinė subendrinta bausmė V. K. paskirta 6 (šešeri) metai laisvės atėmimo; ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. sausio 21 d. apie 12 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, esančioje Pravieniškių 2-e k., Kaišiadorių r., uždarosios zonos baudos izoliatoriaus budėtojų patalpoje panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ir tuo pačiu metu dėl nukentėjusiojo valstybės tarnybos vykdymo padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. O būtent taip: kaltinamasis V. K. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, ir siekiant jį dėl to patalpinti į baudos izoliatorių, 2010 m. sausio 21 d. 12 val. pataisos įstaigos baudos izoliatoriaus budėtojų patalpoje atsisakė vykdyti pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko R. T. teisėtus reikalavimus netriukšmauti ir nusiraminti, nesikeikti, leisti atlikti asmens kratą. Šiems reikalavimams kaltinamasis V. K. nepakluso ir, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui: smogė R. T. kumščiu du kartus į kaklą bei dešinį petį, dėl ko pastarasis pakaušiu atsitrenkė į durų staktą ir tokiu būdu tyčia dėl valstybės tarnautojo pareigų atlikimo nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį, padarydamas jam minkštųjų audinių sumušimus bei poodines kraujosruvas dešinėje pakaušio pusėje, dešinio peties sąnario sumušimą bei poodines kraujosruvas peties priekiniame paviršiuje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nuosprendį, kadangi jis yra nuteistas nepagrįstai. Skunde nurodoma, jog nuteistajam nebuvo sudaryta galimybė padaryti išrašus iš bylos, jis neturėjo galimybės susipažinti su bylos medžiaga. Nuteistajam nebuvo sudaryta galimybė fiksuoti teismo posėdį, dėl ko jis pareiškė teismui nušalinimą. V. K. prašė apklausti liudytojais jo nurodytus asmenis, tačiau jam tokia teisė suteikta nebuvo. Kadangi teisme buvo suvaržytos jo teisės, jis negalėjo tinkamai gintis, teikti įrodymus, dėl ko teismo procesas vyko ne pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Be to, jam nebuvo leista susipažinti su teismo posėdžio protokolu, protokolas jam buvo įteiktas tik kartu su teismo nuosprendžiu, dėl ko jis negalėjo pateikti pastabų dėl protokolo turinio. Teismas atmetė visus jo pareikštus prašymus. Be to, Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros prokurorė atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal nuteistojo pareiškimą dėl pataisos namų pareigūnų nusikalstamų veiksmų, ir šį prokurorės nutarimą apskundus, tinkamų priemonių imtasi nebuvo. Pataisos namuose nuteistasis buvo sumuštas, dėl ko pataisos namų pareigūnų veiksmuose galimai yra nusikaltimo požymių. Nuteistasis reikalauja iškviesti ir apklausti liudytoją E. K. , kuris gali duoti reikšmingus bylai parodymus.

Teismo posėdyje gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

BPK 320 str. 3 d. apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas: teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti.

