- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-25
- Bylos Nr.
- 2S-1175-230/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Galina Blaževič, Virginija Gudynienė
- Skolininkas
- K. M.
- Pareiškėjas
- AB DnB NORD banko
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolios Indreikienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės K. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1005-652/2010 pagal pareiškėjo AB DnB NORD banko prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš skolininkų ir įkeistų daiktų savininkų M. M. ir K. M. įkeisto turto.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skolininkai M. M. ir K. M., užtikrindami 2007-12-05 kredito sutarties Nr. K-2400-2007-895 ir visų su ja susietų prievolių įvykdymą, hipotekos lakštu, įregistruotu identifikavimo kodu 06120080001512 įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį butą su 1/74 dalimi garažo, esantį (duomenys neskelbtini).
Kreditorius AB DnB NORD bankas 2010-07-13 kreipėsi su pareiškimu dėl priverstinio 79 985,57 EUR skolos išieškojimo iš M. M. ir K. M., nukreipiant išieškojimą iš hipotekos lakštu įkeisto turto, kadangi skolininkai neįvykdė savo įsipareigojimų ir skolos kreditoriui negrąžino, nesumokėjo palūkanų ir delspinigių. Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-07-15 nutartimi (b.l. 48-49) įkeisti daiktai buvo areštuoti, o skolininkai ir įkeistų daiktų savininkai buvo įspėti, kad negrąžinus skolos vieno mėnesio laikotarpyje nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti administruoti kreditoriui. Nutarties nuorašas skolininkams įteiktas 2010-09-07 (b.l. 61, 64).0
Šalies argumentai
Kreditorius AB DnB NORD bankas 2010-10-22 pateikė pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, parduodant jį iš varžytinių, kadangi skolininkai per įspėjimo terminą savo skolinio įsipareigojimo neįvykdė (b.l. 67).
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas, tenkindamas kreditoriaus pakartotinį prašymą, 2010 m. spalio 27 d. nutartimi (b.l. 77-78) nutarė: parduoti iš varžytynių M. M. ir K. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus – butą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 1/74 dalį garažo-požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius 9duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelės indeksas 56, ir įkeistus hipotekos lakštu Nr. 06120080001512. Teismas nurodė, kad skolininkai per įspėjimo terminą savo skolinio įsipareigojimo neįvykdė, todėl įkeistų daiktų pardavimas iš varžytynių galimas.
Šalies argumentai
Skolininkė K. M. atskiruoju skundu prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad jai, kaip įkeisto turto savininkei, nebuvo išsiųstas kreditoriaus AB DnB NORD banko prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka, todėl jai nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su šiuo prašymu, pateikti savo argumentuotus paaiškinimus dėl negrąžintos paskolos, palūkanų bei delspinigių dydžių. Apeliantei tik iš skundžiamos teismo nutarties tapo aišku, kad kreditorius reikalauja nepagrįstai didelių palūkanų, ir kreditoriaus prašymas prieštarauja LR CK 6.71 - 6.75 straipsnių reikalavimams. Nesuteikus skolininkei galimybės pateikti paaiškinimus dėl kreditoriaus prašymo ir jį tenkinant buvo pažeisti LR CPK 12 ir 14 straipsniuose įtvirtinti principai. Skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė LR CK 4.194 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad įkeistų daiktų pardavimo eilę nustato daiktų savininkas. Be to, skundžiama nutartimi nebuvo įvertintas įkeisto turto vertės bei kreditoriaus AB DnB NORD nurodomos skolos santykis, nors ši aplinkybė yra svarbi vertinant, ar įkeisto turto vertė neviršija AB DNB NORD banko nurodomos skolos dydžio.
Atsiliepimas
Pareiškėjas kreditorius AB DnB NORD atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nutartis pagrįsta ir teisėta. Hipotekos procedūros yra atliktos laikantis CPK 558 straipsnio 1-3 dalyse numatytų reikalavimų. Kadangi nutartis dėl įkeisto turto arešto skolininkams buvo įteikta tinkamai, jie prievolės kreditoriui nustatytu terminu neįvykdė, todėl pagrįstai nutarta parduoti turtą iš varžytinių. Bylos dėl hipotekos teisinių santykių, siekiant užtikrinti šių procedūrų operatyvumą, nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, ir įstatymas nenumato skolininko informavimo apie kreditoriaus pareiškimo nagrinėjimą. Byloje kylantys ginčai dėl įsiskolinimo, jo dydžio ir pan. bylose dėl hipotekos nenagrinėjami. Apeliantės nurodoma CK 4.194 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilę nustato daiktų savininkas, reglamentuoja įkeisto turto pardavimo iš varžytynių tvarką. Todėl, jei hipotekos lakšte nenurodyta įkeistų daiktų pardavimo eilė, jų pardavimo tvarka skolininkų bus nustatyta vykdymo procese, ir šie klausimai nesprendžiami priimant nutartį dėl pagal hipotekos taisykles įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių. Taip pat, priimant nutartį dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių, įkeisto turto vertė nėra analizuojama, ir tai neturi jokios reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui. Areštuoto ir iš varžytinių parduodamo turto įkainojimas atliekamas vykdymo procese CPK 681 straipsnio nustatyta tvarka, ir skolininkas, nesutinkantis su įkainojimu, turi teisę reikšti pretenzijas dėl turto įkainojimo taip pat tik vykdymo procese. Tuo atveju, jeigu įkeistas turtas parduotas už didesnę sumą nei kreditoriaus reikalavimas, parduoto turto savininkui grąžinama nuo išmokėjimo kreditoriui likusi suma.
Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
CK 4.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą, pardavus įkeistą daiktą iš varžytinių. Pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas tiek pagrindinio reikalavimo įvykdymas, tiek iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skolininkai kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė, ir kredito sutartis buvo nutraukta prieš terminą, todėl 2010-07-15 nutartimi buvo areštuoti įkeisti nekilnojamieji daiktai, o skolininkai įspėti, jog negrąžinus skolos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Ši nutartis skolininkams įteikta 2010-09-07 (b.l. 61, 64), nutartis apeliacine tvarka nebuvo apskųsta.
CPK 558 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta pakartotinio hipotekos kreditoriaus kreipimosi su pareiškimu įkeistą ir jau areštuotą turtą parduoti iš varžytinių arba jį perduoti administruoti tvarka. Su tokiu pareiškimu kreditorius gali kreiptis praėjus vienam mėnesiui nuo įspėjimo skolininkui įteikimo dienos. Nagrinėjamu atveju kreditorius su pakartotiniu prašymu kreipėsi 2010-10-22, t. y. praėjus nurodytam terminui.
Apeliantės argumentai, kad jai, kaip įkeisto turto savininkei, nebuvo išsiųstas kreditoriaus AB DnB NORD banko prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka, todėl jai nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su šiuo prašymu, pateikti savo argumentuotus paaiškinimus dėl negrąžintos paskolos, palūkanų bei delspinigių dydžių ir tik iš skundžiamos teismo nutarties jai tapo aišku, jog kreditorius reikalauja nepagrįstai didelių palūkanų, atmestini kaip nepagrįsti ir neturintys reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. CPK 544 straipsnyje nustatyta, kad XXXVI skyriuje (Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių) nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir sprendžiamos hipotekos teisėjo nutartimis, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip. Šiuo atveju prioritetas rašytinio proceso tvarkai teikiamas todėl, kad šio pobūdžio bylose teismui paprastai pateikiami tam tikri įstatymo reikalavimus atitinkantys pareiškimai, ir teismas juos tenkina tik patikrinęs, ar buvo laikytasi teisės aktų reikalavimų. Siekiant užtikrinti hipotekos procedūrų operatyvumą, CPK 545 straipsnyje yra įtvirtinti itin trumpi pareiškimų ir prašymų nagrinėjimo terminai: jie turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jų pateikimo hipotekos skyriui dienos, išskyrus atvejus, kai CPK XXXVI skyriuje ar kituose įstatymuose yra nustatyti kiti išnagrinėjimo terminai. Dėl CPK XXXVI skyriuje numatytų bylų dėl hipotekos teisinių santykių specifikos įstatymų leidėjas nėra numatęs teismui pareigos informuoti skolininką apie kreditoriaus pareiškimo nagrinėjimą, juo labiau, kad šiuo konkrečiu atveju buvo nagrinėjamas pakartotinis kreditoriaus pareiškimas, ir skolininkai apie skolos negrąžinimo pasekmes įstatymo numatytais terminais jau buvo informuoti, įteikiant jiems nutartį dėl turto arešto (b.l. 61, 64). Pažymėtina, kad hipotekos teisėjas, nesiaiškindamas priežasčių, kodėl skolininkas nevykdo savo įsipareigojimų, užtikrina paskolos davėjo reikalavimų patenkinimą, tarp jų palūkanų ir netesybų išieškojimą, ir jis nesprendžia ginčų, kylančių tarp šalių, kadangi tokie ginčai sprendžiami ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2005). Skundžiama nutartis neužkerta kelio skolininkams kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka dėl kreditoriaus pareiškime nurodytų ir reikalaujamų sumokėti palūkanų, netesybų dydžio ir jį ginčyti.
Priimant CPK 558 straipsnyje numatytas hipotekos teisėjo nutartis nėra numatyta, kad teisėjas privalėtų tikrinti ar nustatinėti įkeisto turto vertę. Išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto vykdomas pagal bendras vykdymo proceso taisykles ir kiek to nereglamentuoja Civilinis kodeksas (CPK 745 straipsnio 1 dalis). Areštuoto ir iš varžytinių parduodamo turto įkainojimas vykdymo procese atliekamas CPK 681 straipsnio nustatyta tvarka, ir skolininkas, nesutikdamas su įkainojimu, turi teisę reikšti pretenzijas dėl turto įkainojimo CPK 681-682 straipsniuose nustatyta tvarka. Tuo atveju, jeigu įkeistas turtas bus parduotas už didesnę sumą nei kreditoriaus reikalavimas, nuo išmokėjimo kreditoriui likusi suma turės būti grąžinta skolininkui ir parduoto turto savininkui, kas numatyta CPK 758 straipsnio 1 dalyje.
Skunde nepagrįstai teigiama, jog nutartimi yra pažeidžiami LR CK 4.194 straipsnio 1 dalyje numatyti reikalavimai, kad jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilę nustato daiktų savininkas. Ši nuostata iš esmės reglamentuoja įkeisto turto pardavimo iš varžytynių tvarką, kuri savo esme atitinka CPK 715 straipsnyje numatytą skolininko teisę nurodyti, kurie varžytynėse parduodami daiktai turėtų būti parduodami pirma kitų, ir antstolis šio skolininko nurodymo privalo laikytis. Todėl šie klausimai nesprendžiami priimant nutartį dėl pagal hipotekos taisykles įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių, kadangi tai yra vykdymo proceso dalykas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą teismo nutartį, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.