- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-18
- Bylos Nr.
- AN2-150-873/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00045-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. B.
- Pareiškėjas
- G. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. B. įgalioto atstovo advokato Pauliaus Jablonsko (toliau – atstovas, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 16 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo G. B. skundas ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. sausio 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-131/2022 paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) vyriausiosios specialistės 2022 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-131/2022 G. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 273 straipsnio 2 dalį už tai, kad nuo 2020 m. sausio 1 d., 00.00 val., iki 2020 m. vasario mėn. 28 d., 23.59 val., (nustatyta 2021 m. birželio 14 d.) privačiame miško žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame ((duomenys neskelbtini)) sunaikintas miškas 0,0933 ha plote. Iš miško savininko G. B. paaiškinimo nustatyta, kad kirtimas (pagal savininko paaiškinimą buvo kirsti tik lazdynai ir karklai) vykdytas 2020 m. žiemos laikotarpiu (sausio – vasario mėnesiais) neturint leidimo kirsti mišką. Medžių kelmai užpilti žemėmis, todėl iškirstas tūris paskaičiuotas vadovaujantis miškų kadastro duomenimis (taksoraščiu). Padaryta žala, kurios dydis 7 660,86 Eur. Tokiais veiksmais G. B. pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 9 straipsnio 6 dalį. G. B. paskirta 880 Eur dydžio bauda.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, G. B. atstovas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. kovo 16 d. nutartimi G. B. skundo netenkino ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. sausio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-131/2022 paliko nepakeistą. Apylinkės teismas nurodė, kad žala gamtai nustatyta teisingai, kadangi iškirstas miško tūris apskaičiuotas vadovaujantis miško kadastro duomenimis (taksoraščiu). Teismas sutiko su Institucija, kad kitų objektyvių galimybių nustatyti sunaikintų medžių kiekį nėra galimybės, nes sklypo dalis yra užpilta žemėmis ir tai vertintina kaip medžių kelmų sunaikinimas. Apylinkės teismas pritarė Institucijos atstovo išsakytai pozicijai, kad atlikti G. B. ir jo atstovo siūlomus veiksmus (atkasti žemę ir tuomet įsitikinti, kiek yra sunaikintų kelmų ir ar jie išvis yra sunaikinti) būtų netikslinga ir neproporcinga, nes būdami užkasti medžių kelmai supūva, taip pat objektyviai užkastų medžių kiekio negalima būtų nustatyti, nes dalis medžių su kelmais sunaikinti kasant upės vagą ir nebūtų, ko atkasti.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniu skundu atstovas prašo panaikinti Institucijos 2022 m. sausio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-131/2022 ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 16 d. nutartį, administracinės teisenos bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Atstovas pabrėžia, kad byloje ginčas yra kilęs dėl padarytos žalos gamtai bei paties dalyko, t. y. ar buvo kertami krūmai ar miškas. Pabrėžia, jog šių aplinkybių nustatymas turi esmę tiek dėl tinkamo galimo pažeidimo kvalifikavimo pagal atitinkamą (duomenys neskelbtini) straipsnio dalį, tiek dėl paties pažeidimo objekto – karklai ar medžiai.
4.2. Nesutikdamas su apylinkės teismo išvada, kad Institucija išnaudojo visas galimybes nustatyti, koks buvo sunaikintas medžių kiekis, atkreipia dėmesį, jog miškas, išaugęs natūraliai, nėra vienalytis, todėl, pasak atstovo, nėra pagrindo teigti, kad toks pats medienos tūris yra kiekvienoje miško dalyje. Nurodo, kad tai matyti ir iš byloje esančių dokumentų, pagal kuriuos, žemės ūkio paskirties žemės sklypas yra 3,28 ha, kai tuo tarpu miškų valstybės kadastre miško žemės plotas yra 2,6125 ha. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad nagrinėjama teritorija yra upelio zonoje, kuri natūraliai apauga krūmais, yra pelkinga, į ką, kaip teigia, taip pat būtina atsižvelgti.
