Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent jis 2024 m. gruodžio 16 d. apie 21.44 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,67 promilių neblaivumas.

Kadangi kaltinamasis po prokurorės pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka paskelbimo prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio, 291 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai:

Iš 2025-01-21 I. K. pateikto prašymo dėl automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2025-01-21 teisėjos rezoliucija leista minėtą automobilį atsiimti iš aikštelės adresu Gobergiškės g. 18, Šlapiškės k., Klaipėdos r. ( b. l. 168).

Veikos kvalifikavimas

Teismas išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamasis M. K. 2024 m. gruodžio 16 d. apie 21.44 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus kai jam alkotesteriu nustatytas 1,67 promilių neblaivumas. Be paties kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė yra įrodyta 2024-12-16 apžiūros protokolu, 2024-12-16 neblaivumo nustatymo aktu, 2024-12-16 tarnybiniu pranešimu bei kita rašytine bylos medžiaga. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. M. K. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

Dėl laidavimo instituto

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis M. K. teigė, kad jo tėvas I. K. sutiko už jį laiduoti, dar ikiteisminio tyrimo metu jis buvo pateikęs prašymą dėl jo laidavimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2024-12-19 ikiteisminio tyrimo metu gautas I. K. prašymas M. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei jo atžvilgiu bylą nutraukti (b. l. 79). I. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad M. K. yra jo sūnus. Su sūnumi sutaria gerai, palaiko gerus santykius. Žino, kad 2024-12-16 jo sūnus vairavo automobilį neblaivus, jis jam papasakojo apie šį įvykį. Žino, kad jis labai dėl to gailisi, jis yra neteistas, augina tris vaikus, kaltę pripažįsta. Neteistas yra ir jis, todėl sutinka už savo sūnų laiduoti, įsipareigoja jį prižiūrėti bei daryti deramą įtaką (b. l. 76-78). I. K. 2025 m. sausio 15 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsisako laiduoti už kaltinamąjį M. K., kadangi jo sūnus neatvyko į teismo posėdį, elgiasi neatsakingai, negali už sūnų prisiimti atsakomybės. Atsižvelgus į žodinį 2025-01-15 I. K. atsisakymą laiduoti už kaltinamąjį, taip pat į tai, jog nepateikta kita laiduotojo kandidatūra, nagrinėjamu atveju nėra galimybės pirmą kartą teisiamą kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 40 straipsnyje nustatyta tvarka.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamasis M. K. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis neteistas (b. l. 70), vieną kartą baustas administracine tvarka (b. l. 66-68), vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, turintis tris nepilnamečius vaikus, kurie šiuo metu yra paimti iš šeimos, sutuoktinė laukiasi. M. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir sulaikyti asmenį nuo naujų nusikaltimų darymo, užtikrinti teisingumą ir paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų bei gerbtų visuomenės taisykles. Šiuo atveju baudos paskyrimas neatitiktų šios paskirties, nes reikšmingai paveiktų ne tik patį kaltinamąjį, bet ir jo šeimos narius, sumažintų kaltinamojo galimybes išlaikyti savo mažamečius vaikus. Tai neatitiktų teisingumo principo, nes bausmės poveikis būtų nukreiptas ne tik į kaltinamąjį, bet ir į jo šeimos narius. Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, jos dydį nustatant artimą minimaliam BK nustatytam arešto bausmės dydžiui. Teismo nuomone, tokia bausmė atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį, tokios bausmės paskyrimas skatins kaltinamąjį laikytis įstatymų ir ateityje nebenusikalsti.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Įvertinus tai, kad M. K. nuteisiamas arešto bausme pirmą kartą, kaltę pripažino, registruojasi Užimtumo tarnyboje, kovo mėnesį ketina pradėti vėl dirbti, turi tris mažamečius vaikus, laukiasi ketvirto, teismo nuomone, šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant kaltinamajam arešto bausmės vykdymą minimaliam trijų mėnesių laikotarpiui (BK 75 straipsnio 1 dalis), nes trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės (arešto) atlikimas šiuo atveju padarytų daugiau žalos, nei naudos. Atsižvelgiant į paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad M. K. atidedant arešto bausmės vykdymą neskirtina intensyvi priežiūra, įpareigojant M. K. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad M. K. nusikalto vairuodamas transporto priemonę, tai yra naudodamasis specialia jam suteikta teise, ir nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, nustatytą neblaivumo laipsnį, M. K. skirtina BK 68 straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 (du) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės - specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024-12-19.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Aktualioje teismų praktikoje išaiškinta, jog rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-12-495/2020).

Siekiant užtikrinti, jog naujų nusikalstamų veikų darymas kaltinamajam taptų finansiškai nenaudingas ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – pasiektų jai keliamus tikslus, iš kaltinamojo turėtų būti išieškoma konfiskuotino turto likusi nepadengta vertė. Kaip jau minėta, teismas atsižvelgia į kaltinamojo socialinę padėtį, jog yra bedarbis, turi mažamečių vaikų, kaltinamasis posėdžio metu nurodė, kad jam finansiškai padeda jo tėvas I. K., kuris yra laidavęs už M. K. pagal automobilio įsigijimo išperkamosios nuomos būdu sutartį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad poveikio priemonės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Byloje nustatyta, kad M. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Bylos medžiaga nustatyta, kad automobilis nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, o M. K. – valdytojas/naudotojas, valdantis transporto priemonę pagal ilgalaikės automobilio nuomos su išpirkimu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas atsižvelgia į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė raštą dėl automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog likusi nepadengta automobilio vertė 2024-12-18 dienai yra 5923,89 Eur. Tačiau VšĮ „Emprekis“ pateikti duomenys rodo, kad minėtos transporto priemonės vidutinė rinkos kaina Lietuvoje – be PVM 3539,20 Eur, su PVM – 4480,00 Eur. Teismas, įvertinęs M. K. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę bei turtinę padėtį, vadovaujasi VšĮ „Emprekis“ pateiktais duomenimis. Remdamasis šiais duomenimis, teismas sprendžia, kad visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo finansinė padėtis nėra gera, o kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, anksčiau neteistas, iš kaltinamojo išieškotina pinigų suma mažintina. Iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę pagal VšĮ „Emprekis“ pateiktus duomenimis atitinkančios beveik pusės pinigų sumos dalis – 2000 Eur.

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2025-01149 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2025-01-27 gavo advokatės A. M. prašymą Nr. ATP-2025-03979 apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, teikiant antrinę teisinę pagalbą M. K. pagal 2025-01-03 sprendimą Nr. KTS-2025-00066. Nurodyta, jog valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 231,25 Eur.

BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatomis, šioje byloje buvo pripažintas būtinu, todėl buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir tarnybos koordinatoriaus sprendimu parinktas advokatas, suteikęs M. K. antrinę teisinę pagalbą. Nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas teismo posėdžio metu yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo teisė į gynybą yra esminė teisingo proceso garantija ir kaltinamojo teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Todėl teismas daro išvadą, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šiuo atveju neturi būti priteisiamos.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos, o vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, perduotinas AB „Regitra“.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – vokas, kuriame yra 1 skaitmeninės laikmena, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 303, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 21 paros arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę jam paskirti 14 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, arešto bausmės vykdymą atidėti trims mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (du) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo, t. y. 2024-12-19.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, M. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš jo konfiskuotino turto automobilio Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią sumą – 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų).

M. K. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, o paimtą dokumentą, saugomą baudžiamojoje byloje, perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – AB „Regitra“.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – voką, kuriame yra 1 skaitmeninė laikmena, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš M. K. valstybės naudai nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.