Kauno apygardos teismo nutartis

2014-08-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1469-582/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-28
Bylos Nr.
1S-1469-582/2014
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-01908-2011-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dmitrijus Korsakovas
Nuteistasis
D. J.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-1469-582/2014
Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01908-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugpjūčio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo D. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje 2014 m. birželio 23 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. bausmę atlieka pagal Kauno apylinkės teismo 2013-02-13 nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie kurios, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 dalimis, pridėta Kauno rajono apylinkės teismo 2012-06-29 nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalis ir galutinė bausmė nustatytas 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimas. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012-07-26, bausmės pabaiga – 2015-08-23.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 95-273 nutarė nuteistajam D. J. taikyti lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, jam neatlikus 1 metų 2 mėnesių 4 dienų (Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2014-06-19) laisvės atėmimo bausmės.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 30 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo D. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu paskirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes šiuo metu išvadai, jog nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Nuteistasis D. J. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartį ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad BVK 157 straipsnio nuostatose lygtinis paleidimas numatytas už daugumą nusikaltimų kategorijų, tarp jų ir už sunkius nusikaltimus, todėl padarytos nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas neturėtų būti kriterijumi, lemiančiu lygtinio paleidimo netaikymą. Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat pažymėjo, kad D. J. neatlikta bausmės dalis yra gana didelė, tačiau nuteistasis pažymi, kad joks įstatymas nenumato tokio bausmių dalių skirstymo (gana didelė ar maža ir pan.). Šiuo atveju atlikta bausmės dalis yra būtent tokia, kokios ir reikalauja BVK 157 straipsnio nuostatos. Nuteistasis pažymi, kad jo elgesys pataisos įstaigoje yra daugiau teigiamas nei neigiamas, todėl lygtinio paleidimo taikymas jo atžvilgiu neprieštarauja BVK 9 ir 157 straipsnių nuostatoms bei užtikrina teisingumo principą ir nuosprendžiu jam paskirtos bausmės įgyvendinimą. Skunde taip pat nesutinkama su skundžiamos nutarties motyvais dėl nuteistojo ankstesnių teistumų ir piktnaudžiavimo alkoholiu laisvėje, nurodant, kad teismas turi vertinti tik nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, o ne atsižvelgti į nuteistojo praeitį. D. J. skunde pabrėžia, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamų veikų, už kurias šiuo metu atlieka bausmę, padarymo, supranta dėl jų kilusias pasekmes, vertina padarytą žalą savo artimiems žmonėms ir siekia būti paleistas lygtinai, kadangi nori rūpintis ligota motina, taip pat auginti ir išlaikyti mažametę dukrą. Nuteistasis skunde prašo įvertinti ir kitas jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, kad šiuo metu jis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, kad yra du kartus skatintas už dorą elgesį ir stropų darbą, o rugsėjo mėnesį bus trečią kartą paskatintas, kad pataisos įstaigoje noriai dirba, pagal galimybes atlygina jam priteistą civilinį ieškinį, palaiko artimus ryšius su šeimos nariais, laisvėje turi gyvenamąją vietą ir nuolatinį darbą, taip pat prašo atsižvelgti į nustatytą žemą jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir šią riziką mažinančius veiksnius.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. J. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas – nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą minėto straipsnio 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį, įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad D. J. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka – sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo charakteristiką, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam D. J. lygtinis paleidimas dar netaikytinas. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras atsiliepimu taip pat nepritarė lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam.

Svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį (BVK 8 straipsnio 1 dalis), taip pat neatliktos bausmės dydį, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą, mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones. Teismas turi vertinti ne tik, ar taikant lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu, bus pasiekti probacijos tikslai, bet ir atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kuri užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. J. bausmę atlieka dviem teismo nuosprendžiais pakirtas bausmes už dviejų nesunkių ir vieno sunkaus nusikaltimo padarymą. Šias smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas nuteistasis įvykdė būdamas du kartus teistas ir esant neišnykusiam teistumui taip pat už smurtinį nusikaltimą. Be to, nuteistajam anksčiau taikytos poveikio priemonės, tarp jų ir bausmės vykdymo atidėjimas, teigiamo poveikio jo elgesiui neturėjo ir bausmės tikslų neužtikrino. Svarstant klausimą dėl D. J. galimybės atlikti tolesnę bausmę neizoliuotam nuo visuomenės, ypač svarbu atsižvelgti į tai, kad jis ir bausmės atlikimo metu nesugebėjo laikytis režimo reikalavimų – per mažiau nei vienerius metus du kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, iš jų vieną kartą itin griežtai (10 parų uždarytas į baudos izoliatorių). Dabartinis teisės pažeidimas yra jam būdingo nusikaltimų modelio dalis, kas socialinio tyrimo išvadoje pripažinta kaip nuteistojo tikimybę ateityje nusikalsti didinantis veiksnys, kaip ir piktnaudžiavimo alkoholiu problemos (nusikaltimai įvykdyti jam esant neblaiviam). Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta žema (37 balai pagal „OASys“ metodiką) ir jo impulsų kontrolė šiuo metu pakankama, tačiau pavartojus alkoholio ji tampa apysilpnė, sėkmingai integracijai į visuomenę svarbūs išlieka ir asmenybiniai faktoriai. Pastebėtina, kad D. J. yra jauno amžiaus, tačiau mokyklos nėra baigęs, vidurinio išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos nėra įgijęs, pataisos įstaigoje nesimokė, pirmenybę teikė darbui, tačiau priteisto civilinio ieškinio yra atlyginęs tik itin mažą dalį, skunde deklaruodamas norą rūpintis artimaisiais, jokio išlaikymo savo mažametei dukrai bausmės atlikimo metu neteikė.

Nepaisant išdėstytų aplinkybių, skundą nagrinėjantis teismas teigiamai vertina nuteistojo pastangas taisyti savo elgesį, dirbti, kurti šeimą, tačiau šiuo atveju šios palankiai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra pakankamos lygtinio paleidimo instituto taikymui. Nesutiktina su nuteistojo teiginiais, kad į jo ankstesnius teistumus ir į padaryto nusikaltimo sunkumą teismas jau neturėtų atsižvelgti, kadangi būtent šios aplinkybės, taip pat nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, iš esmės ir lemia nuteistajam paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumo vertinimą. Nagrinėjamu atveju D. J. neatliktos bausmės dalis – 1 metai 2 mėnesiai 4 dienos (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 3 metai 1 mėnuo), dar pakankamai didelė ir nėra adekvati jo asmenybei ir padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiui ir pavojingumui. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas, kuris pasireiškia ne tik nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu. Todėl šiuo atveju per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali D. J. suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius skatinantis laikytis įstatymų.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, kad šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartis yra motyvuota ir pagrįsta išsamia surinktų duomenų analize, todėl ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo D. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Dmitrijus Korsakovas