Nuteistasis V. K. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nuosprendį, kadangi jis yra nuteistas nepagrįstai, tačiau toks jo argumentas atmetamas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., 395 str. visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, ištirtus įrodymus įvertino teisingai bei pagrįstai V. K. pripažino kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Pirmos instancijos teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Nors nuteistasis V. K. teisiamojo posėdžio metu parodymus duoti atsisakė, jo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma. Teismas rėmėsi išsamiais ir detaliais nukentėjusiojo R. T. , liudytojų S. C. , V. G. , E. O. , R. K. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, teismo medicinos specialisto išvada apie pas nukentėjusįjį rastus sužalojimus, nuteistojo V. K. girtumo nustatymo aktu ir kita bylos medžiaga, dėl kurios pakankamumo ir patikimumo apeliacinės instancijos teismui abejonių nekyla. Bylos duomenimis neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis V. K. , atlikdamas laisvės atėmimo bausmę 2010 m. sausio 21 d. buvo pastebėtas neblaivus rytinio patikrinimo metu (b.l. 59), už ką jis buvo nubaustas už režimo pažeidimą. Pristatytas į baudos izoliatorių, atsisakė leisti atlikti asmens kratą, pastūmė prižiūrėtoją R. K. . Atvykus kitiems pareigūnams, jis atsisakė vykdyti vieno jų – R. T. reikalavimus bei smogė kumščiu nukentėjusiajam, dėl ko R. T. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atsisakymas paklusti, atsisakymas leisti atlikti asmens kratą, valstybės tarnautojo stumdymas ir smūgių sudavimas šiuo atveju teisingai kvalifikuojamas kaip pasipriešinimas valstybės tarnautojui. Yra įrodyta, kad kaltinamasis smogė nukentėjusiajam du kartus kumščiu. Kadangi pareigūnui tai buvo netikėta, jis nuo smūgio galva trenkėsi į durų staktą. Smurtavimo pasekoje nukentėjusiajam atsiradusios pasekmės – nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 10 p. - kaip nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymas nukentėjusiajam dėl jo tarnybos pareigų vykdymo. Teismas teisingai kvalifikavo kaltinamojo V. K. veiksmus kaip idealią dviejų nusikaltimų sutaptį – BK 138 str. 2 d. 10 p. ir BK 286 str. 1 d. Nors V. K. teigia, kad jis pataisos namuose buvo sumuštas, dėl ko pataisos namų pareigūnų veiksmuose galimai yra nusikaltimo požymių, tačiau toks skundo argumentas, kad jis pats buvo sumuštas, atremiamas tuo, kad prieš kaltinamąjį V. K. tuo metu panaudotos spec. priemonės, ko pasekoje jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, buvo dėl to, kad pareigūnai vykdė profesinę pareigą. Iš bylos medžiagos matyti, kad tik spec. priemonių (guminių lazdų) panaudojimas padėjo nutraukti kaltinamojo smurto veiksmus.

Skunde nepagrįstai nurodoma, jog nuteistajam nebuvo sudaryta galimybė padaryti išrašus iš bylos, jis neturėjo galimybės susipažinti su bylos medžiaga. Byloje yra Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010-04-27 nutartis, iš kurios matyti, kad V. K. buvo leista susipažinti su visa baudžiamosios bylos Nr. 1-123-359/2010 medžiaga, nustatant terminą iki balandžio 30 d. Tai, kad V. K. susipažino su visa baudžiamosios bylos medžiaga, liudija visos bylos medžiagos pateikimo susipažinti baigus ikiteisminį tyrimą 2010-04-28 protokolas (b. l. 126).

Argumentas, kad nuteistajam nebuvo sudaryta galimybė fiksuoti teismo posėdį, dėl ko jis pareiškė teismui nušalinimą, yra atmetamas dėl to, kad nėra duomenų, jog jis būtų apie tai informavęs teismą. Jis tik išreiškė norą daryti garso įrašus, tačiau nenurodė, nei kokia aparatūra tai bus daroma, nei kas darys garso įrašus. Kaip matyti iš posėdžio protokolo, iš teismo posėdžio salės buvo pašalintas pašalinis asmuo, kuris kaip teigia kaltinamasis yra jo brolis, tačiau teismui nebuvo žinoma asmens tapatybė, dėl ko teismas pagrįstai jį pašalino iš posėdžio salės. Nors apeliantas teigia, kad jo brolis ketino daryti garso įrašą, tačiau tinkamai apie tai neinformavus, kolegija laiko, kad tokia teisė nesuteikta pagrįstai. Sutinkamai su LR baudžiamojo proceso įstatymo 260 str. 3 d. ir LR teismų įstatymo 38 str. 4 d. nagrinėjimo teisme dalyviai, atlikdami procesines funkcijas, gali naudoti garso įrašymo priemones, tačiau dėl to būtina informuoti teisiamojo posėdžio pirmininką. Šiuo atveju baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų nenustatyta, ir be to, tai nėra pagrindas nušalinimui LR BPK 58 str. prasme, kaip kad nurodo skunde V. K. . Teismas teisingai informavo kaltinamąjį, kad nušalinimo teisė yra įgyvendinama iki įrodymų tyrimo pradžios, ir todėl, kad iki to laiko nušalinimas nebuvo pareikštas, kaltinamojo replikos dėl nušalinimo teismas nesprendė pagrįstai. Pats kaltinamasis reikalavimo nušalinti teismą nemotyvavo, o apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija nušalinimui įstatyme numatytų pagrindų nenustatė.

