Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2017-04-25 · Administracinė byla Nr. A-383-146/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-25
Bylos Nr.
A-383-146/2017
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02956-2015-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
A. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-383-146/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02956-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja),Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–4, 11), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovo atstovas), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2014 m. birželio 6 d. iki 2014 m. spalio 6 d. buvo laikomas Šiaulių TI. Pristatytas į šią įstaigą, pareiškėjas buvo laikomas trumpalaikio laikymo kamerose ilgiau nei 3-4 valandas, nors pagal teisės aktus minėtose kamerose galima laikyti ne ilgiau kaip 2 valandas, po to buvo laikomas paskirstymo kamerose (karantine), kol maždaug po 5 valandų patekdavo į gyvenamąją kamerą.

Apibūdindams trumpalaikio laikymo kameras pareiškėjas teigė, kad jos įrengtos rūsyje, be langų, be vėdinimo sistemos, drėgnos, purvinos, smirdinčios. Kamerų sienos padengtos nelygiu, aštriabriauniu dulkančiu tinku, kurį neįmanoma valdyti drėgnu būdu ir dezinfekuoti, todėl teko kvėpuoti dulkėmis. Į šias maždaug 6 kv. m ploto kameras pareigūnai vienu metu patalpindavo po 7-10 žmonių, todėl būdavo labai ankštra, trūko oro. Minėtose belangėse kamerose labai blogas apšvietimas, todėl po 15-30 min. pradėdavo skaudėti akis. Sanitariniai mazgai nuo bendros kameros erdvės neatskirti sientele, todėl pareiškėjui teko naudotis tualetu be jokio privatumo. Kamerose neįrengtos praustuvės,vandens čiaupas įrengtas virš atviros kanalizacijos angos sanitariniame mazge. Atsigerti vandens teko minėtomis žmogaus orumą žeminančiomis, nehigieniškomis sąlygomis. Pareiškėjo teigimu, trumpalaikio laikymo kameros dėl nurodytų priežasčių neatitiko Higienos normos HN 76:2010 54,22,26,21 punktų reikalavimų.

Apibūdindamas paskirstymo (karantino) patalpas, pareiškėjas teigė, kad šios kameros taip pat įrengtos rūsyje, laikymo jose sąlygos buvo iš esmės analogiškos kaip ir trumpalaikio laikymo kamerose, neatitiko Higienos normos HN 76:201027,22,26,28,54,62 punktų reikalavimų. Dušo patalpose buvo itin slidi grindų danga, todėl iki 2015 m. liepos 18 d. pareiškėjas buvo priverstas praustis ant labai slidžios grindų dangos, rizikuodama susižaloti.

Remdamasis išdėstytais argumentais teigė, kad Šiaulių TI, nevykdydama jo nurodytų Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, neužtikrino saugios jo sveikatai aplinkos, jis patyrė nepatogumus, emocinius ir dvasinius išgyvenimus, garbės ir orumo pažeminimą, asmenybės sumenkinimą, baimę, įtampą, stresą, depresiją.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsiliepime į skundą (b. l. 61–65) paaiškino, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 (toliau – ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės), 11 punktu priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Suimtieji (nuteistieji) į šias kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Pagal Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašą, patvirtintą Šiaulių TI direktoriaus įsakymu Nr.1/01-157(toliau – ir Paskirstymo aprašas) režiminiame korpuse esančiose paskirstymo kamerose Nr. 1–9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra bei sanitarinis švarinimas ir tą pačią dieną paskirstomi į gyvenamąsias kameras.Įstatymų leidėjas neįpareigoja Šiaulių TI registruoti duomenų, į kurias paskirstymo kameras (karantinus) buvo paskirtas pareiškėjas ir kiek asmenų buvo patalpinta su juo į šias kameras. Sanitariniai mazgai laikino (trumpalaikio) sulaikymo kamerose bei režiminiame korpuse esančiose paskirstymo kamerose (karantinuose) neatitverti. Šiose kamerose yra suoliukai, inventoriaus nėra. Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui.Trumpalaikio laikymo kameros ir režiminiame korpuse esančios paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu Šiaulių TI trumpalaikio laikymo ir priėmimo-paskirstymo kamerose buvo tik keturis kartus ir tai, atsakovo atstovo nuomone, jam negalėjo sukelti negrįžtamų sveikatos sutrikimų ar emocinių negalavimų.

Vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. higienos-dezinfekcijos planu 2014–2015 m. Nr. 20/01-2341, laikino sulaikymo kamerų švaros užtikrinimu rūpinasi Šiaulių TI Ūkio būryje gyvenantys nuteistieji (valytojai). Minėtos patalpos valomos vieną kartą per dieną, esant poreikiui – dažniau. Pagrindinis valymas– vieną kartą per mėnesį, esant poreikiui – dažniau.Pareiškėjo pretenzijos Šiaulių TI yra nepagrįstos ir nesuteikia pagrindo Šiaulių TI pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu, kirpėjo paslaugomis ir gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus. Pagal Higienos normos HN 76:2010 68 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Šiaulių TI tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių TI yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Kiekvieną kartą einant praustis duše bėga karštas vanduo, kurio temperatūros reguliuoti individualiai nėra galimybės, nes patalpose įrengti tik dušo rageliai.

Higienos normos HN 76:2010 21 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietos kameros tipo patalpos sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. To paties teisės akto 27 punktas numato, kad šalto ir karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta Sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje.

Atsakovas prašė teismo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlė ilgalaikių neigiamų pasekmių.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu pareiškėjo A. L. skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis(b. l. 72–77).

Teismas nurodė, kad pagal CK 6.271 straipsnį valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia, kad jam iš Lietuvos valstybės būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą jis kildina iš trumpalaikio laikymo priėmimo paskirstymo kamerose, kuriose laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų.

Iš Šiaulių TI 2015 m. spalio 29 d. pažymos Nr. 69/06-6743 teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI laikino paskirstymo kamerose (PK) jo nurodytu laikotarpiu buvo keturis kartus: 2014 m. birželio 16 d., 2014 m. liepos 4 d., 2014 m. rugpjūčio 25 d. ir 2014 m. rugpjūčio 29 d. Visus keturis kartus pareiškėjas buvo laikino paskirstymo kameroje Nr.5 (PK-5).

Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 punktu, kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, priimti suimtieji (nuteistieji) uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Suimtieji (nuteistieji) į šias kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Teisės aktuose atsakovui nėra nustatyta pareiga registruoti duomenų, kiek asmenų yra talpinama į laikino sulaikymo kameras, į režiminiame korpuse esančias paskirstymo kameras.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad Šiaulių VSC 2014 m. rugpjūčio 27 d. patikrinimo akte Nr. EP-340 nurodyta, jog paskirstymo kameros PK-5 lubų kreidos dažų danga vietomis byra, matosi pelėsis, patalpoje reikia atlikti remontą. Nustatyti santykinės oro drėgmės ir dirbtinės apšvietos pažeidimai.Šiaulių VSC 2015 m. balandžio 22 d. patikrinimo akte Nr. EP-153 nurodyta, kad karantino kameroje Nr. 5 (rūsyje) oro temperatūra per žema, dirbtinis apšvietimas per mažas, tačiau santykinė oro drėgmė atitiko nustatytus reikalavimus. Dangos nelygios, nėra lengvai valomos ir dezinfekuojamos, kameroje reikalingas paprastasis remontas. Tikrinimo metu kamera išvalyta, vėdinimas per langus galimas. Sanitariniai mazgai įrengti be pertvarų. Dušų patalpoje grindų danga (plytelės) slidi.

Iš Šiaulių TI 2015 m. lapkričio 3 d. pažymos Nr. 62/08-1053 teismas nustatė, kad priėmimo paskirstymo kameros vėdinamos per langus, mechaninės kamerų vėdinimo sistemos nėra. Įstaigoje nėra įrengta ventiliacijos sistemos, todėl patalpose gali būti per mažas judėjimo greitis ir/ ar santykinės drėgmės lygis. Dėl Šiaulių TI pastato įtraukimo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą neįmanoma padidinti natūralios apšvietos, įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, efektyviai sureguliuoti oro temperatūrą gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės įdėti langus ar padidinti langų angas.

Teismas pripažino, kad iš turimų rašytinių įrodymų negalima daryti išvados, jog Šiaulių TI trumpalaikio laikymo priėmimo paskirstymo kamerose visada laikomasi Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, kurie galbūt buvo ir pareiškėjo laikymo šioje įstaigoje metu, tačiau tokiose patalpose pareiškėjas nebuvo laikomas nuolat, o tik keturis kartus ir trumpus laiko tarpus.Iš pateiktos asmens sveikatos istorijos teismas nustatė, kad nėra įrašų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis dėl regėjimo sutrikimų, akių ligų.Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra užfiksuota jokių įrašų apie kreipimąsi dėl emocinių sukrėtimų, emocinės depresijos, dvasinių išgyvenimų, ką pareiškėjas akcentavo savo skunde. Teismas pažymėjo, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, tačiau teigti, kad dėl Šiaulių TI sąlygų pareiškėjas patyrė skunde nurodytus nepatogumus, negalima.

EŽTT, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008).

