- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- 1S-809-919/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Kaltinamasis
- E. A.
- Advokatai
- Vytautas Sirvydis
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo kaltinamojo E. A. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. spalio 6 d. nutarties, kuria atmestas kaltinamojo gynėjo prašymas dėl baudžiamųjų bylų Nr. 1-416-878/2020 ir 1-32-878/2020 sujungimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-418-878/2020, kurioje R. A. ir E. A. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.
2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo E. A. gynėjas prašė šią baudžiamąją bylą sujungti su baudžiamąja byla Nr. 1-32-878/2020, kadangi abi baudžiamąsias bylas nagrinėja tos pačios sudėties teismas ir kurioje R. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. spalio 6 d. nutartimi šį kaltinamojo E. A. gynėjo prašymą atmetė.
Šalies argumentai
3. Skundu kaltinamojo E. A. gynėjas advokatas Vytautas Sirvydis prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartį ir priimti kitą sprendimą – sujungti baudžiamąsias bylas Nr. 1-416-878/2020 ir 1-32-878/2020 į vieną baudžiamąją bylą ir perduoti jas nagrinėti pirmosios instancijos teismui toliau vienoje baudžiamojoje byloje.
3.1. Skunde gynėjas nurodo, kad nesutinka su skundžiamos nutarties motyvu, jog baudžiamoji byla Nr. 1-32-878/2020 yra nagrinėjama jau pakankamai ilgą laiką, joje apklausti visi nukentėjusieji ir beveik visi liudytojai. Tuo tarpu baudžiamoji byla Nr. 1-416-878/2020 dar nepradėta nagrinėti, joje yra trys nukentėjusieji, prašoma apklausti net vienuolika liudytojų, taigi, jos nagrinėjimas neabejotinai užtruks, dėl to ir bylos Nr. 1-32-878/2020 nagrinėjimas neišvengiamai užsitęstų, o tai neabejotinai pažeis šios baudžiamosios bylos proceso dalyvių - nukentėjusiųjų bei kito kaltinamojo teisę į greitą procesą. Tačiau gynėjas pažymi, jog baudžiamosios bylos gali būti sujungiamos į vieną ir aukštesniųjų instancijų teismuose (apeliacinės ir net kasacinės instancijos teisme). Tai, kad viena iš bylų pradėta nagrinėti anksčiau, nėra kliūtis, neleidžianti sujungti bylas. Alytaus apylinkės teismas visiškai nevertino situacijos, jog kitoje prašomoje sujungti byloje - Nr. 1-32- 878/2020, yra visi fakto ir teisiniai pagrindai skirti ekspertizę, todėl procesas, sujungus šias dvi baudžiamąsias bylas galėtų vykti dėl kaltinimo, šiuo metu sudarančio Nr. 1-416-878/2020, ir jokių nepagrįstų delsimų nebūtų. Nors Alytaus apylinkės teismas nurodė, kad baudžiamųjų bylų sujungimas kažkokiu būdu pažeistų bylos Nr. 1-32-878/2020 nukentėjusiųjų bei kito kaltinamojo teises, tačiau gynėjas pažymi, kad minėtos baudžiamosios bylos vienas iš nukentėjusiųjų nereiškia jokių pretenzijų ir yra atsisakęs civilinio ieškinio, kitas nukentėjusysis bylą veda per atstovą, pats gyvena Norvegijos Karalystėje ir į teisiamąjį posėdį nebeatvyksta, kito kaltinamojo - R. K. - nuomonės pirmosios instancijos teismas neatsiklausė. Skundo autorius pažymi, kad abi šios baudžiamosios bylos yra visiškai atitinkančios bylų sujungimo kriterijus netgi ne vienu, o keliais elementais - tas pats kaltinamasis, toks pats veikos kvalifikavimas, tas pats teismas ir netgi ta pati teismo sudėtis.
3.2. Skunde nurodoma, kad bylų sujungimas leistų išvengti dviejų nuosprendžių surašymo ir galimo bausmių, paskirtų dviem skirtingais nuosprendžiais, bendrinimo (jeigu jau būtų pagrindo priimti apkaltinamąjį nuosprendį abejose bylose). Būtent į tai orientuoja teismų praktika, reikalaudama laikytis šios taisyklės - jeigu bausmė yra bendrinama, subendrinta bausmė negali būti griežtesnė už bausmę, kuri būtų skiriama vienu nuosprendžiu.
3.3. Be to, gynėjas pažymi, kad jeigu vienoje iš baudžiamųjų bylų tos pačios sudėties teismas priima apkaltinamąjį nuosprendį, todėl galima galvoti apie teismo šališkumą, nes teismas baigiamajame procesiniame dokumente išreiškia nuomonę, kuri vienaip ar kitaip sudaro pagrindus teigti apie teismo šališkumą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. A. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundas atmetamas.