Skunde teigiama, kad V. K. prašė apklausti liudytojais jo nurodytus asmenis, tačiau jam tokia teisė suteikta nebuvo. Nuteistasis reikalauja iškviesti ir apklausti liudytoją E. K. , kuris gali duoti reikšmingus bylai parodymus. Kolegijos nuomone, tik teismo yra prerogatyva spręsti, kokius įrodymus laikyti turinčiais reikšmės objektyviai tiesai nustatyti byloje. Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms. Baudžiamojo proceso kodeksas nenustato ribų įrodymams rinkti. Įstatymas nustato, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vertinant byloje esančius įrodymus bei priimant nuosprendį pirmosios instancijos teisme, nenustatyta. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, išsamiai ir nešališkai išnagrinėję esmines bylos aplinkybes, patikrinęs ir išanalizavęs byloje surinktus įrodymus. Surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumos pagrindu teismas padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl V. K. padarytų nusikalstamų veikų.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis negalėjo tinkamai gintis, teikti įrodymus, dėl ko teismo procesas vyko ne pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Teisės į gynybą pažeidimų nenustatyta, teisiamojo posėdžio metu dalyvavo gynėjas, nuteistajam buvo užtikrinta teisė į gynybą, todėl toks skundo argumentas atmetamas. Įrodymų įvertinimas, jų patikimumas ir pakankamumas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai turi teisę pateikti teismui duomenis, kurie gali tapti įrodymais ir užimti procese tam tikrą poziciją tuo klausimu, tačiau tik teismas proceso metu gali spręsti kiek vieni ar kiti duomenys turi reikšmės sprendžiant bylą, taip pat kiek yra priimtina kiekvienos iš proceso šalių užimta pozicija. Tik nuosprendžiu nustatoma kokios reikšmingos bylai aplinkybės yra įrodytos ir nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Kadangi V. K. teismui nepateikė jokių jo kaltumą paneigiančių ir nekaltumą patvirtinančių įrodymų, apylinkės teismas rėmėsi tais įrodymais, kurie buvo ištirti teisiamajame posėdyje, ir tuo pagrindu teisėtai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Nuteistojo V. K. teigimu, jam nebuvo leista susipažinti su teismo posėdžio protokolu, protokolas jam buvo įteiktas tik kartu su teismo nuosprendžiu, dėl ko jis negalėjo pateikti pastabų dėl protokolo turinio. Pagal BPK 261 str. 6 d. nagrinėjimo teisme dalyviai gali susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu per tris dienas nuo jo pasirašymo ir pateikti savo pastabas. Šioje byloje teisiamojo posėdžio protokolas pasirašytas 2010-05-13, tačiau per įstatymo nurodytą terminą V. K. šia teise nepasinaudojo. Nuteistajam teisiamojo posėdžio protokolo nuorašas įteiktas 2010-05-13, jis pasirašė jį gavęs, tačiau pastabų dėl protokolo turinio nepareiškė. Todėl toks skundo argumentas yra atmetamas kaip nepagrįstas.

Kaip dėstoma skunde, Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros prokurorė atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal nuteistojo pareiškimą dėl pataisos namų pareigūnų nusikalstamų veiksmų, ir šį prokurorės nutarimą apskundus, tinkamų priemonių imtasi nebuvo. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros 2010-04-23 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. K. pareiškime nurodytas aplinkybes, nenustačius nusikalstamų veikų, dėl kurių turėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimą, požymių. Toks prokuroro nutarimas gali būti apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui per 7 dienas. Byloje nėra duomenų, ar V. K. pasinaudojo įstatymo jam suteikta teise, todėl šis skundo argumentas nenagrinėtinas, kadangi tai nėra apeliacinės instancijos teismo dėl pirmosios instancijos teismo apskųsto nuosprendžio nagrinėjimo dalykas.

Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma V. K. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo patvirtino. Visi apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valdas VitunskasTeisėjai Danguolė ŠiugždinytėGytis Večerskas