- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-06
- Bylos Nr.
- 2A-544-343/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00391-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pirm.), Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas
- Atsakovas
- J. K.
- Ieškovas
- D. K.
- Kategorijos
- 75.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-912-91/2011 pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui J. K. dėl santuokos nutraukimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl kompensacijos ir išlaikymo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškiniu (b.l. 1-2, t. 1) ieškovė prašė nutraukti ieškovės ir atsakovo 1979 m. gegužės 26 d. sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti šalims santuokines pavardes, nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovui atitenka teisė susitvarkyti nuosavybės dokumentus į 39,73 m² garažą Nr. 3 (270) su rūsiu Automobilių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje (duomenys neskelbtini) garažų bloke Nr. 14, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teises įregistruoti savo vardu kaip asmeninę nuosavybę. Ieškovė nurodė, jog ji su atsakovu jau ilgą laiką netvarko bendro ūkio ir negyvena bendro santuokinio gyvenimo. Santuoka iširo dėl atsakovo polinkio į alkoholį ir smurtą ieškovės atžvilgiu. Be to, atsakovas jau nuo 2002 m. bendrauja su kita moterimi. Nepaisant to, jog atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, siekdama greitesnės proceso eigos ieškovė nurodė sutinkanti, kad santuoka būtų nutraukta pripažįstant, jog egzistuoja ir jos kaltė. Ieškovė taip pat tvirtino neturinti nepilnamečių vaikų ir bendro turto, išskyrus garažą, teisės į kurį neįregistruotos, nereikalaujanti iš atsakovo išlaikymo. Ieškovė nurodė sutinkanti, kad teises į garažą atsakovas įregistruotų savo vardu.
Patikslintu priešieškiniu (b.l. 71-73, t. 1) atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 20 000 Lt kompensaciją už turto pagerinimą ir ieškovei tenkančius baldus, priteisti iš ieškovės išlaikymą atsakovui po 300 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį iki gyvenimo pabaigos, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodė sutinkantis su ieškovės pozicija, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neprieštaraujantis ieškovės reikalavimui dėl šalių pavardžių po santuokos nutraukimo, sutinkantis, jog jam atitektų teisės į garažą, tik manantis, jog jam turėtų atitekti pajus, įneštas garažo bendrijoje. Kartu atsakovas nurodė, jog santuokoje buvo įgytas nekilnojamasis turtas - trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas pripažino, jog savo teises į šį turtą jis per klaidą padovanojo ieškovei, todėl neginčijantis aplinkybės, jog šis turtas yra asmeninė ieškovės nuosavybė, tačiau reikalaujantis kompensacijos už 2007-2009 metais atliktus buto pagerinimus ir nupirktus baldus: įstatytas šarvuotas duris (1 400 Lt), pakeistus langus (5 000 Lt), nupirktą svetainės baldų komplektą (3200Lt), skalbimo mašiną (1200 Lt), viryklę (1200 Lt), miegamojo baldų komplektą (3000 Lt), toršerą (300 Lt), pakeistas užuolaidas, pakeistą radiatorių (600 Lt), atliktus apdailos darbus (15000Lt). Išlaidų faktą atsakovas nurodo įrodinėsiantis vaizdo medžiaga, liudytojų parodymais. Kadangi visi pagerinimai lieka ieškovei, atsakovas nurodė reikalaujantis priteisti iš ieškovės 20000Lt kompensaciją. Atsakovas taip pat nurodė, jog jo darbingumas yra ribotas, dėl sveikatos būklės jis negali susirasti darbo, jo pragyvenimo šaltinis - 245,26 Lt nedarbingumo pensija, ši pinigų suma pragyvenimui nepakankama, todėl iš ieškovės atsakovui priteistinas išlaikymas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į priešieškinį (b.l. 93-95, t. 1) ieškovė nurodė su atsakovo reikalavimais nesutinkanti, atkreipė dėmesį į tai, jog bendro ūkio ieškovė su atsakovu neveda jau 10 metų, todėl atsakovo argumentas dėl ieškovės buto pagerinimų vertintinas kaip nepagrįstas. Buto einamasis remontas atliktas seniai, jis yra nusidėvėjęs, remontu buto vertė nebuvo padidinta, remontas buvo atliktas ieškovės ir jos dukros lėšomis. Atsakovas tuo metu nedirbo, neturėjo pajamų ir prie pagerinimų neprisidėjo. Pats atsakovas pradiniame priešieškinyje nurodė dar 2003 m. sužinojęs, jog ieškovė jį apgavo nuosavybės teises į butą persirašydama savo vardu, todėl, atsižvelgiant į konfliktiškus šalių tarpusavio santykius, manyti, jog atsakovas prisidėjo prie ieškovės turto pagerinimo, pirko baldus į ieškovės butą, nėra pagrindo. