- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-16
- Bylos Nr.
- eI3-10693-423/2025
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „LT Advert“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės ir Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „LT Advert“ skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „LT Advert“ (toliau – ir UAB „LT Advert“; Bendrovė) skundu prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2025-02-26 sprendimą Nr.(33.200 Mr)R-776 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“ ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos paraišką išduoti leidimą išorinei reklamai įrengti.
Pareiškėja skunde nurodė, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodė, kad Bendrovė yra išorinės reklamos paslaugų teikėja, kuri veiklą vykdo ir Kauno miesto savivaldybės teritorijoje. Tam, kad galėtų būti vykdoma ekonominė veikla ir galėtų būti skleidžiama išorinė reklama, ūkio subjektas privalo gauti leidimą išorinei reklamai įrengti, kurį išduoda savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, vykdomoji institucija. Bendruosius išorinės reklamos reikalavimus, leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo, atsisakymo juos išduoti, įspėjimo apie galimą leidimo galiojimo panaikinimą ir leidimų galiojimo panaikinimo tvarką numato Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas (toliau – ir Reklamos įstatymas) ir Ūkio ministro 2018-06-22 įsakymu Nr. 4-371 patvirtintos Išorinės reklamos įrengimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).
Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalis numato baigtinį sąrašą pagrindų, kuriems esant savivaldybių vykdomosios institucijos gali atsisakyti išduoti leidimus išorinei reklamai įrengti: kai pateikiami ne visi, nevisiškai ar neteisingai užpildyti dokumentai leidimui išduoti arba pateikti neteisingi duomenys ir reklaminės veiklos subjektas neįvykdo leidimus išduodančios institucijos reikalavimo per jos nustatytą terminą pašalinti šiuos trūkumus; kai numatoma įrengti išorinė reklama neatitinka šiame straipsnyje nustatytų išorinės reklamos įrengimo reikalavimų; kai reklaminės veiklos subjektas nesumoka savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, tarybos nustatytos vietinės rinkliavos, jeigu vietinės rinkliavos nuostatuose nustatyta, kad vietinė rinkliava už leidimo išdavimą turi būti sumokėta prieš išduodant leidimą.
Atsakovė pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjos paraišką ir ginčijamu 2025-02-26 sprendimu prašymo netenkino, nurodydama, kad: leidimas įrengti išorinę reklamą, adresu (duomenys neskelbtini), prie upės gali būti išduotas tik viešojo konkurso dalyviui, kuris iki viešojo konkurso pabaigos pasiūlo didžiausią metinį vietinės rinkliavos už konkrečią reklaminio įrenginio vietą dydį, ir pripažįstamas viešojo konkurso laimėtoju; asmuo, siekiantis įrengti išorinę reklamą, privalo sumokėti vietinę rinkliavą pagal savivaldybės tarybos nustatytą leidimų išdavimo viešojo konkurso organizavimo tvarką; dėl naujo leidimo pareiškėja kreipėsi ne Reklamos įstatymo 12 straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka, t. y. nesilaikydama imperatyviai nustatyto termino pateikti prašymą, likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki leidimo galiojimo termino pabaigos.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su sprendimu, kadangi motyvai, jog leidimas gali būti išduotas tik viešojo konkurso laimėtojams ar tik sumokėjus vietinę rinkliavą būtent pagal viešojo konkurso organizavimo tvarką, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2025-02-25 nutartimi jau buvo įvertinti, konstatuojant, jog jie nepatenka į Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalies taikymo apimtį. Sprendimo motyvas, kad į konkursinių vietų sąrašą įtrauktoms vietoms taikytinas vietinės rinkliavos dydis gali būti nustatomas išimtinai tik viešo konkurso būdu, aiškiai prieštarauja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008-02-07 sprendimu Nr. T-45 patvirtintiems Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimo nuostatams (toliau – ir Nuostatai). Sprendimo argumentai nepagrįsti nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisiniu reglamentavimu.
Nepagrįstas sprendimo motyvas, kad dėl naujo leidimo pareiškėja kreipėsi ne Reklamos įstatymo 12 straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka (nesilaikydama termino pateikti prašymą, likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų).