4.3. Pažymi, jog iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ne visas miško sklypas buvo tvarkomas. Pabrėžia G. B. paaiškinimą, kad jokie medžiai kertami nebuvo, o buvo kertami karklai, t. y. ne gluosniai, numatyti Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 20 punkto 4 papunktyje, o krūmai, kurių kirtimo tvarka nenumato.
4.4. Remiasi G. B. paaiškinimu, kad upelio vaga pasikeitė 2010 m., daro išvadą, jog 2008 m. atlikto taksavimo duomenys aptariame plote negali būti vertinami vienareikšmiai. Pažymi ir tai, kad minėta aplinkybė turi reikšmės sprendžiant patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, nes pagal ANK 39 straipsnį nuobauda negali būti skiriama praėjus 2 metams nuo pažeidimo padarymo dienos.
4.5. Vertindamas taksoraščių duomenis, atkreipia dėmesį, jog 2008 m. ir 2021 m. rugsėjo 21 d. nustatytas medžių ir tūrio kiekis yra pasikeitęs. Nurodydamas, jog paskutinio taksavimo metu (atlikus medžių kirtimą) nustatyta, kad minimas dydis net didesnis, tuo abejoja.
4.6. Teigia, kad Institucija, atlikusi tyrimą, nesiėmė jokių priemonių objektyviais duomenimis nustatyti tariamai iškirstos medienos kiekį arba paneigti G. B. nurodytas aplinkybes, kad jis kirto karklus. Tvirtina, jog skundą nagrinėjęs apylinkės teismas nepagrįstai pritarė Institucijos išvadoms, kad tirti kelmus nėra tikslinga ir proporcinga, nes, Institucijos teigimu, jie užkasti žemėmis supūva, taip pat pakeitus upės vagą jie nebūtų atkasti. Apelianto nuomone, apylinkės teismas pažeidė esminius principus, vertino abejones ne traukiamo atsakomybėn asmens naudai, todėl skundžiami sprendimai negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į skundą Institucija prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Miškų valstybės kadastro duomenimis, sunaikintame plote yra miško žemė. Miškas aprašytas taksoraštyje, iš kurio matyti, kad iki kirtimo sklype 2020 m. augo 52 metų baltalksnynas su kitomis medžių rūšimis. Medienos tūris 2008 m. taksoraštyje apibūdintas kaip viso sklypo vidurkis. 2020 m. medyno tūris 1 ha padidėjo, nes buvo apskaičiuotas pagal priaugimo modulius, nuo 2008 m. iki 2020 m. (po 12 metų) medyno tūris padidėja. Iškirtus 0,0933 ha plotą atitinkamai apskaičiuotas medienos tūris iškirstame plote. Apskaičiavimas atliktas vadovaujantis žalos skaičiavimo metodika. Institucijai nesuprantamas apeliacinio skundo teiginys, kad tūris padidėjo po kirtimo, nes 2021 m. buvo tik atspausdinta ištrauka iš taksoraščio, kuriame tūris buvo užfiksuotas 2020 m., iki kirtimo. Visame iškirstame 0,0933 ha plote medžių nėra palikta. Šalia iškirsto ploto ir upės tęsinyje, kur darbai nevykdyti, matyti, kad auga ne krūmai, o baltalksnio medynas. Nesutinka su atstovo skundo teiginiu dėl G. B. nurodytos datos – 2010 m., pažymi, jog G. B. 2021 m. birželio 29 d. paaiškinime teigė, jog upės vagą jis „pravalė“, kai vykdė kirtimą 2020 m. Pažymi ir tai, kad 2021 m. patikrinimo metu buvo matyti, jog upės vaga naujai suformuota iškirsto ploto viduryje, krantai neapaugę augalija. Nauja upės vaga iškasta 4 m pločio, joje iškasti visi buvę medžių kelmai, visame iškirstame plote, kur buvo užpilti iškirstų medžių kelmai, išlygintas gruntas. Senoji upės vaga taip pat užpilta, ant jos augalija dar nesusiformavusi (nuotrauka padaryta 2021 m. birželio 14 d.). Institucija pažymi, kad kelmų užpylimas žemėmis prilygsta jų sunaikinimui, be to, iškastoje naujai upės vagoje jie yra visiškai sunaikinti. Nurodoma, kad tais atvejais, kai neteisėtai, t. y. pažeidžiant miško naudojimą reglamentuojančius teisės aktus, nukirstų medžių kelmai išrauti ar kitaip sunaikinti, vadovaujantis Aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr.D1-249 patvirtinta „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika padarytos žalos aplinkai atlyginimo metodika“ žala skaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Atkreipia dėmesį, kad G. B., teigdamas, jog jokie medžiai kertami nebuvo, o buvo kertami karklai, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, be to, kviečiamas dalyvauti 2021 m. birželio 14 d., 10.00 val., patikrinime neatvyko, jokių paaiškinimų nepateikė, tuo būdu, nebendradarbiavo su pareigūnais. Nurodo ir tai, kad G. B. veiksmai neatitinka protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens veiksmų standartų.