Remdamasis išdėstytais argumentais, atsižvelgęs į formuojamą EŽTT ir Lietuvos Respublikos teismų praktiką analogiškose bylose, teismas konstatavo, kad pareiškėjas patyrė tam tikrą neturtinę žalą, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir pažeidimo pripažinimas, įvertinus jo trukmę, mastą bei intensyvumą, t. y. pareiškėjas visą jo nurodytą laiką(nuo 2014 m. birželio 6 d. iki 2014 m. spalio 6 d. 4 kartus) buvo laikomas trumpalaikio laikymo priėmimo paskirstymo kamerose labai trumpus laiko tarpus, yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjas nepatyrė tokių didelių kančių ar nepatogumų bei dvasinė skriauda nėra tokia didelė.

III.

Pareiškėjas A. L. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo pakeistiŠiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priteisti jam 5 000 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Apeliantas akcentuoja, kad jis 4 kartus buvo patalpintas į trumpalaikio laikymo priėmimo paskirstymo kameras ir 8 kartus buvo trumpalaikio laikymo kamerose. Šio fakto teismas neanalizavo. Visi suimtieji, kurie pristatomi į Šiaulių TI, pirmiausia yra nukreipiami į trumpalaikio laikymo kameras tam, kad būtų atliktos visos teisinės procedūros (įskaitant kratą), o po to suimtasis vedamas į dušą maudytis. Nusiprausę suimtieji uždaromi į priėmimo paskirstymo kameras ir iš šių kamerų (rūsyje) yra paskirstomi į gyvenamąsias patalpas. Apeliantas pažymi, kad kiekvieno etapavimo atveju jam teko maždaug 4 valandas būti minėtos paskirties Šiaulių TI kamerose kankinančiomis sąlygomis, kurias išsamiai nurodė skunde pirmosios instancijos teismui. Pagal Konvencijos 3 straipsnį, niekas negali būti kankinamas, patirti nežmogišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.

Atsiliepimas

Pasak apelianto, atsakovas atsiliepime į skundą pateikė teismui neteisingus duomenis, nes pareiškėjas iš Šiaulių TI buvo keturis kartus etapuotas į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę ir prieš kiekvieną kelionę buvo perkeliamas į belanges trumpalaikio laikymo kameras rūsyje. Todėl pareiškėjas prašo išreikalauti iš atsakovo papildomus įrodymus apie etapavimus į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą.

Be to, teismas sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo nusiskundimų ekstremaliomis sveikatai sąlygomis dušo patalpose.

Apeliantas, akcentuodamas, kad teismas neteisingai nustatė pažeidimų mastą ir padarinius (neturtinę žalą) teigia, kad yra atsižvelgiant į jo patirtus išgyvenimus ir kančias, yra visos CK 6.250 ir 6.271 straipsniuose nustatytos sąlygos piniginei kompensacijai priteisti.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti (b. l. 87–89).

Atsakovo atstovo nuomone, Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, todėl skundžiamas sprendimas nekeistinas ir neturtinės žalos atlyginimas pinigais pareiškėjui nepriteistinas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Dėl nagrinėjant pareiškėjo apeliacinį skundą taikytinų procesinės teisės normų teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. įstatymas Nr. XII-2399). Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis procesas šioje byloje prasidėjo iki nurodyto įstatymo įsigaliojimo, vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio, nustatančio šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, 2 dalimi, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildino iš netinkamų laikymo Šiaulių TI sąlygų atvykstant į šią įstaigą (iki patalpinimo į gyvenamąją kamerą) ir išvykstant iš šios įstaigos lydint sargybai.

Suėmimo vykdymo įstatymas asmenų, pristatytų į tardymo izoliatorius, paskirstymo tvarkos (procedūros) nereglamentuoja, tik nustato suimtųjų ir nuteistųjų laikymo atskirai kriterijus (SVĮ 10 straipsnis). Asmenų pristatymo į tardymo izoliatorius pagrindus ir tvarką nustatančiame Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnyje yra nurodytos privalomosios procedūros, kurios turi būti atliekamos pristatytiems į tardymo izoliatorių asmenims (asmens krata, draudžiamų turėti daiktų ir reikmenų paėmimas), tačiau nėra nustatyta kokiose patalpose tai turi būti atliekama.

Higienos normos HN 76:2010 40 punktas nustatė, kad visi asmenys, patekę į laisvės atėmimo vietas, turi praeiti sanitarinio švarinimo procedūrą. Pagal šios Higienos normos 50 punktą tardymo izoliatorių karantino (izoliavimo) patalpose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 5 dienas, per šį laiką turi būti patikrinta jų sveikata. Tik po sveikatos patikrinimo asmenys perkeliami į bendras gyvenamąsias patalpas.

