Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, byloje, kurioje

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. G. laikotarpiu nuo 2004-03-26 iki 2010-12-31 būdamas R. G. individualios įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), savininku ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 ir 2 d. būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą bei pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 30 p. būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, neužtikrino, kad R. G. individualios įmonės ūkinių operacijų registravimo žurnale duomenys kompiuterine išraiška būtų informatyvūs ir įskaitomi, tai yra buhalterinė apskaita už 2009 – 2010 metus būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (nauja red. 2008-07-03 įst. Nr. X-1679) 4 straipsnį „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuriame nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“;

nenustatė R. G. individualios įmonės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos, kuri numatytų priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, dėl ko nebuvo išsaugoti ir tyrimui pateikti R. G. individualios įmonės kasos knyga už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31, kasininko apyskaita, apskaitos registrai, kuriuose atsispindėtų sąskaitų dvejybinis įrašas, buhalterinės apskaitos dokumentai už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (nauja red. 2008-07-03 įst. Nr. X-1679) 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.“;

neužtikrino, kad R. G. individualios įmonės kasos dokumentuose ir kasos knygoje būtų apskaityta 14000 Lt suma, kurią 2009-11-05 pagal sutartį, sudarytą tarp R. G. individualios įmonės ir fizinio asmens Z. J., sumokėjo Z. J., dėl ko nėra galimybės nustatyti, kur ši pinigų suma buvo panaudota, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (nauja redakcija 2008-07-03 įst. Nr. X-1679) 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „ Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, Lietuvos respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės“ (nauja redakcija 2010-06-02 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 671) 3 punktą, kuriame nurodyta, kad „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas“, 16 punktą, kuriame nurodyta, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, taip aplaidžiai tvarkė R. G. individualios įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti R. G. individualios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 ir negalima nustatyti R. G. individualios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31.

Šiais veiksmais kaltinamasis R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d.

Kaltinamasis R. G. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2004-03-26 įregistravo R. G. individualią įmonę, įmokės kodas (duomenys neskelbtini), kurią įregistravo, adresu (duomenys neskelbtini). Įmonei vadovavo jis pats, buhalterinę apskaitą tvarkė I., kurios pavardės nebeprisimena. Įmonė užsiėmė prekyba plastikiniais langais, krovinių (automobilių) pervežimu iš kitų Europos valstybių į Lietuvą ir viešuoju maitinimu. Įmonei priklausė kavinė „(duomenys neskelbtini)“, buvusi (duomenys neskelbtini). Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo saugomi pas buhalterę šios namuose. Jis mano, kad buvo pasirašęs įsakymą, kuriuo buvo nustatyta, kad įmonės apskaitos dokumentai bus saugomi buhalterės namuose, tačiau tiksliai šių aplinkybių neprisimena ir gali klysti. Jis nežino ir negali nurodyti kada ir kokiomis aplinkybėmis galėjo dingti dalis įmonės dokumentų. Buhalterė tvarko dar kelių įmonių dokumentus, todėl jo įmonės dokumentai galėjo susimaišyti su kitų įmonių, bet tai yra tik jo prielaida. Tyčia dokumentai nebuvo slepiami ar naikinami, todėl jis nežino, kaip galėjo atsitikti, kad trūksta nemažos dalies dokumentų. Dėl įmonės turto inventorizacijų jis gali parodyti, kad inventorizacijos buvo atliekamos du kartus per metus, kurias jo nurodymu atlikdavo buhalterė, komisija nebūdavo sudaroma. Jis nežino kodėl nebuvo išsaugoti inventorizacijų aprašai ir kur jie yra. Jis pripažįsta, kad 2009-11-05 pagal sutartį, sudarytą tarp jo įmonės ir Z. J., iš Z. J. gavo kaip avansą už šios užsakytus plastikinius langus 14000 litų ir jų neužpajamavo įmonės kasoje. Minėtus pinigus jis gavo grįžęs iš kelionės Lenkijoje, buvo pavargęs ir iš karto to nepadarė, o vėliau užmiršo tai padaryti. Jis neturi jokio buhalterinio išsilavinimo ir nėra baigęs jokių kursų, todėl tvarkant buhalterinę apskaitą pasitikėjo buhaltere. Jis iš dalies žinojo, kad už apskaitos organizavimą atsakingas įmonės vadovas, tačiau jam atrodė, kad įmonės apskaita yra tvarkoma tinkamai. Dėl padarytų pažemių gailisi ir prižada daugiau jų nedaryti, (3 t., 58 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

