Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

R. S., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. pagrobė svetimą turtą įsibrovus į patalpas.

R. S. 2020 m. rugpjūčio 26 d. apie 15.00 val., pro neužrakintas duris įsibrovė į G. P. gyvenamą namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir, iš kambaryje sekcijoje gulėjusios piniginės, pagrobė 200 Eurų, tuo padarydama nukentėjusiajai G. P. turtinę žalą..

Kaltinamoji R. S. ikiteisminio tyrimo metu kalta prisipažino ir parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Nesusituokusi, tačiau turi tris vaikus. S. K. ji pažįsta, nes abi gyvena (duomenys neskelbtini). Abi bendrauja tik retkarčiais, pastovių ryšių nepalaiko. Yra buvęs atvejis, kad jos su S. K. kažkur važiavo ir tai galimai buvo įtarime nurodytą dieną, t. y. 2020 m. rugpjūčio 26 d. Kas jas vežė automobiliu, neprisimena. O. G. ji asmeniškai nepažįsta. Ji neneigia, kad įtarime nurodytą dieną jos buvo (duomenys neskelbtini). Ji pripažįsta, kad įtarime nurodytu laiku iš namo pavogė 200 eurų, bet nepripažįsta, kad tai padarė bendrininkaudama su S. K.. Vagystės iš anksto jos neplanavo, padarė spontaniškai. Tiesiog užėjus į namo vidų pamatė, kad jame nėra žmonių, tada ji atidarė tokios nedidelės sekcijos dureles ir ten pamatė piniginę. Tada pažiūrėjo, kas yra piniginėje ir paėmė joje rastus 200 eurų. Kur tuo metu buvo S. K., ji nežino, bet greičiausiai buvo lauke. Apie paimtus pinigus jai nesakė ir apie tai ji nieko nežinojo. Po to prie jų lauke buvo priėjusi namo šeimininkė, abi su ja kalbėjosi, gal kažko prašė. Nukentėjusiajai padarytą žalą ji atlygino, jos atsiprašė. Dėl padarytos vagystės labai gailisi (b. l. 1, 167-169, 187-188).

Nukentėjusioji G. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. apie 15.00 val. buvo prie savo namų (duomenys neskelbtini), ir už ūkinio pastato nešė šiukšles. Namo durys buvo uždarytos, tačiau spyna neužrakintos. Maždaug po 5 min. grįžusi į namus pastebėjo iš virtuvės į kitą kambarį nubėgančius žmones ir nuėjo jiems iš paskos, tačiau jokių žmonių nerado. Tada išėjo į lauką ir užėjusi už namo pamatė iš verandos išeinančias dvi moteris. Jų paklausė, ką čia daro ir kodėl vaikšto po namus. Jos atsakė, kad ieškojo žmonių. Vėliau viena iš moterų pasiprašė į tualetą. Jai pasakė, kad tualetas yra už ūkinio pastato ir moteris ten nuėjo. Ji su kita moterimi liko stovėti kieme. Stovint ši moteris klausinėjo, ar ji gyvena viena, kiek turi vaikų, sakė, kad pati atvyko iš Vilniaus. Kita moteris ilgai negrįžo, todėl ji su likusia moterimi nuėjo už ūkinio pastato jos ieškoti, tačiau ten nieko nebuvo. Grįžus į kiemą, į tualetą ėjusi moteris atėjo iš kitos namo pusės, prašė duoti tualetinio popieriaus, vėliau vėl nuėjo už ūkinio pastato ir neužilgo sugrįžusi paprašė nusiplauti rankas. Jai leido nusiplauti rankas lauke stovėjusiame dubenėlyje, po ko abi moterys dar paprašė obuolių ir kelis paėmusios iš kiemo išėjo. Kokia kryptimi moterys nuėjo, ji nematė. Abi moterys buvo apie 30 metų amžiaus, tamsaus gymio, viena tamsių, o kita šviesesnių plaukų. Abi moterys dėvėjo tamsios spalvos kelnes. Į tualetą ėjusi moteris vilkėjo šviesios (pilkos) spalvos palaidinę, avėjo baltos spalvos batelius. Su ja abi moterys kalbėjo rusiškai. Moterims išėjus ji apsižiūrėjo ir pastebėjo, kad kambaryje, sekcijos bare, nėra rudos spalvos piniginėje buvusių dviejų šimtų eurų. Dėl pinigų vagystės įtaria matytas moteris (b.l. 44-46).