Asmenų priėmimo į tardymo izoliatorius tvarką (procedūrą) nustato Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių III skyrius „Asmenų priėmimas į tardymo izoliatorių“ (9-21 punktai). Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės numato pristatyto į tardymo izoliatorių asmens tapatybės patikrinimo ir priėmimo į tardymo izoliatorių dokumentų įforminimo (TIVTT 10,11 punktai), asmens kratos ir turimų daiktų patikrinimo (12 punktas), medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo (TIVTT 19 punktas) procedūras.

Taisyklių 11 punkte nurodyta, kad priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Taisyklių 12 punkte nustatyta, kad priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama asmens krata, patikrinami jų turimi daiktai. Draudžiami turėti daiktai ir reikmenys paimami surašant protokolą. Pagal Taisyklių 19 punktą priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama jų medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas. Asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviems valandoms, gali būti uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Pagal Taisyklių 20 punktą po sanitarinio švarinimo suimtieji (nuteistieji) paskirstomi į gyvenamąsias kameras. Pagal Higienos normos HN 76:2010 5 punkte pateiktą gyvenamųjų patalpų laisvės atėmimo vietose sąvoką karantino (izoliavimo) patalpos priskirtos gyvenamosioms patalpoms, kuriose pagal Higienos normos HN 76:2010 50 punktą asmuo gali būti laikomas ne ilgiau kaip 5 dienas ir per šį laiką turi būti patikrinta jų sveikata. Tik po sveikatos patikrinimo asmenys perkeliami į bendras gyvenamąsias patalpas.

ABTĮ 81 straipsnyje nurodyta, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Kai konkrečioje byloje paaiškėja, jog nustatymui visų nagrinėjamai bylai svarbių aplinkybių ir visapusiškam, objektyviam jų ištyrimui turi būti pateikti į bylą papildomi įrodymai, teismas gali imtis procesinių veiksmų, kad į bylą būtų pateikti ginčui išspręsti reikalingi dokumentai (ABTĮ 57 str.4 d., 68 str.1 d., 80 str.1 d. , 81 str.).

Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles į tardymo izoliatorių priimamo asmens pirminis uždarymas galimas į trumpalaikio laikymo kameras (Taisyklių 11,19 punktai).

Iš pareiškėjo skundo ir skundo patikslinimo (b.l.1-4,11) turinio matyti, kad jis siekia neturtinės žalos atlyginimo už laikymą trumpalaikio laikymo kamerose (Taisyklių 11,19 punktai) į kurias buvo patalpintas atvykstant į Šiaulių TI ir išvykstant iš šios įstaigos, tačiau apibūdindamas šias kameras, vartoja kitas sąvokas (priėmimo –paskirstymo, karantino), nei numatytos Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. Pirmosios instancijos teismas sprendime kalbant apie pareiškėjo priėmimo į Šiaulių TI 4 atvejus, vartojamos sąvokos „trumpalaikio laikymo priėmimo – paskirstymo kameros“, „laikino paskirstymo kameros“, „priėmimo paskirstymo kameros“. Teismas priimdamas sprendimą, be kita ko, rėmėsi Šiaulių VSC atlikto karantino kameros patikrinimo duomenimis, o pagal HN 76:2010 5 punktą karantino (izoliavimo) patalpos yra gyvenamosios patalpos. Iš minėtų pareiškėjo skunde ir teismo sprendime supainiotų sąvokų nėra aišku apie kokios paskirties patalpas pirmiau minėto teisinio reguliavimo prasme pasisakė teismas sprendime dėl 4 nagrinėtų pareiškėjo pristatymo į Šiaulių TI atvejų. Byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka nepašalinus minėtų neaiškumų ir prieštaravimų.

Apeliantas pagrįstai nurodo, kad jis apeliaciniame skunde neturtinę žalą kildino iš laikymo trumpalaikio laikymo kamerose atvykstant į Šiaulių TI ir išvykstant (etapuojant) iš šios įstaigos, o teismas pasisakė tik dėl jo atvykimo į šią įstaigą 4 atvejų, tačiau nepasisakė dėl laikymo minėtose kamerose išvykimo iš įstaigos atvejais. Be to, pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad pristatant į Šiaulių TI, jis atitinkamose trumpalaikio laikymo kamerose buvo laikomas ilgiau nei leidžia teisės aktai. Teismas šių pareiškėjo nusiskundimų pagrįstumo taip pat nepatikrino.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, todėl priimtas sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu, todėl naikintinas perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes bylos aplinkybėms visapusiškai ir objektyviai ištirti turi būti renkami nauji įrodymai (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas