Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2014-01-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-29-108/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-14
Bylos Nr.
II-29-108/2014
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-04802-2013-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jonas Špelveris
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 11-29-108/2014Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04802-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.2; 63.; 74. (S)
ROIK: 07-13-7903446KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. sausio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Špelveris, sekretoriaujant Jurgitai Pocienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. N. (V. N.), a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013-10-29 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-3095966-13 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyresnysis patrulis Aivaras Jadenkus 2013-10-19 surašė V. N. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 30P-3063757-13 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straispnio 4 dalį, nes jis, 2013 m. spalio 18 d., 10.05 val., S.Daukanto Trilapio gatvėje, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Nissan Primera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčųjų eismui, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 155.10 punkto reikalavimus.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio specialistas Nerijus Stankus 2013-10-29 V. N. administracinio teisės pažeidimo nutarimu Nr. 30N-3095966-13, už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straispnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, paskyrė administracinę nuobaudą – 200 litų dydžio baudą.

Šalies argumentai

V. N. skundu prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013-10-29 nutarimą. Skunde nurodo, kad nepadarė nurodyto pažeidimo, o policijos pareigūnas melagingai išvardino jo pažeidimus. Jis nestovėjo pačioje S.Daukanto –Trilapio sankryžoje ir sustojo tik tada, kada policijos automobilis beveik įvažiavo į jo automobilio dešinės pusės priekinį sparną. Jo sustojimas dėl minėtos priežasties nebuvo ilgiau kaip 2 minutės.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras pateikė atsiliepimą į skundą ir nurodė, kad su skundu nesutinka, pažeidėjui V. N. administracinė nuobauda yra paskirta tinkamai, atsižvelgiant į administarcinio teisės pažeidimo aplinkybes, pobūdį bei traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens asmenybę. Prašo nutarimą palikti nepakeistą, o skundo netenkinti (b.l. 40-41).

Teismo posėdžio metu V. N. prašė tenkinti jo skundą ir panaikinti nutarimą, kuriuo jam paskirta bauda ir bylą nutraukti. Mano, kad jokio pažeidimo nebuvo, o pareigūnai elgėsi neteisingai ir piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi. Jis važiavo nepažeidžiant Kelių eimos taisyklių Daukanto gatve, o nuo Priestočio gatvės parvažiavo policijos ekipažas, kuris nesustojo prie „Stop“ kelio ženklo ir tiesiai važiavo į jo automobilį. Jis sustabdė savo automobilį, kad išvengtų sankryžoje avarijos. Policijos automobilis sustojo apie 20-30 cm nuo jo automobilio. Jei jis nebūtų stabdęs savo automobilio, būtų įvykusi avarija. Esminis dalykas yra tas, kad jo atžvilgiu buvo priimtas nutarimas už tai, kad jis stovėjo netinkamojoe vietoje. Tačiau sankryžoje jis nestovėjo. Jis sutojo ir paklausė policijos pareigūnų „vyrai, ką darot?“ ir iš karto nuvažiavo prie sankryžos. Kai jis nuvažiavo, pareigūnai jį sustabdė ir surašė administarcinio teisės pažeidimo protokolą. Policijos pareigūnai elgėsi nepagarbiai jo atžvilgiu, stumdė jį ir reikalavo, kad jis atsisėstų į automobilį. Be to, protokole parašyta, kad skirta bauda už pakartotinai per metus padarytą pažeidimą, tačiau per praėjusius metus nėra tokio paties padaryto pažeidimo.

Liudytojas Jonas Grefelis parodė, kad 2013-10-19 jis dirbo su A.Jedenkumi. Išvažiuojant iš degalinės pasuko į Trilapio gatvę, sustojo prie „Stop“ linijos ir po truputi pradėjo judėti į sankryžą. Staiga atvažiavo automobilis ir sustojo viduryje sankryžos. Jam jokios kliūties nebuvo. Pradėjo juos fotografuoti ir filmuoti. Taip už savęs sudarė didelę automoblių spūstį. A.Jedenkus išlipo ir parodė krivulės pagalba pavažiuoti dešiniau sankryžos ir sustoti. Vairuotojas pradėjo judėti, tačiau į krivulės mostą nereagavo, toliau važiavo. Todėl buvo įjungti švyturėliai ir transporto priemonė buvo sustabdyta ties S.Daukanto g. 39 namu. Vairuotojui V. N. protokolas buvo surašytas už eismo trukdymą. Jų automobilis jokios kliūties pažeidėjo automobiliui nesudarė.

Liudytojas Aivaras Jedenkus parodė, kad 2013-10-19 Trilapio g. – S.Daukanto g. sankryžoje, jiems norint pasukti iš šalutinės gatvės ir įvažiuoti į pagrindinį kelią, sustojus prie sankryžos, norėjo pasukti į dešinę Daukanto g. link Salomėjos Neries g. Sankryžoje jiems priešaky sustojo Nissan (duomenys neskelbtini) automobilis ir pastebėjo, kad vairuotojas išsitraukęs mobilų telefoną filmavo ir fotografavo į jų pusę. Jie rodė rankomis, kad važiuotų ir netrukdytų išvažiuoti jiems ir už jo susidariusiai automobilių spūsčiai. Jie sustojo, kad praleisti pagrindiniu keliu važiuojančiu automobilius. Jam išlipus su kryvule ir parodžius, kad sustotų šone, vairuotojas nuvažiavo Daukanto gatve link Salomėjos Neries gatvės. Jie pasivijo pažeidėjo automobilį įsijungus garsinius šviesos švyturėlius. Vairuorojas V. N. sustojo nuvažiavus 300 m. nuo minėtos sankryžos. Priėjus prie vairuotojo, jis prisistatė, paprašė pateikti dokumentus. Iš pradžių jis pateikti dokumentų nenorėjo, po to dokumentus pateikė. Jam buvo išaiškinta, pažeidimo esmė ir buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Nissan automobilio sustojimas sankryžoje galėjo užtrukti ir apie 2 minutes, bet per tą laiką spėjo susidaryti 5 automobilių spūstis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Skundžiamu nutarimu V. N. buvo paskirta 200 litų bauda už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straispnio 4 dalyje, padarymą.

Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d. numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo, draudžiančių transporto priemonėms sustoti, stovėti, nesilaikymą, stovėjimą ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimą ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako, stovėjimą vietoje, kurioje gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės, stovėjimą tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, važiavimo ar stovėjimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Šis draudimas detalizuotas Kelių eismo taisyklių 155.10 punkte, nustatančiame, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus arba kliudytų kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.

Iš byloje esančio Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyresnysiojo patrulio Jono Grefelio 2013-10-19 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2013-10-19 patruliuodami su A.Jadenkumi važiavo Trilapio gatve link S.Daukanto g., privažiavus S.Daukanto gatve A.Jedenkus sustojo prie „Stop linija“ paženklinta plačia linija. Jiems pradėjus judėti link sankryžos gatvių susikirtimo, privažiavus sankryžą staiga nuo Priestočio gatvės S.Daukanto gatvės link S.Neries gatvės transporto priemonė Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo sankryžoje. Vairuotojas išsitraukė mobilujį telefoną ir pradėjo filmuoti, ir už jo transporto priemonės susidarė transporto priemonių spūstis, vairuotojas sustojęs trukdė kitų trnsporto priemonių eismui (b.l. 9-10). Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai polcijos pareigūnai Jonas Grefelis ir Aivaras Jedenkus patvirtino, kad V. N. automobilis Nissan Primera, valst Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo viduryje sankryžos, tuomet jis išsitraukė savo mobilųjų telefoną ir pradėjo filmuoti ar fotografuoti į jų pusę ir taip trukdė eismui, dėl ko susidarė automobilių spūstis. Pabrėžtina, kad pareigūnų parodymai yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, sutampa tarpusavyje, atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas įvykio aplinkybes, todėl jais nesivadovauti nėra pagrindo, nes šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jie pažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį V. N., gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra.

Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. N. versija, kad policijos pareigūnai nesustojo prie „Stop“ ženklo ir todėl jis sustojo sankryžoje, prieštarauja minėtų nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams, todėl vertintina kaip mėginimas išvengti administracinės atsakomybės. Teismo posėdžio metu pats V. N. pripažino, kad jis sustojo sankryžoje, nes norėjo užfiksuoti policijos pareigūnų pažeidimą. Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju neturi reikšmės dėl kokių priežasčių pažeidėjas sustojo sankryžoje ir kiek laiko joje stovėjo, ar 2, ar 5 minutes, kadangi paties pažeidimo padarymo faktas yra tas, kad buvo stovėta sankryžoje, t.y. vietoje, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, ir nors buvo stovėta tik 2 minutes, tačiau tai buvo daroma draudžiamoje vietoje, dėl ko susidarė automobilių spūstis. Teismas daro išvadą, kad pažeidėjo nurodytos aplinkybės dėl policijos pareigūnų padarytų pažeidimų, kad jie nesustojo prie „Stop“ ženklo, neturi esminės reikšmės vertinant susidariusią situaciją ir pažeidėjo kaltumą, kadangi tai nėra bylos nagrinėjimo dalykas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Byloje nėra jokių duomenų, kurie keltų abejonių dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnų užfiksuotų pažeidimo aplinkybių, todėl teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo laikyti pastaruosius įrodymus, kuriais remiantis paskirta administracinė nuobauda V. N., nepatikimais. ATPK 124¹ straipsnio 4 dalies sudėtis apima ne tik tuos veiksmus, kurie fiziškai trukdo transporto priemonių eismui, t.y. kai transporto priemonė visiškai negali pravažiuoti pro kliūtį, bet ir tuos veiksmus, kai trukdoma tai padaryti saugiai, laisvai, netrukdomai ir greitai. Kaip jau nustatyta, pažeidėjo transporto priemonė, įvykio laiku ir vietoje, trukdė transporto priemonių eismui. Darytina išvada, kad V. N. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straispnio 2 dalyje.

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kelio ženklų ar ženklinimo, draudžiančių transporto priemonėms sustoti, stovėti, nesilaikymas, stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako, stovėjimas vietoje, kurioje gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės, stovėjimas tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, važiavimo ar stovėjimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų.

V. N. anksčiau baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus labai daug kartų (b.l. 11-34). Nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, padaryto pažeidimo pavojingumo visuomenei laipsnį, V. N. asmenybę, jam už padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio specialisto 2013-10-29 nutarimu paskirta tik nežymiai didesnė bauda negu ATPK 124¹ straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytas baudos vidurkis, t.y. 200 Lt bauda. Todėl atmestini kaip nepagrįsti pažeidėjo argumentai, kad jam buvo paskirta maksimali bauda, kadangi šiame staripsnyje numatyta maksimali nuobauda yra trys šimtai litų. Išskirtinių aplinkybių, dėl kurių V. N. būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę negu sankcijoje numatyta nuobauda arba išvis jos neskirti, byloje nenustatyta.

Teismas nesutinka, su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiais, kad jam nepagrįstai nurodyta sunkinanti aplinkybė - pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumą matyti, kad V. N. 2013 m. rugsėjo 17 d. padarė (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, už ką jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 150 Lt bauda (b.l. 33). Taigi nagrinėjamu atveju buvo pagrįstai konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, kas laikytina asmens atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Pabrėžtina, kad tos pačios rūšies teisės pažeidimas reiškia, jog padarytas bet koks pažeidimas numatytas tame pačiame ATPK skirsnyje, kaip ir prieš tai padarytasis (žr. Administracinių teismų praktiką, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4(14), 2008 m., 10 psl.), šiuo atveju – dešimtame skirsnyje „Administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje“.

Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo (ATPK 302 straipsnio 1 dalis). Skiriant nuobaudą V. N. buvo atsižvelgta į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad V. N. padarytas pažeidimas yra įrodytas ir kvalifikuotas tinkamai. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013-10-29 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-3095966-13 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliktinas nepakeistas ir skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013-10-29 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-3095966-13 palikti nepakeistą ir V. N. (V. N.) skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Jonas Špelveris