S. K., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). R. S. ji pažįsta, abi gyvena viename miestelyje, kartais bendrauja, tačiau pastovių ryšių nepalaiko. Tiek ji, tiek R. S. kartais važinėja po kaimus, iš žmonių prašo maisto, kartais parduoda kokių nors rūbų. Galimai po kaimus abi važinėjo ir 2020 m. rugpjūčio 26 d. Kas jas tada vežė, nepamena, nes visada pavežioti paprašo skirtingų žmonių. Kad tada buvo atvažiavusios būtent į (duomenys neskelbtini), ji net nežinojo. Važiavo kur papuola, jokio specialaus maršruto nesirinko. Kur yra (duomenys neskelbtini) ji nežino ir kur konkrečiai tada važiavo net negalėtų parodyti. Ji neneigia, kad kartu su R. S. buvo užėjusi į namą, bet tikrai į namą abi ėjo ne vagystės tikslu. Bent ji asmeniškai tikrai nieko nesiruošė vogti, bendrai su R. S. jokios vagystės neplanavo. Jos pačios tikslas buvo gauti kokio nors maisto, dar galėjo prašyti atsigerti. Būna ir atvejų, kai pas žmones paprašo įsileisti ir į tualetą. Kas konkrečiai vyko tą dieną ji tikrai neprisimena, nes praėjo daug laiko. Ji pati iš namo jokių pinigų nepavogė. R. S. apie pinigų vagystę nieko nebuvo sakiusi (b.l. 141-143).

2020 m. rugpjūčio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad namo kambario dešinėje pusėje stovi sekcija. Apdorojus sekcijos baro dureles daktiloskopiniais milteliais buvo išryškintas rankos pėdsakas, kuris perkopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės ir supakuotas į voką (b.l. 16-24).

2020 m. lapkričio 16 d. specialisto išvadoje konstatuojama, kad vienas rankos delno pėdsakas, nukopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės, rastas ir paimtas 2020 m. rugpjūčio 26 d. įvykio vietos apžiūros metu, tinkamas asmeniui identifikuoti (b.l. 32-34).

Tikrinant rankų pėdsakus Daktiloskopinių duomenų registre nustatyta, kad rankos delno pėdsakas 2020 m. lapkričio 16 d. specialisto išvadoje sutampa su rankos delno atspaudu, esančiu daktiloskopinėje kortelėje, kurioje yra nurodyti R. S. anketiniai duomenys (b.l. 38-41).

2020 m. rugpjūčio 28 d. K. K. savanoriškai pateikė vaizdo kamerų, įrengtų ant namo (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašus. Vaizdo medžiaga peržiūrėta, juose fiksuotų dviejų moterų atvaizdai išplatinti per aplinkraštį ir iš Vilniaus apskr. VPK Širvintų r. PK vyriausiojo tyrėjo V. J. gauti duomenys, kad užfiksuotos moterys yra R. S. ir S. K. (b.l. 65-66, 68-69, 75-76).

Nustatyta, kad R. S. naudojamas abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo fiksuotas įvykio vietoje 2020 m. rugpjūčio 26 d. 14:45 val. ir 14:53 val. (b.l. 102-103, 104).

R. S. atlygino nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą (b.l. 190).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamosios R. S. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta jos prisipažinimu, nukentėjusiosios G. P. parodymais, S. K. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, rankų pėdsakų Daktiloskopinių duomenų registre patikrinimo duomenimis, iš vaizdo kamerų įrašų padarytomis fotonuotraukomis, tarnybiniu pranešimu dėl asmenų atpažinimo, abonentinio numerio buvimo vietos duomenimis, pranešimu dėl žalos atlyginimo, tai yra įrodyta, kad R. S. pagrobė svetimą turtą įsibrovus į patalpas.

Kaltinamosios R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi bei kad ji savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Žala padaryta nukentėjusiajai yra atlyginta, todėl byla gali būti užbaigiama surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamoji R. S. padarė apysunkį nusikaltimą. Veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia ir yra baigta. Byloje yra dvi kaltinamosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. R. S. anksčiau neteista, administracine tvarka bausta 2 kartus, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 152-154), nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų

Teismas, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, bus pasiekti kaltinamajai už BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyto nusikaltimo padarymą paskiriant laisvės apribojimą 6 mėnesiams.

Kaltinamajai R. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 418 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, kaltinamoji sutiko su proceso užbaigimu tokia forma, tačiau prašė neskirti dirbti 50 val. ir sumažinti įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (b.l. 99-102).

BK 67 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Nagrinėjamos bylos atveju teismas sprendžia, kad kaltinamajai neskyrus nemokamų darbų bei sumažinus įmokos į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą dydį, ji nepatirtų jokių neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas, bei tokia bausmė nepaveiktų jos taip, ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į tai, kaltinamosios prašymas netenkintinas.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji R. S. kalta prisipažino, remiantis BK 64¹ straipsniu bausmė jai sumažinama trečdaliu.

Nukentėjusioji G. P. vadovaujantis BPK 418 straipsnio 4 dalimi, apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu informuota (b. l. 196).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė R. S. mažinama trečdaliu ir galutinė bausmė skiriamas laisvės apribojimas 4 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinės organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, R. S. skirti 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo banko sąskaitą, kuri yra Luminor Bank AS Nr. LT88 4010 0510 0467 0332.

R. S. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - daktiloskopinę kortelę su rankos pėdsaku, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 d. nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.