2012-07-16 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr.5-2/135, kuria nustatyta, kad pateiktų dokumentų pagrindu ir tirtų klausimų apimtyje, R. G. individualios įmonės buhalterinė apskaita nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31 buvo tvarkoma iš dalies nesivadovaujant Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (redakcija 2008-07-03 įst. Nr. X-1679), bei vėlesnių pakeitimų ir papildymų reikalavimais: Lietuvos Respublikos 2003-11-06 Individualių įmonių įstatymo Nr. IX-1805 9 straipsnio „Individualios įmonės buhalterinės apskaita ir finansinių ataskaitų rinkinys“ 1 dalimi, kad „Individualios įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka“.

- Pateiktoje R. G. IĮ kasos knygoje už 2009 metus (pildyta kompiuteriu) atsakingų asmenų parašų nėra, įrašai apie duomenis neinformatyvūs. Pagal darytus įrašus sutartyje, Z. J. sumokėjo R. G. IĮ 14000 Lt, įrašyta data 2009-11-05, prie Z. J. ir R. G. pavardės yra parašai, laikotarpiu nuo 2009-11-05 iki 2009-12-31 14000 Lt suma įmonės kasos knygoje neapskaityta.

- Prie kasos pajamų ir išlaidų dokumentų antrojo kasos knygos lapo, t. y. kasininko apyskaita, tyrimui nepateikta.

- Už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 R. G. IĮ kasos knyga tyrimui nepateikta.

Tyrimui pateiktų dokumentų pagrindu – iš R. G. ūkinių operacijų registravimo žurnale esančių įrašų nustatyti įmonės finansinę padėtį 2010-05-31 tyrimo metu nebuvo galimybės, nes pateikti duomenys, kompiuterine išraiška neinformatyvūs, neįskaitomi, ir dėl šios priežasties informacija nėra tinkama, objektyvi ir palyginama bei išsami (17 priedas), buhalterinės apskaitos dokumentai už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 nepateikti (išskyrus ūkinių operacijų žurnalą).

- Pateiktame R. G. IĮ ūkinių operacijų registravimo žurnale už 2009 metus nėra jį sudariusio asmens parašo, apskaitos registras nesusiūtas, nesunumeruotas.

- Tyrimui pateiktų dokumentų pagrindu - darbo užmokesčio žiniaraščių, Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos už 2009 metus matyti, kad R. G. IĮ turėjo samdomų darbuotojų (20 priedas).

PVM mokėtojų registro duomenimis 2006-02-09 R. G. IĮ įregistruota PVM mokėtojų registre, PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), išregistruota iš PVM mokėtojų registro 2011-03-28. Tyrimui pateiktos įmonės pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos už 2009-2010 metus (ikit. tyr. medž.).

Tyrimui, už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31 įmonės apskaitos registrai, kuriuose atsispindėtų sąskaitų dvejybinis įrašas, nebuvo pateikti.

Tyrimui, inventorizavimo aprašai nebuvo pateikti.

- Pateiktų dokumentų pagrindu nustatyta, kad 200(nenurodyta) spalio 21 d. sudaryta sutartis tarp R. G. IĮ ir fizinio asmens Z. J.. Sutartyje yra įrašas darytas ranka: R. G. įmonei duota 14000 Lt. Duota Z. J. (duomenys neskelbtini) prie pavardės yra parašas. Likusi suma sumontavus langus, duris, vartus 14100 Lt. Yra R. G. pavardė, parašas data 2009.11.05 diena. Pridedamas 14 priedas.

Pagal darytus įrašus sutartyje, Z. J. sumokėjo R. G. IĮ 14000 Lt, įrašyta data 2009-11-05, prie Z. J. ir R. G. pavardės yra parašai.