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog pagerinimų ar įsigytų baldų vertė atitinka nurodytas ieškinyje, jog jis būtų kaip nors prisidėjęs finansiškai. Ieškovė akcentavo ir tai, jog ji palieka atsakovui teises į 14000 Lt vertės garažą, nereikalaudama jokio kompensacijos. Reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ieškovė prašė atmesti atsižvelgdama į tai, jog egzistuoja ir atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo, jog atsakovas ieškovės atžvilgiu yra padaręs nusikalstamą veiką, jog dėl savo darbingumo sumažėjimo kaltas pats atsakovas, pasirinkęs netinkamą gyvenimo būdą, jog atsakovas nėra visiškai nedarbingas, ribotas darbingumas jam nustatytas laikinai, iš darbo 2011 m. liepos mėnesį jis išėjo savo noru ir naujo darbo neieško, turi nekilnojamojo turto, jog ir pačios ieškovės darbovietėje vyksianti reorganizacija kelia abejones dėl ieškovės pajamų stabilumo.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 28 d. sprendimu (b.l. 127-135, t. 1) ieškinį patenkino, ieškovės ir atsakovo santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo paliko šalims santuokines pavardes, priešieškinį atmetė, priteisė ieškovei iš atsakovo 135 Lt žyminio mokesčio, priteisė iš atsakovo valstybei 609 Lt žyminio mokesčio, 10,90Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Teismas nurodė ieškinio reikalavimus dėl santuokos nutraukimo ir šalių pavardžių tenkinantis nesant dėl to ginčo. Atsižvelgdamas į tai, jog šalys ilgą laiką nebeveda bendro ūkio, jog atsakovas neįrodė nei priešieškinyje nurodytų baldų ir namų apyvokos daiktų įsigijimo, nei remonto atlikimo aplinkybių, nei jų vertės, teismas atmetė priešieškinio reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo. Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovo ribotas darbingumas nustatytas terminuotai, jog jis iš paskutinės darbovietės išėjo savo noru, jog atsakovas gauna netekto darbingumo pensiją, turi nekilnojamojo turto, teismas atmetė ir priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 1-5, t. 2) atsakovas prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės, priteisti atsakovui pajų, įneštą siekiant įsigyti 39,73 m² garažą Nr. 3 (270) su rūsiu Automobilių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje (duomenys neskelbtini) garažų bloke Nr. 14, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pripažįstant jo teisę naudoti, valdyti ir registruoti šį turtą asmeninės nuosavybės teise, patenkinti priešieškinio reikalavimus dėl kompensacijos ir išlaikymo priteisimo, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodo, kad teismo sprendime nurodyta netiksli atsakovo pavardė, rezoliucinėje dalyje neišspręstas klausimas dėl teisių į garažą, vertintini kaip esminiai sprendimo trūkumai. Atsakovas tvirtina nesutinkantis su teismo išvada, jog jis su ieškove bendro ūkio nebeveda jau 10 metų, atkreipia dėmesį į tai, jog ši išvada prieštarauja liudytojų parodymams, šalių paaiškinimams. Atlikto remonto bei daiktų įsigijimo aplinkybes bei vertę atsakovas nurodo grindžiantis fotonuotraukomis, kurias teismas nepagrįstai pripažino netinkama įrodinėjimo priemone. Atsakovas dalyvavo tiek atliekant remontą, tiek ir įsigyjant namų apyvokos daiktus bei baldus, prisidėjo tiek uždirbtomis, tiek loterijoje laimėtomis lėšomis. Atmesdamas atsakovo argumentus dėl buto pagerinimų vertės bei turto