Motyvuojamoji dalis
Atstovo skundas atmestinas
6. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog apylinkės teismo sprendimas palikti galioti Institucijos nutarimą yra teisėtas ir pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Atstovas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, iš dalies kartoja tuos pačius skundo argumentus, į kuriuos jau buvo atsakyta apylinkės teismo. Apygardos teismas, spręsdamas skundą iš esmės, neturi pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties išvada, kad G. B. pagrįstai nubaustas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, numatančią atsakomybę už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip vienas šimtas kietmetrių medžių ir (ar) krūmų,.
8. Priešingai, nei teigia atstovas, Institucija surinko duomenis, įrodančius, jog privačiame miško žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikintas miškas 0,0933 ha plote.
8.1. Kaip numatyta Lietuvos Respublikos miškų 1994 m. lapkričio 22 d. įstatymo Nr. I-671 13 straipsnio 6 dalyje, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras sudaromas ir miškų apskaita tvarkoma remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis, sunaikintame plote yra miško žemė – pagal nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą su istorija, žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 3,2800 ha, miško plotas, įregistruotas Miškų valstybės kadastre – 2,6125 ha.
8.2. Pagal 2008 m. taksoraštį, (duomenys neskelbtini) sklype užfiksuoto medyno amžius – 40 metų, tūris 1 ha yra 190 m³ (b. l. 28), pagal 2020 m. aktualizuotą taksoraštį, medyno amžius – 52 metai, tūris 1 ha – 204 m³.
8.3. Privataus miško žemės sklypo patikrinimo 2021 m. birželio 14 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, miškų kadastre registruotoje privataus žemės sklypo dalyje Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) sklype galimai sunaikintas miškas 0,0933 ha plote, matavimai atlikti su Globalinės padėties nustatymo sistema imtuvu M. Z., Zenith20 GSM-UHF.
Žemesnės instancijos teismas
8.4. Iš nuotraukų prie 2021 m. birželio 14 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), Institucijos atstovo P. B. paaiškinimų apylinkės teisme (viskas buvo naujai prakasta, senoji vaga užpilta žemėmis, formuojant naują upelio vagą iškastos žemės, galimai užkasti kelmai) (b. l. 37), Institucijos atsiliepime į atstovo skundą išdėstytų aplinkybių (b. l. 19) – sunaikinto miško teritorija užpilta žemėmis iš naujai suformuotos upės vagos ir išlyginta.
9. Apibendrinęs anksčiau nurodytus duomenis, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad apelianto pozicija dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės įrodymų nebuvimo yra paneigta. Apygardos teismo vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai taip pat nėra pagrįsti.
10. Atstovas teigia, jog G. B. tvirtino kirtęs tik karklus, o ne medžius, tą paneigti, atstovo nuomone, Institucija privalėjo atkasdama užkastus kelmus. Su tokia atstovo pozicija apygardos teismas nesutinka.
11. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 patvirtiname Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3.1 punkte numatyta, kad teisė kirsti mišką įgyjama nuo leidimo įsigaliojimo dienos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 19 punkte nurodyta, jog leidimus kirsti mišką privačių miškų savininkams aplinkos ministro nustatyta tvarka išduoda Valstybinė miškų tarnyba. Šių nuostatų 20 punkte detalizuota, jog leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus: 20.1. jaunuolynų ugdymo kirtimus (iki 20 metų medynuose); 20.2. atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai ar vėjavartos; 20.3. atrankinius sanitarinius kirtimus; 20.4. baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimą neplynais kirtimais III–IV miškų grupių miškuose, nesvarbu, koks medyno amžius; 20.5. neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III–IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo; 20.6. kirtimus, skirtus ribinėms linijoms prakirsti (iki 1,5 metro į savo miško valdos pusę); 20.7. plynuosius sanitarinius kirtimus – stichinių nelaimių miškuose atvejais; 20.8. retinimo ir einamuosius kirtimus. 21 punkte įtvirtinta, jog Nuostatų 20 punkte nurodyti kirtimai vykdomi vadovaujantis aplinkos ministro nustatyta tvarka. Privačių miškų savininkai, norėdami vykdyti šių Nuostatų 20.3, 20.4, 20.5, 20.7 ir 20.8 papunkčiuose nurodytus kirtimus, o 20.1, 20.2 ir 20.6 papunkčiuose nurodytus kirtimus tais atvejais, kai iškirstą medieną planuojama patiekti rinkai pagal 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos su pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1010, privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka pateikti pranešimą apie ketinimą kirsti mišką Valstybinei miškų tarnybai.
12. Įvertinus anksčiau išdėstytų teisės aktų reikalavimus, G. B. galėjo vykdyti miško kirtimą tik turėdamas galiojantį leidimą, norėdamas vykdyti Nuostatų 20.1. – 20.8. punktuose numatytus kirtimus, privalėjo aplinkos ministro nustatyta tvarka pateikti pranešimą apie ketinimą kirsti mišką Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra numatyti kirsti miškai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. B. 2020 m. žiemos laikotarpiu (sausio – vasario mėnesiais) kirtimą vykdė neturėdamas leidimo kirsti mišką.
13. Institucija nustatė žalos aplinkai dydį atlikusi skaičiavimus pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 patvirtintą Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodiką. Apygardos teismas vertina, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog G. B. savo veiksmais pats sudarė tokią situaciją, jog objektyviai kitu būdu žalos dydžio nebuvo galima apskaičiuoti – sklypo dalį užpylė žemėmis, kas vertintina kaip medžių kelmų sunaikinimas, o užkasti medžių kelmai supūva, taip pat dalis medžių su kelmais buvo sunaikinti kasant upės vagą. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo tokiai išvadai nepritarti. Skundo argumentai, jog neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika taikyta nepagrįstai, o Institucija privalėjo atkasti užkastus kelmus, yra deklaratyvūs.
14. Apygardos teismas vertina, jog nėra pagrindo sutikti ir su kitais skundo argumentais – dėl minimo G. B. paaiškinimo, jog upelio vaga pasikeitė 2010 m., o po atlikto kirtimo taksoraštyje užfiksuotas didesnis medžių tūris yra abejotinas. Kaip pagrįstai nurodyta Institucijos atsiliepime, medienos tūris aktualizuotame taksorašyje buvo užfiksuotas 2020 m., iki kirtimo, o 2021 m. buvo tik atspausdinta ištrauka iš taksoraščio, taip pat, priešingai, nei teigiama skunde dėl G. B. nurodytos datos – 2010 m., pats G. B. 2021 m. birželio 29 d. paaiškinime Institucijai nurodė, jog upės vagą jis „pravalė“ 2020 m. žiemą.
15. Nenustačius, jog priimdamas skundžiamą sprendimą apylinkės teismas būtų neišsamiai ištyręs bylos įrodymus, juos netinkamai vertinęs, apeliacinio skundo tenkinti jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Skundžiama apylinkės nutartis yra teisėta ir pagrįsta, skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 16 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir G. B. įgalioto atstovo advokato P. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.