- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-22
- Bylos Nr.
- e2YT-9835-1231/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01720-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Paulius Rimeikis
- Pareiškėjas
- N. B.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT prie AM), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), Z. B.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja N. B. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. S., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, jos palikimą pagal įstatymą priėmė dukra N. B., pradėdama jos turtą faktiškai valdyti.
Pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina O. S., kuri turėjo nekilnojamojo turto. Prieš mirdama O. S. testamento nepaliko, o po jos mirties notaro biure nebuvo užvesta paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Pareiškėja nurodo, kad iš karto po motinos mirties pradėjo jos turtą valdyti kaip savo nuosavybę. Nurodo, kad pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) gyveno kartu su mano tėvais jiems priklausančioje sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirus jos tėvui J. S. paveldėjo dalį šios sodybos, pagal jo paliktą testamentą. Mirus mamai O. S. šioje sodyboje gyvena iki šiol, kito gyvenamojo būsto neturi, iš sodybos niekuomet nebuvo išsikėlusi. Mirus O. S. jai liko visi jos asmeniniai bei kilnojamieji daiktai, žemės ūkio padargai ir panašiai. Po motinos mirties rūpinasi visu 5.6000 ha žemės sklypu, ganyklų plote gano savo galvijus, dalį nušienavo, pasiruošė pašaro žiemai. Miško žemės plotą pavasarį, po žiemos, išvalė nuo sausuolių bei savivarčių medžių, pasiruošė malkų žiemai, namo kūrenimui. Ariamos žemės plotas buvo apsėtas iš rudens kviečiais, juos nukūlė 2024 m. rugpjūčio mėnesį. Nurodo, kad pareiškėja su mama gyveno ūkiškai, laikė paukščių, augino karvę ir kelis veršiukus, kuriuos po motinos mirties prižiūri ji viena, juos laiko ūkiniuose pastatuose. Taigi, savo motinos O. S. palikimą pradėjo valdyti kaip savo, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir gyvenamąjį namą su žemės sklypu pradėjo valdyti kaip savo. Po savo motinos O. S. mirties, gyvendama jai ir motinai priklausančioje sodyboje, rūpinasi viso gyvenamojo namo apšildymu šaltuoju metų sezonu, tuo tikslu įsigijo malkų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašo pareiškėjos N. B. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo VMI prie FM atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad nėra pradėjusi O. S. turto paveldėjimo procedūrų, todėl sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo NŽT prie AM atsiliepimu į pareiškimą prašo sprendimą priimti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei ištyrus įrodymus.
Suinteresuoti asmenys Z. B. atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti visiškai. Patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, kad pareiškėja faktiniu valdymu pradėjo valdyti jų motinos O. S. palikimą. Savarankiškų reikalavimų nereiškia.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) būdama našle mirė O. S., kuri turėjo du vaikus: Z. B. ir N. B. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog O. S. vardu nuosavybės teise yra įregistruotas registruotinas nekilnojamasis turtas: 9/16 dalys pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 9/16 dalys pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 9/16 dalys pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 9/16 dalys pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 9/16 dalys pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 9/16 dalys pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 9/16 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); taip pat 1/8 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Iš Prienų rajono 2-ojo notaro biuro (duomenys neskelbtini) liudijimo matyti, kad minėtame notaro biure neužvesta paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusios O. S., palikimą. Pateikti mokesčių mokėjimo pranešimai ir mokėjimų kvitai patvirtina, kad pareiškėja po palikėjos O. S. mirties, toliau prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą – mokėjo mokesčius.
Pažymėtina, jog palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdiniui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą dėl palikimo priėmimo), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Paminėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad po palikėjos O. S. mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmė niekas nesikreipė. Vis tik, atsižvelgus į bylos eigoje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos pareiškime išdėstyti teiginiai, patvirtina, jog pareiškėja faktiškai pradėdama valdyti, priėmė savo motinos O. S., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą. Pareiškėja po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą faktiškai ėmė valdyti, elgėsi su šiuo turtu, kaip savu, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymams, be to, ginčo šioje byloje dėl palikimo priėmimo nėra, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinis faktas nustatytinas tam, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos N. B. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama valdyti, priėmė savo motinos, O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.