įsigijimo kainų ir kartu tenkindamas ieškovės argumentą dėl garažo vertės, teismas pažeidė lygiateisiškumo principą. Atsakovas nurodo nesutinkantis ir su teismo išvadomis dėl išlaikymo priteisimo. Kadangi santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepagrįstu laikytinas teismo argumentas, jog atsakovo kaltės buvimas paneigia jo teisę į išlaikymą. Atsakovo darbingumas yra ribotas, būtent dėl sveikatos būklės jis negali turėti darbinių pajamų, todėl reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo laikytinas pagrįstu, t.y. tenkintinu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 16-20, t. 2) ieškovė prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir nurodo, kad netinkamas atsakovo pavardės ginčo sprendime nurodymas nekeičia sprendimo esmės ir nedaro jo neteisėtu. Nors rezoliucinėje sprendimo dalyje ir nepasisakoma dėl reikalavimo, susijusio su santuokos metu įgytomis teisėmis į garažą, šis trūkumas gali būti ištaisytas priimant papildomą sprendimą, o ne naikinant priimtąjį. Ieškovė su atsiliepimu į skundą pateikė papildomus įrodymus, pagrindžiančius faktą, jog šalys konfliktuoja jau ilgą laiką. Šiuos įrodymus bei atitinkamas aplinkybes bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė nurodo nepateikusi, kadangi dėl jų nekilo ginčo. Reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo, ieškovės nuomone, buvo atmestas pagrįstai, kadangi atsakovas neįrodė remontų vertės bei fakto, jog jis prisidėjo prie remonto finansiškai. Ieškovė atkreipia dėmesį ir į tai, jog santuokos nutraukimo dieną pagerinimai yra nusidėvėję, todėl negali būti vertinami jų atlikimo kainomis. Ieškovė sutiko ir su teismo argumentu, jog ieškinyje nurodyti daiktai pirkti seniai, atsakovas neįrodė jų vertės bei fakto, jog jis prisidėjo pinigais šiuos daiktus įsigyjant. Be to, pats atsakovas pripažino dalį daiktų pasiėmęs. Ieškovė akcentuoja ir tai, jog bendra atsakovo nurodoma remonto išlaidų bei išlaidų daiktams įsigyti vertė tesudaro 23900 Lt, todėl akivaizdu, jog pusė šios sumos yra ženkliai mažesnė už atsakovo pageidaujamą gauti kompensacijos sumą. Be to, atsakovas neprisidėjo prie buto išlaikymo, ieškovė nereikalauja kompensacijos už atsakovui tenkantį garažą. Ieškovė taip pat nurodo sutinkanti su teismo argumentais dėl reikalavimo priteisti išlaikymą nepagrįstumo.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, naikintinos Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo dalys, kuriomis atmestas priešieškinio reikalavimas dėl kompensacijos atsakovui už ieškovei tenkančius baldus ir namų apyvokos daiktus priteisimo, išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, ieškinio reikalavimas dėl turtinių teisių į garažą padalijimo kartu su priešieškinio reikalavimu dėl kompensacijos už ieškovei tenkančius baldus ir namų apyvokos daiktus priteisimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, likusi ginčijamo sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias santuokoje įgyto turto padalijimą, pažeidė procesines teisės normas, numatančias teismo pareigą sprendime pasisakyti dėl visų byloje pareikštų reikalavimų, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarką, priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Kadangi teismo sprendimo trūkumų pašalinti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme negalima, atitinkami klausimai perduotini pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 2 d., 329 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Nors apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kaip matyti tiek iš atsakovo pozicijos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek iš apeliacinio skundo motyvų, atsakovas neginčija teismo išvados dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat šalių pavardžių po santuokos nutraukimo, todėl atitinkamų ginčijamo sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo teisėjų kolegija nevertina ir dėl jų nepasisako.
Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog ginčijamu sprendimu liko neišspręstas ieškinio reikalavimas dėl teisių į garažą pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe. Vadovaujantis CPK 260 str., priimdamas byloje galutinį sprendimą teismas privalo pasisakyti dėl visų reikalavimų pagrįstumo. Be to, CPK 270 str. 4-5 d. nustatyti reikalavimai teismo sprendimo turiniui lemia, jog dėl kiekvieno ieškinio reikalavimo turi būti pasisakoma ne tik rezoliucinėje sprendimo dalyje, bet ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti aiškiai nurodyta teismo pozicija dėl kiekvieno reikalavimo pagrįstumo ir tokios pozicijos susiformavimo pagrindai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė ieškinyje buvo suformulavusi reikalavimą nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovui atitenka teisė susitvarkyti nuosavybės dokumentus į 39,73 m² garažą Nr. 3 (270) su rūsiu Automobilių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje (duomenys neskelbtini) garažų bloke Nr. 14, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teises įregistruoti savo vardu kaip asmeninę nuosavybę. Atsakovas priešieškinyje konkretaus reikalavimo šiuo klausimu nesuformulavo, teišreikšdamas savo poziciją, jog jis iš esmės šiuo klausimu su ieškove sutinka, tačiau mano, jog jam turėtų būti priteistos ne teisės į garažą, o bendrijai sumokėtas pajus. Įvertinusi ginčijamo sprendimo turinį teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog dėl atitinkamo ieškinio reikalavimo pagrįstumo nėra pasisakyta ne tik rezoliucinėje, bet ir motyvuojamojoje ginčijamo sprendimo dalyje, kurioje teismas tepakartojo šalių pozicijas aptariamu klausimu, tačiau apskritai nevertino šių pozicijų pagrįstumo, nepasisakė, kuriai iš jų pritaria ir kuo vadovaudamasis, nesiaiškino, kaip turėtų būti išspręstas aptariamas klausimas, kad atsakovui ateityje nekiltų kliūčių įteisinant nuosavybės teises ir įregistruojant jas viešajame registre. Šiuo aspektu kaip nepagrįsta atmestina ieškovės pozicija, jog atitinkamas ginčijamo sprendimo trūkumas galėjo būti ištaisytas tik priimant papildomą sprendimą. Sistemiškai aiškinant CPK 260 str., 270 str. 4 d., 277 str. 1 d. 1 p., 327 str. 2 d., 329 str. 2 d. 4 p. nuostatas darytina išvada, jog papildomo sprendimo institutas skirtas teismo sprendimo rezoliucinės dalies trūkumams dėl materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo šalinti, tuo tarpu situacija, kai teismas sprendime dėl vieno ar kito reikalavimo pagrįstumo apskritai nepasisako, vertintina kaip esminis sprendimo trūkumas, lemiantis būtinybę procesą tuo klausimu pakartoti. Nurodytų aplinkybių visuma vertintina kaip pakankamas pagrindas perduoti pirmosios instancijos teismui klausimą dėl ieškinio reikalavimo, susijusio su teisėmis į garažą, nagrinėti iš naujo.
Atsakovas ginčija ir teismo sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinio reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo. Šis reikalavimas vertintinas kaip susidedantis iš dviejų savo pobūdžiu besiskiriančių dalių - reikalavimo priteisti kompensaciją už ieškovės asmeninės nuosavybės teise valdomo buto pagerinimus ir reikalavimo priteisti kompensaciją už ieškovei tenkančius bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytus daiktus. Kiekviena iš šių dalių vertintina savarankiškai.