Tuo tarpu, pateiktų dokumentų pagrindu – kasos dokumentuose ir kasos knygoje už 2009 metų laikotarpį, kad būtų apskaityta 14000 Lt suma, tyrimo metu nenustatyta, pinigų gavimą pateisinantys dokumentai tyrimui nebuvo pateikti, bei kam buvo panaudota 14000 Lt piniginių lėšų suma, ir ar R. G. individualios įmonės veikloje, iš pateiktų dokumentų nustatyti nebuvo galimybės.

Tyrimui pateiktų dokumentų pagrindu – iš R. G. ūkinių operacijų registravimo žurnale esančių įrašų nustatyti įmonės finansinę padėtį 2010-05-31 tyrimo metu nebuvo galimybės, nes pateikti duomenys kompiuterine išraiška neinformatyvūs, neįskaitomi ir dėl šios priežasties informacija nėra tinkama, objektyvi ir palyginama bei išsami, nes buhalterinės apskaitos dokumentai už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 nepateikti.

R. G. IĮ buhalterinės apskaita už 2009-2010 metus nėra tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, tyrimui buhalterinės apskaitos registrai, kuriuose atsispindėtų sąskaitų dvejybinis įrašas nepateikti, išskyrus ūkinių operacijų registracijos žurnalus už 2009 m. ir 2010 m. sausio-gruodžio mėn.( paskutinis įrašas 2010-09-01). Todėl, nustatyti įmonės finansinę padėtį 2010-05-31 tyrimo metu nebuvo galimybės, nes pateikti duomenys ūkinių operacijų registracijos žurnale kompiuterine išraiška neinformatyvūs, neįskaitomi, todėl dėl šių priežasčių, pateiktų klausimų apimtyje iš R. G. individualios įmonės tvarkomos apskaitos už 2009 metus iš dalies negalima nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros; už 2010 metus negalima nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (1 t., 53-70 b. l.).

Pagal LR BK 223 straipsnį atsakomybė numatyta tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Aplaidus apskaitos tvarkymas – tai Apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas, kai kaltininkas sąmoningai netinkamai vykdo įstatymų apskaitos tvarkymo reikalavimus.

Įvertinus baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visumą, neabejotina, kad R. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 223 str. 1 d.

Kaltinamasis R. G. kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos BPK 418 str. 1 d. pagrindams mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. R. G. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme bei jos dydžiu (3 t., 75 b. l.).

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam R. G. skyrimo, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą (padarytas veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (baigtas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo atsakomybę sunkiančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis neteistas, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto išvada Nr. 93TPK-4 konstatuota, kad R. G. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga. Įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes teismas mano, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą, kadangi toks bausmės paskyrimas pilnai atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., ir paskirti 15 (penkiolikos) MGL, t. y. 1950 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties) Lt baudą.

R. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

2012-05-23 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktus R. G. individualios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus (t. 1, b. l. 44) saugomus Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti R. G. IĮ.2011-03-25 daiktų ir (ar) dokumentų priėmimo protokolu pateiktas 2010-10-21 sutarties kopijas (t. 2., b. l. 73), saugomas baudžiamojoje byloje Nr.65-1-00578-11 (t. 2., b. l. 74), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti byloje.2011-06-10 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas dokumentų kopijas (t. 2., b. l. 75), saugomas baudžiamojoje byloje Nr.65-1-00578-11 (t.2., b.l.76-87), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti byloje. 2011-11-04 antstolės N. G. kontoros raštu Nr.0166/10/00730 S-810 pateiktas dokumentų kopijas (t.2., b.l. 91), saugomas baudžiamojoje byloje Nr.65-1-00578-11 (t.2., b.l.91-102), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti byloje.2011-10-10 Tauragės apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos raštu Nr.(16.8) R-4038 pateiktas dokumentų kopijas (t.2., b.l. 117), saugomas baudžiamojoje byloje Nr.65-1-00578-11 (t.2., b.l.118-183), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti byloje.2012-04-16 VĮ Registrų centro Tauragės filialo raštu Nr.(9.8.6) S-693 pateiktas dokumentų kopijas (t.3., b.l. 2), saugomas baudžiamojoje byloje Nr.65-1-00578-11 (t.3., b.l.3-17), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti byloje.

Nuteistasis per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paskirtąją baudą privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801 Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti nuteistajam, kad sumokėjus baudą jis privalo pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Kaltinamasis per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinti nuteistajam, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.