4. Aukštesnės instancijos teismas išnagrinėjęs skundžiamą teismo nutartį, skundo argumentus bei teismui pateiktą medžiagą konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismas 2020 m. spalio 6 d. nutartimi pagrįstai atmetė kaltinamojo E. A. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio prašymą dėl baudžiamųjų bylų sujungimo.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnis reglamentuoja bylos išskyrimą, bylų sujungimą ir nutraukimą ar perdavimą prokurorui. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą baudžiamosios bylos išskyrimas ar baudžiamųjų bylų sujungimas yra teismo prerogatyva. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bylos nagrinėjimo teisme metu gali BPK 234 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju bylą išskirti į kelias arba kelias bylas sujungti į vieną. BPK 234 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad byla gali būti išskirta į kelias tais atvejais, jeigu tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtas bylas. Analogiškai ir bylų sujungimas galimas siekiant greitesnio jų išnagrinėjimo.
6. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenustato konkrečių baudžiamųjų bylų sujungimo ar išskyrimo pagrindų ir sąlygų. Teismas, kiekvienoje byloje vertindamas konkrečias aplinkybes bei proceso eigą, sprendžia, ar tikslinga bylas sujungti bei atskirti ir ar, tai nepakenks teisingo sprendimo priėmimui, tai yra teismas turi vertinti kiekvieną konkretų atvejį ir priimti sprendimą dėl bylų sujungimo bei išskyrimo tikslingumo.
7. Iš teismui pateiktų duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-416-878/2020 R. A. yra kaltinamas kartu su E. A. padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, bendrai veikdami, o baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-878/2020 R. A. kaltinamas padaręs BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nusikalstamas veikas, bendrai veikdamas su visai kitu asmeniu – R. K.. Taigi, iš bylų matyti, kad nusikalstamos veikos, kuriomis kaltinami E. A. ir R. A. baudžiamojoje byloje Nr. 1-416-878/2020, ir nusikalstamos veikos, kuriomis kaltinami R. A. ir R. K. baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-878/2020, tarpusavyje yra visiškai nesusijusios (skiriasi nusikalstamų veikų įvykdymo laikas, vieta, visos kitos faktinės aplinkybės, nuo veikų nukentėję asmenys, įrodymų šaltiniai). Nors kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad šias baudžiamąsias bylas galima sujungti, kadangi abejose byloje R. A. pareikšti kaltinimai, numatyti BK 284 straipsnyje, tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog toks pats nusikalstamos veikos kvalifikavimo straipsnis nėra tapatu nusikalstamos veikos aplinkybėms. Kaip ir aukščiau minėta, R. A. galimai padarytos nusikalstamos veikos yra padarytos skirtingų žmonių atžvilgiu, skirtingu metu, skirtingose vietoje, todėl vien tik esant, kaip nurodo gynėjas, pagrindams, jog tas pats teismas, ta pati teisėja nagrinėja dvi baudžiamąsias bylas, kuriose yra tas pats kaltinamasis ir vienas iš jo galimai padarytų nusikaltimų yra kvalifikuojamas pagal tokį patį BK straipsnį, negali būti pagrįstu pagrindu sujungti dvi skirtingas baudžiamąsias bylas.
8. Skunde gynėjas nurodo, jog jeigu tos pačios sudėties teismas nagrinėja dvi baudžiamąsias bylas tų pačių asmenų atžvilgiu ir vienoje iš baudžiamųjų bylų procesinį sprendimą paskelbia anksčiau, nei kitoje baudžiamojoje byloje. Tokia situacija, o jau ypač tuo atveju, kada pirmojoje iš baudžiamųjų bylų tos pačios sudėties teismas priima apkaltinamąjį nuosprendį, leidžia teigti apie teismo šališkumą, nes teismas baigiamajame procesiniame dokumente išreiškia nuomonę. Šiuo atveju pažymėtina, kad BPK 57, 58 straipsniuose yra aiškiai nurodyta, kam ir kokiais pagrindais dali būti pareiškiamas nušalinimas. BK 58 straipsnyje nurodyta, kad BK 57 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, kuriems gali būti pareikštas nušalinimas, tame tarpe ir teisėjui, negali dalyvauti procese, jeigu: 1) jis toje byloje yra nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, bet kurio iš šių asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis; 2) jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas; 3) jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi; 4) proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių šio Kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nešališkumu. Be to, teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą: 1) jeigu jis tame procese dalyvavo kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar gynėjas; 2) jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje; 3) jeigu jis priėmė nuosprendį pirmosios instancijos teisme, negali nagrinėti tą pačią bylą apeliacine tvarka ir kasacine tvarka, taip pat iš naujo nagrinėti tą bylą pirmosios instancijos teisme tuo atveju, kai panaikintas jo priimtas nuosprendis; 4) jeigu jis priėmė sprendimą apeliacinės instancijos teisme, negali nagrinėti tos bylos kasacine tvarka; 5) jeigu jis priėmė sprendimą kasacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacine tvarka; 6) jeigu jis priėmė sprendimą apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme, negali iš naujo nagrinėti tą bylą pirmosios instancijos teisme. Skunde teismo galimą šališkumą gynėjas sieja tik su tuo, jog teismas nagrinės dvi baudžiamąsias bylas, kuriose yra tas pats kaltinamasis ir nusikaltimas kvalifikuotas pagal tokį patį BK straipsnį, tačiau tai negali būti laikoma teismo šališkumo požymiu, jeigu nėra kitų šališkumą patvirtinančių BPK 58 straipsnyje nurodytų aplinkybių.
9. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartis paliekama nepakeista, o kaltinamojo E. A. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
kaltinamojo E. A. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. spalio 6 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.