- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-06-22
- Bylos Nr.
- AS-180-366-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Nijolė Piškinaitė (pran.), Algirdas Taminskas
- Pareiškėjas
- K. K.
- Atsakovas
- Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės (pranešėja), Algirdo Taminsko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau tekste – ir Komisija) 2006 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. KS-2, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - uždrausti Komisijos sprendimo nuorašo bei tyrimo medžiagos dėl galimo Konkurencijos įstatymo reikalavimų pažeidimo perdavimą Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai iki bus išnagrinėta byla. Nurodė, kad Komisijos sprendimas yra neįsiteisėjęs, kadangi apskųstas teismui. Tokio sprendimo perdavimas vykdymui, pareiškėjo nuomone, prieštarautų bendriesiems teisės principams, Komisija pažeistų Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 23 straipsnio 8 dalį. Nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir teismui ateityje panaikinus apskųstąjį Komisijos sprendimą, pradėtas tyrimas dėl galimo Konkurencijos įstatymo reikalavimų pažeidimo taptų nepagrįstai inicijuotas, kadangi jis gali būti pradėtas tik įsiteisėjusiu Komisijos sprendimu. Pareiškėjas teigė, kad jo, kaip politiko, padėtis visuomenėje yra išskirtinė, todėl pašalinti sprendimo įvykdymo padarinius, t.y. nepagrįstai inicijuotą tyrimą Konkurencijos taryboje, jei Komisijos sprendimas būtų panaikintas, iš esmės būtų neįmanoma.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 15 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Teismas nurodė, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2002 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 27 patvirtinto Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos darbo reglamento 32 punkte numatyta, kad Komisijos sprendimas įsigalioja pasirašius Komisijos pirmininkui. Šiuo metu pareiškėjo ginčijamas Komisijos sprendimas yra galiojantis. Teismo teigimu, nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog, teismui panaikinus Komisijos sprendimą, pradėtas tyrimas dėl galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo, taps nepagrįstai inicijuotas - nagrinėjamoje byloje teismas nespręs Konkurencijos įstatymo pažeidimo, o tik vertins Komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas pažymėjo, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalies nuostatas pagrindinė reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlyga yra reali grėsmė, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomu. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra realios grėsmės, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomu. Teismui patenkinus pareiškėjo skundą ir panaikinus Komisijos sprendimą, jei šio sprendimo pagrindu bus pradėtas tyrimas, jis turės būti nutrauktas ir taip atkurtos pažeistos pareiškėjo teisės.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir jo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo patenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo išsakytų argumentų, neatsižvelgė į pareiškėjo, kaip politiko ir savo bendruomenėje žinomo asmens, statusą, jo ypatybes, kurios yra tampriai susiję su geru vardu, reputacija, sąžiningumu. Bet kokių nepagrįstų ir neteisėtų veiksmų ir procesų inicijavimas pareiškėjo atžvilgiu gali atnešti nepataisomos žalos pareiškėjo, kaip politiko, ateičiai, geram vardui ir reputacijai, gali sumenkinti pareiškėjo įvaizdį bendruomenės akyse, tai gali turėti įtakos pareiškėjo tolesnės veiklos perspektyvoms ir galimybėms tęsti renkamas pareigas. Apelianto nuomone, neįsiteisėjusio Komisijos sprendimo pagrindu prasidėjęs ir įvykęs procesas Konkurencijos taryboje dėl pareiškėjo veiklos bet kokiu atveju padaro jam žalos, kadangi visuomenė ir žiniasklaida pradėjo domėtis šiuo procesu. Teismui panaikinus Komisijos sprendimą ir tuo pagrindu sustabdžius Konkurencijos tarybos tyrimą dėl pareiškėjo veiklos, nepavyktų atkurti pareiškėjo pažeistų teisių, kadangi padarytoji žala būtų vertintina kaip specifinė, t.y. žala viešo asmens geram vardui ir reputacijai, kurios visiškam atstatymui faktiškai nepakanka tokių veiksmų, kaip nepagrįsto proceso nutraukimas ir pan., o reikalingos papildomos priemonės, tokios kaip viešas paneigimas ir kt., t.y. priemonės, reikalaujančios papilomų sąnaudų ir laiko.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nurodo, kad pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Įstatymas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą sieją tik su teismo sprendimo įvykdymo galimybėmis ateityje. Pagal nurodytas Administracinių bylų teisenos įstatymo normas asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą. Tik esant realiai grėsmei, t.y. konstatavus konkrečias aplinkybes, faktus, leidžiančias daryti prielaidą, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, jos gali būti taikomos. Šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas - Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2006 m. sausio 19 d. sprendimas Nr. KS-2, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, ir tik jo teisėtumą ir pagrįstumą teismas vertins. Aplinkybių, kurios leistų teigti, kad, nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, galimo pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas, nenustatyta. Pareiškėjo teiginiai, neva, Konkurencijos taryba tik įsiteisėjusiu Komisijos sprendimu gali pradėti tyrimą, o šiuo metu pareiškėjo ginčijamas sprendimas, atsižvelgiant į Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 23 straipsnio 8 dalies nuostatas, dar neįsiteisėjęs, nesusiję su būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybe ateityje. Pareiškėjo nurodoma Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 23 straipsnio 8 dalis reglamentuoja ne Komisijos sprendimo įsigaliojimo momentą, o galimas Komisijos sprendimo teisines pasekmes - tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimą, apribojimų ir draudimų, numatytų minimo įstatymo 15 straipsnyje, taikymą. Pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2002 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 27 patvirtinto Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos darbo reglamento 32 punktą Komisijos sprendimas įsigalioja pasirašius Komisijos pirmininkui. Pažymėtina, kad Komisija ginčijamu sprendimu jokio tyrimo dėl galimų Konkurencijos įstatymo pažeidimų nepradėjo, o tik perdavė savo atlikto tyrimo metu surinktą medžiagą Konkurencijos tarybai. Tai, ar yra pagrindas pradėti tyrimą, spręs pati Konkurencijos taryba. Darytina išvada, kad Komisijos sprendimo nuorašo bei tyrimo medžiagos perdavimas Konkurencijos tarybai jokiu būdu negali įtakoti galimybės įvykdyti nagrinėjamoje byloje priimtą procesinį sprendimą. Pareiškėjo teiginiai dėl žalos jo reputacijai padarymo, Komisijai nutarus tyrimo medžiagą perduoti Konkurencijos tarybai, iš esmės siejami ne su galimybe įvykdyti būsimą teismo sprendimą, o su paties ginčijamo akto galimomis neigiamomis pasekmėmis pareiškėjui. Be to, jie grindžiami tik abstrakčiais samprotavimais. Tai pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio nuostatas taip pat nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės.
Remdamasi išdėstytu, kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 15 d. nutartimi teisingai konstatavo, kad taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra pagrindo ir tokį prašymą atmetė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atskirąjį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.