Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinį teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūros atstovui R. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Telšiuose, administracine tvarka nebausto, dirbančio UAB „Žemaitijos keliai“ operatoriumi, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2016 m. liepos 5 d., 23¹⁴ val., neturėdamas medžioklės plotų vieneto „Staneliai“ naudotojo medžiotojų būrelio „Staneliai“ išduoto medžioklės lapo, medžiojo sėlinant ir buvo su į dėklu neįdėtu kombinuotu medžiokliniu šautuvu SAVAGE, 20×70, 222 Remington Nr. (duomenys neskelbtini) MB „Staneliai“ Stanelių medžioklės plotų vienete esančiuose medžioklės plotuose Nešukuočių k., Paukštakių sen., Plungės r. Žvėrių sumedžiojęs neturėjo. Tuo medžiotojas A. Z. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258) 58.2.1 p., 74.1 p., reikalavimus. Šiais veiksmais A. Z. kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 str. 5 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra medžiotojas, priklauso „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būreliui. Tą vakarą jis kartu su P. D. išvyko medžioti. Atvykę jie išsiskyrė ir jis vaikščiodamas pamiške savo medžioklės plotuose rado kilpą. Manė, kad gali būti brakonieriaujama, todėl išgirdęs šūvį nuėjo į tą pusę ir pamatė žmogų bei nušautą šerną. Pasikalbėjęs su žmogumi, išsiaiškino, kad tai medžiotojas iš „Stanelių“ būrelio. Jiems bekalbant atvažiavo dar keli medžiotojai, vienas jų buvo T. A., kuris pradėjo jį paveiksluoti, paskambino numeriu 112 ir jie visi teigė, kad jis yra jų medžioklės plotuose su ginklu. Jie manė, kad jis yra brakonierius, o jis manė, kad jie. Jis medžioja 20 metų, jokių nusižengimų neturi, jis brakonieriauti tikslo tikrai neturėjo, jis tik norėjo išsiaiškinti, ar šūvį paleido ne brakonierius. Medžioklės plotų ribas ji maždaug žino, jos yra pasikeitusios nuo medžioklės pradžios, nes keitėsi natūraliai gamta, priaugo medžių, krūmų. Tyčios įžengti su ginklu į kitus medžioklės plotus neturėjo, norėjo tik patikrinti, ar nėra brakonieriaujama.

Administracinį teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūros atstovas R. Š. apklaustas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2016-07-15 23.14 val. iš bendrojo pagalbos centro buvo gautas panešimas, kad medžiotojų būrelio „Staneliai“ medžiotojai sulaikė neteisėtai jų medžioklės plotuose medžiojantį asmenį. Nuvykus į vietą buvo nustatytas, kad A. Z. su šautuvu neįdėtu į dėklą vaikščiojo po jam nepriskirtus medžioklės plotus. Teigė, kad paties įvykio nematė, protokolas buvo surašytas pagal asmenų, buvusių įvykio vietoje, paaiškinimus. „Stanelių“ būrelio medžiotojai prašė nubausti asmenį, kuris vaikšto jų medžioklės plotuose, todėl buvo surašytas protokolas. Vietoje visi kartu jie braižė medžioklės plotų ribas, gal apie 50 metrų A. Z. buvo įžengęs į kitus plotus. Pagal taisykles yra reikalavimas į kitus medžioklės plotus žengti su į dėklą įdėtu šautuvu. Mano, kad konfliktas galėjo būti išspręstas taikiai, tačiau jau buvo paskambinta 112.

Liudytojas K. M. paaiškino, kad priklauso „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būreliui ir tą vakarą medžiojo šernus. Medžioklės metu nušovė šerną ir netrukus prie jo priėjo medžiotojas su šautuvu, klausė, ką jis čia daro, ar nebrakonieriauja. Jis paskambino savo kolegoms medžiotojams, atvykęs T. A. iškvietė pareigūnus, buvo aiškintasi dėl medžioklės plotų ribų.

Liudytojas T.L. paaiškino, kad priklauso „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būreliui. Jam paskambino K. M., kad nušovė šerną ir kad dar yra priėjęs prie jo vienas žmogus. Jie visi atvyko, o A. Z. jiems aiškino, kad šerną jie nušovė jo medžioklės plotuose. Jam žinoma, kad jų medžioklės plotų riba yra palei mišką.

Liudytojas P. P. paaiškino, kad priklauso „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būreliui. Jam paskambino K. M., kuris pasakė, kad vyksta incidentas. Jam atvykus A. Z. nesutiko, kad jis yra jų medžioklės plotuose, todėl buvo iškviesta gamtos apsauga. Jis medžioja nuo 1992 m., palei mišką einantys laukai, pamiškė priklauso jų medžioklės plotams.

Liudytojas P. D. paaiškino, kad priklauso (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui. Tą vakarą medžiojo trise, jis ėjo į priešingą pusę nei A. Z.. Jiems išsiskyrus jam paskambino A. Z. ir pasakė, kad rado kilpą pamiškėje, kilo įtarimas, kad brakonieriaujama, jis sakė jam eiti ir ieškoti dar kilpų. Po kiek laiko jam vėl paskambino A. Z. ir pasakė, kad išgirdo šūvį. Jam atvykus į vietą, buvo „(duomenys neskelbtini)“ būrelio medžiotojai, A. Z. su kitais medžiotojais kiek apsižodžiavo, kilo ginčas dėl medžioklės plotų ribų. A. Z. nenorėjo eiti į kitus medžioklės plotus, jiems patiems užtenka jų medžioklės plotų, tačiau manydamas, kad yra brakonieriaujama, norėjo išsiaiškinti, ar šaudė ne brakonierius. Jis šioje situacijoje būtų pasielgęs taip pat, o kur naktį dėti šautuvą, negi paliksi miške. Jų medžioklės plotuose jau daug metų brakonieriai stato kilpas, tačiau jie to brakonieriaus dar nepagavo.