Byloje nekilo ginčo dėl to, jog santuokoje įgytas butas, vadovaujantis CK 3.89 str. 1 d. 2 p., yra asmeninė ieškovės nuosavybė. CK 3.90 str. 1 d. nurodyta, jog turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe tik tuo atveju, jeigu nustatoma, jog turtas santuokos metu buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Jeigu pagerinimai nebuvo esminiai, t.y. turto vertė dėl pagerinimų padidėjo, tačiau ne iš esmės, sutuoktinis, prisidėjęs prie kito sutuoktinio turto pagerinimo, gali tikėtis piniginės kompensacijos. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog turtas naudojamas nusidėvi, jog pagerintu turtu kurį laiką naudojasi abu bendrosios jungtinės nuosavybės subjektai, jog sprendžiant santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą reikšminga laikytina turto vertė santuokos nutraukimo metu (CPK 3.119 str., 3.127 str.), vertinant reikalavimo priteisti piniginę kompensaciją pagrįstumo klausimą reikšminga laikytina ne tai, kiek piniginių lėšų ar darbo buvo investuota į pagerinimus, bet tai, kiek dėl atliktų pagerinimų turto vertė baigiantis bendrajai jungtinei nuosavybei yra didesnė už vertę, kuri būtų, jeigu pagerinimai nebūtų atlikti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 12 str. įtvirtintas rungimosi principas ir CPK 178 str. apibrėžta įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp šalių tvarka lemia, jog nagrinėjamoje byloje būtent atsakovui teko pareiga įrodyti ne tik tai, jog į buto pagerinimus buvo investuotos bendros sutuoktinių arba asmeninės atsakovo lėšos, ne tik pagrįsti šių investicijų dydį, bet ir įrodyti investicijų nulemtą ieškovės asmeninės nuosavybės teise valdomo buto vertės padidėjimą. Atsakovas į bylą tepateikė vaizdinę medžiagą, kuria įrodinėjo faktą, jog buvo atliktas remontas. Aplinkybę, jog jis prisidėjo prie atliekamų pagerinimų, atsakovas grindžia tik prieštaringais liudytojų parodymais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, visų liudytojų parodymais grindžiama tik aplinkybė, jog atsakovas organizavo lauko durų pakeitimą. Pagerinimų vertės atsakovas neįrodinėja jokiais įrodymais, nepateikia argumentų dėl to, kaip dėl pagerinimų padidėjo buto vertė. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teisėjų kolegijai spręsti, jog atsakovas neįrodė atitinkamos priešieškinio reikalavimo dalies pagrįstumo, todėl sprendžia, kad ją tenkinti nėra pagrindo.
Visiškai priešinga įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarka taikytina sprendžiant klausimą dėl santuokoje įgytų kilnojamųjų daiktų padalijimo. CK 3.88 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, jog santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pareiga nuginčyti šią prezumpciją tenka šaliai, kuri teigia, jog turtas jai priklauso asmeninės nuosavybės teise. Ginčų dėl to, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute esantys baldai ir kiti namų apyvokos daiktai yra įgyti santuokos metu, byloje nekilo. Šalių pozicijos išsiskyrė dėl to, kieno lėšomis turtas įgytas. Šiuo atveju bute esantys kilnojamieji daiktai gali būti pripažįstami asmenine ieškovės nuosavybe tik ieškovei įrodžius, jog visus minėtus daiktus ji įsigijo iš asmeninių lėšų. Baldų ir namų apyvokos daiktų įsigijimo aplinkybes, kaip ir buto pagerinimo atveju, šalys įrodinėjo prieštaringais liudytojų parodymais, kurie vertintini kritiškai, tačiau pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įstatyminę prezumpciją, atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo pareigą be pagrindo perkėlė atsakovui, nemotyvuotai atmesdamas priešieškinio reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo priteisiant jį natūra ieškovei ir įpareigojant pastarąją išmokėti atsakovui pusei turto vertės tenkančią kompensaciją. Šiuo atžvilgiu pripažintina, jog teismas neatskleidė ginčo esmės. Akcentuotina ir tai, jog, nesant įrodymų, kad turtas įsigytas iš asmeninių ieškovės