Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-09-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-736-113-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-20
Bylos Nr.
1A-736-113-2012
Teisminio proceso Nr.
1-84-1-00223-2011-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valentinas Janonis (pirm.), Eduardas Maškevičius, Stasys Valužis
Nuteistasis
R. A.
Nukentėjusysis
J. Z.
Kategorijos

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-736-113/2012

Teisėja Laimutė Bukauskienė Teisminio proceso Nr. 1-84-1-00223-2011-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; (S) 1.1.8.1.; 1.1.8.3.; 2.4.7.;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Stasio Valužio,sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2012-06-18 nuosprendžio, kuriuo R. A. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiu iš R. A. priteista nukentėjusiajai J. Z. 70 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. A. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. gruodžio mėn. apie 20-26 d., apie 16-17 val., (duomenys neskelbtini), pro duris įsibrovė į negyvenamą namą, priklausantį J. Z., iš kur tyčia, slapta pagrobė 70 Lt vertės krosnies ketaus plokštę su lankainiais, 15 Lt vertės krosnies pakuros dureles, 15 Lt vertės krosnies traukos dureles. Toliau, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis toje pat vietoje pro duris įsibrovė į lauko virtuvę, iš kurios tyčia, slapta pagrobė 30 Lt vertės krosnies ketaus plokštę su lankainiais, 10 Lt vertės krosnies pakuros dureles, 10 Lt vertės krosnies traukos dureles. Iš viso R. A. tyčia, slapta pagrobė 150 Lt vertės svetimo turto, priklausančio J. Z..

Šalies argumentai

Nuteistasis R. A. apeliaciniu skundu prašo Skuodo rajono apylinkės teismo 2012-06-18 nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą grąžinti tyrimui. Nurodo, jog nusikaltimą, t.y. vagystę jis padarė ne vienas. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad vagystę jis įvykdė vienas, taip pasielgė norėdamas nuslėpti, tiksliau, nenorėdamas išduoti bendrininko D. R.. Nori, kad būtų įgyvendintas teisingumo principas ir išaiškinti nusikaltimo dalyviai. Prašo šią baudžiamąją bylą grąžinti papildomam tyrimui, kad nuosekliai būtų išaiškintos visos nusikaltimo detalės ir visi asmenys būtų nubausti pagal galiojančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso sankcijas. Jo manymu, Skuodo rajono apylinkės teismo 2012-06-18 nuosprendis yra per griežtas, jam paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per didelė.

Teismo posėdžio metu gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas savo prašymą baudžiamąją bylą grąžinti papildomam tyrimui motyvuoja tuo, jog neva nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas skundžiamu Skuodo rajono apylinkės teismo 2012-06-18 nuosprendžiu, įvykdė ne vienas pats, kaip teigė viso ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu, bet kartu su bendrininku D. R., todėl nori, kad būtų išaiškintos visos nusikaltimo detalės ir visi kalti asmenys nubausti.

Iš bylos medžiagos matyti, jog tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 36, 45-46), tiek apklausiamas teisiamojo posėdžio metu (b.l. 116) nuteistasis R. A. parodė, jog įvykio metu buvo vienas, vagystę įvykdė taip pat vienas. Apie D. R., su kuriuo jis neva, kaip teigia savo apeliaciniame skunde, kartu įvykdė vagystę, nuteistasis R. A. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju (b.l. 45-46) bei teisiamojo posėdžio metu (b.l. 116) buvo užsiminęs tik tiek, jog įvykio vakarą važinėdamas automobiliu ieškojo, kur gyvena D. R., o kadangi gerai nežinojo, kur jis gyvena, važinėjosi prie (duomenys neskelbtini), kol rado negyvenamą sodybą, tad sustojo paklausti, kur gyvena D. R.. Savo pirminiame pareiškime – prisipažinime (b.l. 31) apie įvykdytą vagystę R. A. taip pat nieko nebuvo užsiminęs, kad vagystę galimai įvykdė su D. R.. Šios aplinkybės jis nenurodė ir apie įvykio aplinkybes parodydamas parodymų patikrinimo vietoje (b.l. 40-43). Savo apeliacinio skundo argumentų, kad nusikaltime dalyvavo dviese, R. A. niekaip nemotyvavo ir nepagrindė, nenurodė, kas galėtų tai patvirtinti, jokių aplinkybių apie tai, kaip nusikaltimas neva buvo vykdomas dviese, nuteistasis R. A. taip pat nenurodo. Jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti, kad nusikaltimą nuteistasis R. A. būtų įvykdęs ne vienas, o, kaip jis teigia savo apeliaciniame skunde, kartu su D. R., byloje taip pat nėra, todėl nėra jokio pagrindo abejoti, kad nusikaltimą, už kurį R. A. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, pastarasis įvykdė vienas. Remiantis tuo, nėra pagrindo Skuodo rajono apylinkės teismo 2012-06-18 nuosprendį naikinti ir baudžiamąją bylą grąžinti papildomam tyrimui.

Iš nuteistojo R. A. apeliacinio skundo turinio matyti, jog jis nesutinka su jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, anot jo, jam paskirta per griežta bausmė.

Skundžiamu Skuodo rajono apylinkės teismo 2012-06-18 nuosprendžiu R. A. nusikalstami veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d., kuriame numatyta, jog tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Nuteistasis R. A. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Jis nusikalto būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinių nusikaltimų darymą, todėl visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad R. A. teistas jau šešis kartus, už apysunkį nusikaltimą jam, kaip recidyvistui (BK 27 str. 1 d.), skyrė laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.). Apylinkės teismas skirdamas R. A. bausmę atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y. į tai, jog visiškai pripažino savo kaltę. Nekyla abejonių, kad pirmosios instancijos teismas R. A. prisipažinimui suteikė pakankamai didelę reikšmę, kadangi teismas R. A. už apysunkę tyčinę nusikalstamą veiką paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis ženkliai mažesnis nei BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis (laisvės atėmimo bausmės vidurkis pagal BK 178 str. 2 d. sudaro 3 metus 1 mėnesį 15 dienų). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog nuteistasis R. A., nors ir yra jauno amžiaus, tačiau niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, o pajamų pragyvenimui įgyja nusikalstamu būdu, t.y. darydamas nusikaltimus nuosavybei – vagystes ir plėšimus. Anksčiau R. A. skirtos bausmės jo nepataisė, jis yra linkęs nusikalsti, jokių teigiamų išvadų nedaro, nusikalto praėjus vos penkiems mėnesiams po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos atlikus bausmę (paleistas 2011-07-19). Šie duomenys atskleidžia nuteistojo asmenybės pavojingumą, įžūlumą, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis, užuot stengęsis susirasti darbą, užsidirbti pragyvenimui legaliu būdu, sistemingai daro turtinio pobūdžio nusikaltimus, nesistengia pasitaisyti, padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, o loginė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė. Atsižvelgdamas į nustatytą, apeliacinis teismas laiko, jog apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam R. A. bausmę, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nuteistajam R. A. paskirta bausmė nėra per griežta, savo dydžiu atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas įvertino bei pritaikė tinkamai ir nuteistajam R. A. paskyrė savo dydžiu ne per griežtą, pakankamai švelnią bausmę, todėl ją mažinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

nutaria:

nuteistojo R. A. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valentinas JanonisTeisėjai Eduardas MaškevičiusStasys Valužis