Pažymėjo, kad Reklamos įstatymo 12 straipsnio 11 dalies norma nustatyta būtent išorinės reklamos paslaugų teikėjų naudai: galiojančio leidimo turėtojas turi galimybę naują leidimą toje pačioje vietoje gauti pirmenybės ir supaprastintų procedūrų tvarka. Tokiu būdu, laikydamasis Reklamos įstatymo 12 straipsnio 11 dalyje numatytos tvarkos, gauti naują leidimą pareiškėja gali pateikdama mažesnį dokumentų kiekį, nei reikalinga įprastos procedūros atveju (t. y. nereikia iš naujo teikti eilės dokumentų, kurie atsakovei buvo pateikti gaunant ankstesnį leidimą, nebent būtų pasikeitusi ankstesniuose dokumentuose pateikta informacija). Visgi, ši supaprastinta administracinė procedūra ir Reklamos įstatymo 12 straipsnio 11 dalyje įtvirtintas reguliavimas savaime negali būti aiškinamas, kad naują leidimą išorinei reklamai įrengti galima gauti tik tuo atveju, jeigu dėl naujo leidimo išdavimo kreipiamasi likus bent 20 darbo dienų iki turimo leidimo galiojimo pabaigos.
Motyvuojamoji dalis
Šioje ginčo situacijoje Reklamos įstatymo 12 straipsnio 11 dalyje įtvirtintas reglamentavimas yra aktualus tiek, kiek tai susiję kartu su paraiška pateikiamų papildomų dokumentų ar duomenų kiekiu. Tuo atveju, jeigu paraiška teikiama nesilaikant Reklamos įstatymo 12 straipsnio 11 dalyje nurodyto termino, paraišką teikiančiam subjektui yra keliami įprasti (o ne supaprastinti) kartu su paraiška pateikiamų dokumentų reikalavimai (Reklamos įstatymo 12 str. 9 d.).
Šiuo atveju, paraiškos nagrinėjimo metu atsakovė niekada nenurodė ir neteigė, kad pateikta paraiška neatitinka teisės aktų reikalavimų dėl paraiškos ar dokumentacijos turinio. Todėl konstatuotina, kad atsakovės motyvas dėl netinkamo Reklamos įstatymo 12 straipsnio 11 dalies yra aiškiai neteisėtas, kadangi pats paraiškos pateikimo terminas nepatenka į Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje įtvirtintų pagrindų sąrašą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašė skundą patenkinti.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka, kadangi ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Nurodė, kad pareiškėja 2023-03-01 pateikė paraišką gauti leidimą įrengti išorinę reklamą, adresu (duomenys neskelbtini), prie upės (toliau – ir Paraiška). Kauno miesto savivaldybės administracijos 2023-03-27 sprendimu Nr. (33.200.Mr) R-789 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo" pareiškėja buvo informuota, kad leidimas įrengti išorinę reklamą paraiškoje nurodytoje vietoje nebus išduotas. Pareiškėja sprendimą apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui. LVAT 2025-02-25 nutartimi panaikino minėtą 2023-03-27 Administracijos sprendimą.
Kauno miesto savivaldybės administracija, įvertinusi LVAT nutarties motyvus ir išaiškinimus, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjos Paraišką ir priėmė šioje byloje skundžiamą sprendimą. Sprendime nurodyta, kad Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas įrengti išorinę reklamą neturint žemę, statinius ar kitus objektus, ant kurių ji įrengiama, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančio asmens sutikimo. Vieta, adresu (duomenys neskelbtini), prie upės, kurioje pareiškėja prašo išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą, yra ant Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio objekto.
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-04-20 įsakymu Nr. A-1421 ,,Dėl reklaminių įrenginių įrengimo vietų, kurioms vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą dydis nustatomas viešo konkurso tvarka, sąrašų patvirtinimo" patvirtino Didelių ir labai didelių reklaminių įrenginių įrengimo vietų, kurioms vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą dydis nustatomas viešo konkurso būdu, sąrašą (toliau – ir Sąrašas). Vieta, adresu (duomenys neskelbtini), prie upės yra įtraukta į šį Sąrašą.
Taigi, leidimas įrengti išorinę reklamą, adresu (duomenys neskelbtini), prie upės gali būti išduotas tik viešojo konkurso dalyviui, kuris iki viešojo konkurso pabaigos pasiūlo didžiausią metinį vietinės rinkliavos už konkrečią reklaminio įrenginio vietą dydį, ir pripažįstamas viešojo konkurso laimėtoju.