lėšų, teismas, vadovaudamasis CK trečios knygos VIII skyriuje nustatyta tvarka, privalėtų spręsti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto padalijimo klausimą. Šiuo aspektu pagrįsta laikytina ieškovės pozicija, jog turto vertė turi būti nustatoma ne pagal jo įsigijimo kainą, o pagal rinkos kainas, galiojančias jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CPK 3.119 str.). Kadangi, kaip minėta, byloje liko neišspręstas klausimas ir dėl santuokoje įgytų teisių į garažą padalijimo, nesant ginčo dėl to, jog teisės į garažą vienokia ar kitokia forma turi atitekti atsakovui, tuo tarpu ieškovei turi atitekti visi ar dalis baldų bei namų apyvokos daiktų, turto padalijimo klausimas, pripažinus minėtus kilnojamuosius daiktus bendrąja jungtine nuosavybe, turėtų būti sprendžiamas CK 3.118 str. nustatyta tvarka sudarant turto balansą, teismui pasisakant dėl galimybės turtą padalinti natūra bei kitų turto padalijimo būdų taikymo (CPK 3.116 str.). Nurodytų aplinkybių visuma vertintina kaip pakankamas pagrindas ginčijamo sprendimo daliai, kuria atmestas priešieškinio reikalavimas dėl kompensacijos atsakovui už santuokos metu įgytus baldus ir namų apyvokos daiktus priteisimo, panaikinti, šį klausimą pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo kartu su reikalavimu dėl teisių į garažą paskirstymo.
Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija ir teismo atsisakymą tenkinti priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo atsakovui priteisimo. CK 3.72 str. 1 d. nurodyta, jog teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam sutuoktiniui. Kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo atsakovas, CK 3.72 str. 4 d. nuostata, jog išlaikymas nepriklauso tam sutuoktiniui, dėl kurio kaltės santuoka nutraukta, netaikytina tuo atveju, jeigu santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš kitos pusės, išlaikymo institutas siejamas su pragyvenimo šaltinio praradimu nustojus galioti bendrajai jungtinei nuosavybei. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodinėja aplinkybės, jog ieškovė jį išlaikė, neginčija fakto, jog pakankamai ilgą laiką iki ieškinio padavimo (ieškovės teigimu - 10 metų, atsakovo teigimu - du metus) šalys nevedė bendro ūkio, jog dalį šio laikotarpio atsakovas turėjo pajamas iš darbo santykių, t.y. pats rūpinosi savo išlaikymu. Akcentuotina ir tai, jog atsakovas pats įrodinėjo prisidėjęs prie ieškovės ir pilnamečių dukterų gerbūvio. Neįrodytu laikytinas ir atsakovo argumentas, jog iš darbo jis išėjo dėl prastos sveikatos būklės. Šiuo aspektu dėmesys atkreiptinas į tai, jog darbo sutartį atsakovas nutraukė ne socialinių garantijų prasme jam žymiai palankesnės DK 127 str. 2 d., reglamentuojančios darbo sutarties nutraukimą darbuotojo, susiduriančio su sveikatos problemomis, trukdančiomis tęsti darbinę veiklą, iniciatyva, pagrindu, bet remdamasis darbo sutarties nutraukimą be svarbių priežasčių reglamentuojančia DK 127 str. 1 d. . Nesant įrodymų, jog atsakovui išlaikymas buvo būtinas santuokos iširimo metu, jog atsakovas pats neigiamai neįtakojo savo finansinės padėties, byloje esant duomenų, jog atsakovas savo vardu turi nekilnojamojo turto, darytina išvada, jog priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai.
Dalį ginčo sprendimo panaikinus ir klausimus dėl turto padalijimo perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, naikintina ir ginčijamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas priešieškinio reikalavimas dėl kompensacijos atsakovui už ieškovei tenkančius baldus ir namų apyvokos daiktus priteisimo, išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.
Ieškinio reikalavimas dėl turtinių teisių į garažą padalijimo kartu su priešieškinio reikalavimu dėl kompensacijos už ieškovei tenkančius baldus ir namų apyvokos daiktus priteisimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Likusią ginčijamo sprendimo dalį palikti nepakeistą.