- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-19
- Bylos Nr.
- I-2490-821/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00468-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- D. U.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. U. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisti 2000 EUR neturtinei žalai atlyginti.
Skunde (b. l. 1-3) pareiškėjas nurodė, kad 2007 m. sausio 25 d. už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą buvo 15 parų patalpintas į kamerų tipo gyvenamąją patalpą. Pareiškėjas teigia, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnio nuostatas, nuteistieji, kurie patalpinami į kamerų tipo patalpas turi būti laikomi vieni, tačiau jis buvo laikomas su dar vienu nuteistuoju A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)), tokiu būdu pažeidžiant pareiškėjo teisę nuobaudą atlikti vienam. Kameroje Nr. 4 buvo šalta, nes langas nesandarus („išstumtas iš rėmų“). Vilniaus pataisos namų administracija į prašymą sutvarkyti langą nereagavo. Būdamas minėtoje kameroje peršalo, pakilo temperatūra, pradėjo kosėti, gydytojas paskyrė vaistų. Dėl netinkamų laikymo sąlygų pakriko psichika, todėl vėl teko kreiptis į gydytoją, buvo paskirti vaistai. Pasivaikščiojo kiemelių būklė bloga, pasivaikščioti vienu kartu vedama daug asmenų. Kiemeliuose ir kameroje neveikė pareigūnų iškvietimo sistema. Dėl netinkamų laikymo sąlygų patyrė pažeminimą, garbės ir orumo įžeidimą, dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, didelius nepatogumus, dvasines kančias, gyvenimo kokybės pablogėjimą. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 2000 EUR.
Atsiliepimas
Vilniaus pataisos namai atsiliepimu (b. l. 7-10) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017-01-25 iki 2017-02-09 paskirtą nuobaudą atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 4K kartu su nuteistuoju A. M.. Paaiškino, kad Vilniaus pataisos namų gyvenamajame korpuse įrengta dvidešimt viena kamerų tipo patalpa, vienu metu laisvės atėmimo bausmę atlieka apie 600 (šeši šimtai) nuteistųjų ((duomenys neskelbtini) sektoriuje virš 500), o pataisos įstaigoje įrengtas ribotas kiekis kamerų tipo patalpų. Nuteistieji yra linkę pažeidinėti bausmės atlikimo režimą, laikyti prasižengusius nuteistuosius, kuriems paskirta minėta nuobauda, po vieną dažnai fiziškai nėra galimybių. Įstatymų leidėjas numato galimybę nuobaudą atliekančius nuteistuosius laikyti kamerose ir po du, todėl pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.
Vilniaus pataisos namuose patalpos, įskaitant ir kamerų tipo patalpą Nr. 4K, įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis taisyklėmis. Pažymėjo, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 4K įrengtas tvarkingas plastikinis langas. Nuteistieji turi galimybę atsidaryti langą, vėdinti patalpas. Jokių nusiskundimų dėl kamerų tipo patalpoje Nr. 4K lango ar temperatūros šioje patalpoje pataisos įstaigos administracija nėra gavusi. Visose kamerų tipo patalpose yra įrengtos prižiūrėtojų iškvietimo sistemos. Pats pareiškėjas į įstaigos administraciją nėra kreipęsis dėl skunde nurodomų aplinkybių. Pareiškėjo teisė pasivaikščioti gryname ore nebuvo pažeista.
Šalies argumentai
Pareiškėjo skundo aplinkybės paremtos abstrakčiais teiginiais. Vilniaus pataisos namai jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu neatliko, jo teisių nepažeidė ir jokios žalos nepadarė, todėl nėra jokio pagrindo svarstyti neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus pataisos namuose, laikotarpiu nuo 2017-01-25 iki 2017-02-09 (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Pareiškėjas teigia, kad jam atliekant paskirtą drausmės nuobaudą kamerų tipo patalpose buvo pažeista jo teisė nuobaudą atlikti vienam.