Vadovaujantis Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašo, pavirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-05-04 įsakymu Nr. A-1282 ,,Dėl leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" (toliau – ir Tvarkos aprašas), 2 punktu už leidimo išdavimą Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka imama vietinė rinkliava (toliau – ir rinkliava). Todėl rinkliava už leidimo savivaldybės teritorijoje išdavimą yra visos leidimo gavimo procedūros dalis, t. y. vienas iš reikalavimų, susijusių su leidimo išdavimu, ir ji mokama prieš leidimo išdavimą. Kad leidimas gali būti išduodamas anksčiau išduoto leidimo pagrindu (teikiant paraišką nereikia pakartotinai pateikti teisės aktuose nurodytų dokumentų, jeigu nepasikeitė aplinkybės, buvusios ankstesnio leidimo išdavimo metu), nereiškia ankstesnio leidimo galiojimo pratęsimo.
Pažymėjo, kad pareiškėja pateikė Paraišką dėl tos pačios vietos, kuriai anksčiau (iki 2022-09-01) buvo išduotas leidimas. Pareiškėja dėl naujo leidimo kreipėsi ne Reklamos įstatymo 12 straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka, t. y. nesilaikant imperatyviai nustatyto termino pateikti prašymą likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki leidimo galiojimo termino pabaigos. Taigi, pagal minėtą galiojantį reglamentavimą, pasibaigus išduoto leidimo galiojimui, išduodamas naujas leidimas, ir tai nesuponuoja ankstesnio leidimo įrengti išorinę reklamą galiojimo termino pratęsimo.
Atsakovės nuomone, vieta, kurioje pareiškėja prašo išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą, yra ant Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio objekto. Pagal Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 12 straipsnio 7 dalį, Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 12 straipsnio 2 dalį, asmuo, siekiantis įrengti išorinę reklamą, privalo sumokėti vietinę rinkliavą pagal savivaldybės tarybos nustatytą leidimų išdavimo viešojo konkurso organizavimo tvarką, todėl šiuo atveju vadovaujantis Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalies 2 ir 3 punktais leidimas neišduodamas.
Taigi, atsakovė nesutinka su skundo motyvais, kadangi Administracija skundžiamą sprendimą sukonkretino, pateikdama aiškius motyvus ir teisinį reglamentavimą, dėl kokių priežasčių atsisakoma išduoti pareiškėjai leidimą įrengti išorinę reklamą. Prašė skundą atmesti.
Skundas netenkintinas.
Šioje byloje kilo ginčas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2025-02-26 sprendimo Nr. (33.200.Mr) R-776 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjai UAB „LT Advert“ leidimą įrengti išorinę reklamą Karaliaus Mindaugo pr., sankryžoje su Kaunakiemio g. prie upės, Kauno m., Kauno m. sav., teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėja 2023-03-01 pateikė Paraišką gauti leidimą įrengti išorinę reklamą, adresu (duomenys neskelbtini), prie upės. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2023-03-27 sprendimu Nr. (33.200.Mr) R-789 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo" pareiškėja buvo informuota, kad leidimas įrengti išorinę reklamą Paraiškoje nurodytoje vietoje nebus išduotas. Pareiškėja sprendimą apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui. LVAT 2025-02-05 nutartimi panaikino minėtą 2023-03-27 Administracijos sprendimą. Kauno miesto savivaldybės administracija, įvertinusi LVAT nutarties motyvus ir išaiškinimus, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjos Paraišką ir 2025-02-26 priėmė šioje byloje ginčijamą sprendimą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Reklamos įstatymas (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) ir Ūkio ministro 2018-06-22 įsakymu Nr. 4-371 patvirtintos Išorinės reklamos įrengimo taisyklės.
Ginčijamą sprendimą atsakovė iš esmės motyvavo tuo, jog Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas įrengti išorinę reklamą neturint žemę, statinius ar kitus objektus, ant kurių ji įrengiama, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančio asmens sutikimo. Vieta, adresu (duomenys neskelbtini), prie upės, kurioje pareiškėja prašo išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą, yra ant Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio objekto.
Kauno miesto taryba 2008-02-07 sprendimu Nr. T-45 ,,Dėl vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų patvirtinimo" patvirtino Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatus ir pavedė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui įsakymu patvirtinti reklaminių įrenginių su jų techniniais reikalavimais vietų, kurioms vietinės rinkliavos dydis nustatomas viešojo konkurso būdu, sąrašą (Nuostatų 12 punktas).
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-04-20 įsakymu Nr. A-1421 ,,Dėl reklaminių įrenginių įrengimo vietų, kurioms vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą dydis nustatomas viešo konkurso tvarka, sąrašų patvirtinimo" patvirtino Didelių ir labai didelių reklaminių įrenginių įrengimo vietų, kurioms vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą dydis nustatomas viešo konkurso būdu, sąrašą. Vieta, adresu (duomenys neskelbtini), prie upės yra įtraukta į šį Sąrašą (Nr. 136).