Germanto medžiotojų ir žvejų būrelio medžioklės lapu Nr. 63, kuris galioja nuo 2016-06-13 iki 2016-08-01 nustatyta, kad leidžiama medžioklės vadovui (medžiotojui) A. Z. organizuoti medžioklę (medžioti) Telšių rajono savivaldybėje esančiame Germanto medžioklės plotų vienete; medžioklės data - 2016-07-05, medžiotojo pavardė – A. Z., medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 20).

Medžioklės ploto plano schema nustatytos medžiotojų buvimo vietos, sumedžioto šerno vieta, medžioklės plotų ribos (b.l.15).

T. A. pateiktose fotonuotraukoje užfiksuotas medžiotojas A. Z. su medžiokliniu šautuvu (b.l. 9-11).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 9 str. numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 284 str. 1 d. organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, numatyta pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra kaltas pažeidimo padarymu bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

ATPK 85 str. 5 d. numatyta atsakomybė už asmens, turinčio teisę medžioti (medžiotojo), buvimą medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį medžiotoją ir gyvūnas nesumedžiotas, arba medžiojimas teritorijose, kuriose šis asmuo (medžiotojas) neturi teisės medžioti, kai gyvūnas nesumedžiotas. Tai blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus.

Medžioklės tvarką reglamentuoja Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos respublikos aplinkos apsaugos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (toliau – Taisyklės), kurių, kaip yra nurodoma protokole, 58.2.1. p., 74.1 p. pažeidė A. Z.. Taisyklių 58.2.1 p. nustatytas, kad draudžiama būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape arba medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės; 74.1 p. nustatyta, kad šiurkščiais Medžioklės taisyklių pažeidimais laikomi pažeidimai, kai pažeidžiami Medžioklės taisyklių 58.1–58.5, 58.35 ir 71.9 papunkčiuose nurodyti draudimai.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nors A. Z. ir įžengė į „Stanelių“ būrelio medžioklės plotus su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, tačiau šį teisės pažeidimą padarė netyčine veika, o siekdamas išsiaiškinti aplinkybes apie brakonieriavimą aplinkinėse apylinkėse, nes kaip minėjo pats, savo medžioklės plotuose rado brakonierių kilpą. Šiais A. Z. paaiškinimais teismas neturi pagrindo netikėti, jie buvo nuoseklūs nuo pat administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, kai jis ranka surašė savo paaiškinimą ir pateikė protokolą surašiusiam pareigūnui. Dėl brakonieriavimo ir kilpų statymo medžioklės plotuose patvirtino ir kartu su A. Z. medžiojęs liudytojas P. D., kuris teismo posėdžio metu patvirtino, kad jų medžioklės plotuose brakonieriai kilpas stato jau daug metų. Be to, liudytojas K. M., „(duomenys neskelbtini)“ būrelio medžiotojas, teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam paleidus šūvį ir nušovus šerną, prie jo priėjęs A. Z. jį išvadino brakonieriumi. Kad A. Z. tuo metu buvo jau kito būrelio medžioklės plotuose jis sužinojo tik atvykus kitiems „Stanelių“ būrelio medžiotojams prie nušauto šerno. Tuomet jie visi ėmėsi aiškintis medžioklės plotų ribas, įvykio vietoje medžioklės ploto plano schemoje buvo nustatytos medžiotojų buvimo vietos, sumedžioto šerno vieta, medžioklės plotų ribos ir tik tuomet A. Z. suprato, kad yra „Stanelių“ būreliui priklausančiuose medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu. Nors A. Z., teismo posėdžio metu apklausti liudytojai teigia, kad jiems medžioklės plotų ribos yra žinomos, tačiau teigė, kad natūraliai keičiantis gamtai, augant medžiams, krūmams, šių ribų tiksliai, ypač naktį kai įvyko įvykis, nustatyti negalima. Teismo posėdžio metu apklausus administracinį teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovą, jis paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pagal asmenų, buvusių įvykio vietoje, paaiškinimus, jis paties įvykio nematė ir negali pasakyti, ar A. Z. medžiojo, ar buvo „Stanelių“ medžioklės plotuose. Kadangi „Stanelių“ būrelio medžiotojai prašė nubausti asmenį, kad vaikšto jų medžioklės plotuose, todėl buvo surašytas protokolas. Mano, kad konfliktas galėjo būti išspręstas taikia, tačiau jau buvo paskambinta pagalbos telefonu ir iškviesti pareigūnai.

Taigi, nors A. Z. buvo „Stanelių“ būrelio medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu ir šie jo veiksmai formaliai atitinka ATPK 85 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, tačiau pagal šio pažeidimo esmę dėl jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato, kad jis peržengia savo medžioklės plotų ribas ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Anksčiau aptartais duomenimis nustatyta, kad A. Z. iš savo medžioklės plotų išėjo siekdamas nustatyti, ar šūvį paleidęs asmuo nėra brakonierius, įvykis vyko tamsiu paros metu, kai sunku įvertinti medžioklės plotų ribas, taigi A. Z. veikė ne tyčia, o sąžiningai klysdama dėl savo veiksmų teisėtumo.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą pagrįsti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. A. Z. veiksmuose nenustačius ATPK 85 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės požymio – tyčios, dėl šio pažeidimo bylos teisena jam nutrauktina, nesant jos veikoje šio administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p. 1 d., 287 str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą A. Z. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 5 dalį nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.