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 28-71(1) už bausmės režimo reikalavimų pažeidimą pareiškėjui buvo paskirta drausmės nuobauda – 15 parų kamerų tipo patalpose (b. l. 11-12). Pareiškėjas į kamerų tipo patalpas Nr. 4K perkeltas 2017-01-25, o iš jų išleistas 2017-02-09 (b. l. 12). Ginčo, kad nurodytu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas su kitu nuteistuoju, byloje nėra. Atsakovės atstovas šios aplinkybės neginčija.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 145 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2016-04-01) nustatyta, kad nuteistieji, atliekantys BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą nuobaudą (nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų), kamerų tipo patalpose laikomi po vieną, o jeigu nėra tokios galimybės, – po du ir į darbą nevedami. Atsakovės atstovas paaiškino, kad kamerų tipo gyvenamųjų patalpų skaičius ribotas, nuteistieji linkę pažeidinėti bausmės atlikimo režimus, todėl dažnai nėra galimybių prasižengusiuosius laikyti po vieną. Atsižvelgiant į tai, kad nustatytas teisinis reguliavimas nedraudžia kamerų tipo patalpose laikyti du nuobaudas atliekančius nuteistuosius, pareiškėjo teisės šiuo aspektu nebuvo pažeistos. Be kita ko, pareiškėjas nenurodė, kokius konkrečius neigiamus padarinius patyrė, dėl to, kad nuobaudą atliko su kitu nuteistuoju.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad kamerų tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 4K buvo šalta, nes buvo išimtas langas. Vilniaus pataisos namų administracija į žodinius prašymus suremontuoti langą nereagavo. Pasivaikščiojo kiemelių būklė bloga, pasivaikščioti vienu kartu vedama daug asmenų. Kiemeliuose ir kameroje neveikė pareigūnų iškvietimo sistema.
Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių (toliau – policijos areštinės) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015). HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ir kondicionavimo sistema (HN 134:2015 17 punktas).
Iš byloje esančių duomenų (b. l. 13-14) nustatyta, kad kameroje Nr. 4K yra įrengtas plastikinis langas, pritaikytas vėdinimui. Langas tvarkingas. Vilniaus visuomenės sveikatos centras patikrinimo metu jokių pažeidimų kamerų tipo patalpoje Nr. 4K nenustatė (B. l. 16-18). Atsakovės atstovas paaiškino, kad skundų dėl lango ar temperatūros šioje patalpoje įstaigos administracija nėra gavusi. Dėl to nesiskundė ir pats pareiškėjas (b. l. 15). Į bylą pateikta medžiaga taip pat patvirtina, kad kameroje Nr. 4K įrengtas pareigūnų iškvietimo mygtukas (b. l. 14).
Pasivaikščiojimo kiemų įrengimą reglamentuoja Pataisos įstaigų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18-21 punktai, tačiau juose nėra nustatytas kiemelio dydis. Byloje nėra objektyvių duomenų, jog vienu metu pabūti gryname ore būtų vedamas neadekvatus skaičius nuteistųjų ar būtų įrengti nesilaikant Taisyklėse nustatytų reikalavimų, todėl darytina išvada, kad kiemeliuose nuteistiesiems yra sudarytos galimybės judėti. Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu skundų dėl kiemelio, kaip ir kitų jo laikymo sąlygų, pataisos namų administracijai neteikė (b. l. 15).
Teisinis reguliavimas laisvės atėmimo vietų įstaigų neįpareigoja aliarminių mygtukų įrengti kiemeliuose. Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130, patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) nuostatas, tardymo izoliatorių, kalėjimų apsaugą bei juose laikomų asmenų priežiūrą ištisą parą užtikrina apsaugos ir priežiūros budinčiosios pamainos (Instrukcijos 81 punktas). Priežiūros postai organizuojami prie kamerų ir karcerių, pasivaikščiojimo kiemelių (Instrukcijos 85.1, 85.3 punktai). Atsižvelgiant į tai, pripažinta, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų elgesio kontrolė ir apsauga negyvenamosiose patalpose organizuojama ir užtikrinama taikant visumą organizacinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamos temperatūros kamerų tipo gyvenamojoje patalpoje buvo peršalęs, kosėjo, buvo pakilusi temperatūra, taip pat pakriko psichika, dėl to kreipėsi į gydytojus, buvo paskirti vaistai.
Iš byloje esančių duomenų apie pareiškėjo sveikatą (b. l. 19-25) nustatyta, kad pareiškėjas 2017-02-02 kreipėsi į gydytoją dėl slogos ir kosulio (b. l. 23), tačiau duomenų, kad šiuos negalavimus lėmė galimai netinkamos jo kalinimo sąlygos Vilniaus pataisos namuose, nėra. Atmestini kaip nepagrįsti ir pareiškėjo argumentai, jog galimai netinkamos jo laikymo sąlygos (15 parų) Vilniaus pataisos namuose lėmė psichikos sutrikimus. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje esančių medicininių įrašų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į psichiatrą ir skundėsi padidėjusiu dirglumu, nemiga, pats gydytojui nurodydamas, jog „pergyvena dėl situacijos, po 39 dienų išeina į laisvę“ (b. l. 21). Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo išvadai, kad nuobaudos atlikimo sąlygos kamerų tipo patalpose turėjo neigiamos jo sveikatai.
Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad pareiškėjo laikymo sąlygos ginčui aktualiu laikotarpiu atitiko teisės aktų reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė Vilniaus pataisos namų neteisėtų veiksmų. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, teismas plačiau nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų (žalos bei priežastinio ryšio) nustatymo, nes nenustačius neteisėtų veiksmų tokių sąlygų vertinimas neturi prasmės. Pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo D. U. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.