Taigi, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, leidimas įrengti išorinę reklamą, adresu (duomenys neskelbtini), prie upės gali būti išduotas tik viešojo konkurso dalyviui, kuris iki viešojo konkurso pabaigos pasiūlo didžiausią metinį vietinės rinkliavos už konkrečią reklaminio įrenginio vietą dydį, ir pripažįstamas viešojo konkurso laimėtoju.
Vadovaujantis Tvarkos aprašo 2 punktu, už leidimo išdavimą savivaldybės tarybos nustatyta tvarka imama vietinė rinkliava. Taigi, rinkliava už leidimo savivaldybės teritorijoje išdavimą yra visos leidimo gavimo procedūros dalis, tik vienas iš reikalavimų, susijusių su leidimo išdavimu, ir ji mokama prieš leidimo išdavimą (Nuostatų 48 punktas).
Pažymėtina, kad leidimo išdavimas anksčiau išduoto leidimo pagrindu (teikiant paraišką nereikia pakartotinai pateikti teisės aktuose nurodytų dokumentų, jeigu nepasikeitė aplinkybės, buvusios ankstesnio leidimo išdavimo metu), savaime nereiškia ankstesnio leidimo galiojimo pratęsimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Reklamos įstatymo 12 straipsnio 11 dalį, jeigu leidimą turintis reklaminės veiklos subjektas nori gauti naują leidimą, jis leidimą išduodančiai institucijai ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki leidimo galiojimo termino pabaigos, turi pateikti dokumentus leidimui išduoti, išskyrus dokumentus, kuriuos reklaminės veiklos subjektas jau yra pateikęs leidimą išduodančiai institucijai turimam leidimui gauti ir juose pateikti duomenys ir (ar) informacija nepasikeitė. Naujas leidimas išduodamas šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka ir terminais.
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėja 2023-03-01 pateikė Paraišką dėl tos pačios vietos, kurioje iki 2022-09-01, buvo išduotas leidimas. Taigi, pareiškėja dėl naujo leidimo kreipėsi ne Reklamos įstatymo 12 straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka, t. y. nesilaikant imperatyviai nustatyto termino pateikti prašymą likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki leidimo galiojimo termino pabaigos. Pasibaigus išduoto leidimo galiojimui, išduodamas naujas leidimas, ir tai nesuponuoja ankstesnio leidimo įrengti išorinę reklamą galiojimo termino pratęsimo. Tokiu atveju vadovaujantis Tvarkos aprašo 31 punkto reikalavimais, pasibaigus leidimo galiojimo terminui, ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną nuo leidimo galiojimo pabaigos pareiškėja privalėjo nukabinti išorinę reklamą ir per 10 darbo dienų nuo leidimo galiojimo pabaigos savo lėšomis išardyti reklaminį įrenginį ir sutvarkyti vietą ar teritoriją, kurioje buvo įrengtas reklaminis įrenginys.
Šiuo atveju atsakovė pagrįstai konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad vieta, kurioje pareiškėja prašo išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą, yra ant Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio objekto, o pagal Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 12 straipsnio 7 dalį, Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 12 straipsnio 2 dalį asmuo, siekiantis įrengti išorinę reklamą, privalo sumokėti vietinę rinkliavą pagal savivaldybės tarybos nustatytą leidimų išdavimo viešojo konkurso organizavimo tvarką, vadovaujantis Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalies 2 ir 3 punktais (kai numatoma įrengti išorinė reklama neatitinka šiame straipsnyje nustatytų išorinės reklamos įrengimo reikalavimų; kai reklaminės veiklos subjektas nesumoka savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, tarybos nustatytos vietinės rinkliavos, jeigu vietinės rinkliavos nuostatuose nustatyta, kad vietinė rinkliava už leidimo išdavimą turi būti sumokėta prieš išduodant leidimą) leidimas neišduodamas.
Atsižvelgiant į išdėstytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, Kauno miesto savivaldybės administracijos 2025-02-26 sprendimas Nr.(33.200 Mr)R-776 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nėra jokio teisinio pagrindo, skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus skundo reikalavimą dėl sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą - įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Paraišką išduoti leidimą išorinei reklamai įrengti, šioje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Atmetus skundą, teismas neturi pagrindo priteisti pareiškėjai patirtų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Todėl pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „LT Advert“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.