Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn K. L., jo atstovui advokato padėjėjui Laurynui Vainorui, institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, valstybinės miškų tarnybos atstovams E. L., B. S., nukentėjusiajam V. S., jo atstovei advokato padėjėjai D. B.,

viešame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. L. skundą dėl valstybinės miškų tarnybos 2018-06-06 nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kretingos rajono apylinkės teisme gautas K. L. skundas dėl administracinės nuobaudos skyrimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). K. L. pateiktu skundu ir teismo posėdžio metu nurodė, kad prašo panaikinti 2018-06-06 valstybinės miškų tarnybos nutarimu administracinio nusižengimo byloje jam paskirtą nuobaudą ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad jis yra netinkamas subjektas, nes ne jam priklauso miškas, ne jis kirto, o jo pasamdyti žmonės. Bylos nagrinėjimo metu institucijai buvo pateiktas prašymas nustatyti kiek nukirstų medžių patenka į ribines linijas, kurių kirtimui nereikalingas joks leidimas, todėl šių medžių tūris negali būti įtrauktas į nukirstų medžių masę, dėl kurios galėtų būti kildinama pareiškėjo atsakomybė. Taip pat prašė įvertinti P. L. ir V. S. išduotų leidimų medžių kirtimui teisėtumą. Tačiau institucija jo prašymų nesprendė, nenagrinėjo jo nurodytų aplinkybių, jam neatsakė ir nepasisakė byloje. Vertina, kad skundžiamą nutarimą institucija priėmė prielaidų pagrindu, nurodydama, kad įvertinus tai, kad keli beržai, galimai iškirsti ribinės linijos, skiriančios gretimas valdas, plote ir tai, kad ribinių linijų kirtimui leidimai miškui kirsti neprivalomi ir pranešimo apie ketinimą kirsti mišką pateikti nereikalaujama, bendras neteisėtai iškirstos medienos tūris mažintinas ir būtų mažesnis negu dešimt kietmetrių. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 273 str. kvalifikavimui būtina, kad veika būtų įvykdyta tyčia, o savavališkas kirtimas suprantamas neturint tam leidimo, tačiau buvo išduoti leidimai P. L. ir V. S. vardais. Miško kirtimas dalyje V. S. priklausančiame miške nebuvo vykdomas tyčia, beje - ir šio miško kirtimui V. S. buvo išduotas leidimas, laikytina, kad iškirsta esant leidimui. Mediena buvo palikta ir V. S. ne tik nepatyrė jokios žalos, bet įgijo naudos kirtimų kaštų apimtyje, nes visą medieną pasiėmė ir neatlygino K. L. už iškirtimą. K. L. buvo inkriminuota už tai, kad neva kertant pagal leidimą buvo viršytas leistinos kirsti medienos tūris 4,441 ktm. Atkreipė dėmesį, kad K. L. nėra miško savininkas ir jam nepriklauso tvarkyti biržes, jas ženklinti. Dėl netirto K. L. prašymo nebuvo nustatytos esminės aplinkybės turinčios esminės reikšmės veikos kvalifikavimui, t.y. kiek medžių ik koks jų tūris buvo nukirsta ribinių linijų juostoje, kuriems leidimo nereikia, be to dalis medžių buvo nulūžę per kamieną, kurių kirtimui taip pat leidimo nereikia. Kadangi nebuvo atliktas tyrimas pagal pareiškėjo prašymą dėl svarbių aplinkybių nustatymo, laiko, kad administracinio nusižengimo tyrimas nebuvo pilnas ir objektyvus, o išvados padarytos prielaidų pagrindu, todėl prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Valstybinės miškų tarnyba atsiliepime ir jos atstovai E. L. ir B. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad K. L. veika visiškai atitinka nutarime nurodyto nusižengimo požymius. K. L. neteisėtai iškirsdamas žalius medžius padarė žalą aplinkai ir miško savininkui, kurio mediena buvo palikta miške, neišvežta. K. L. pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 str. 5-6 d., Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 799 „Dėl Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo" (toliau - Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai), 20.5. p. reikalavimus. Administracinio nusižengimo tyrimas pradėtas, gavus Kretingos policijos komisariato persiųstą V. S. pareiškimą dėl jo miško iškirtimo, kadangi policijai atlikus tyrimą - K. L. veikoje nebuvo nenustatyta baudžiamojo nusižengimo požymių. Administracinio nusižengimo faktas yra tokiomis priemonėmis ir įrodymais: Kretingos rajono policijos komisariato pranešimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, privataus žemės sklypų patikrinimo pažymomis Nr. 14 ir 15, iškirstų medžių kelmų matavimo aktu, biržės taksavimo lapais, miško valdos savininko V. S. pareiškimu ir parodymais, liudytojų parodymais, nuotraukomis ir kitais dokumentais, paties pareiškėjo parodymais. Tikslūs kadastriniai matavimai P. L. sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir V. S. sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), miško valdoms neatlikti ir pati riba, skirianti besiribojančias valdas, riboženkliais natūroje nepažymėta. Tačiau ribinė linija, iki 1,5 m pločio, žyminti natūroje miško valdas į P. L. valdos pusę, buvo prakirsta, bet neatnaujinta (nepašalinti krūmai, pomiškis ir trakas). Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų IV skyriaus „Privačių miškų savininkų pareigos" 31.8. punkte miško savininkui nustatyta viena iš pareigų - „užtikrinti riboženklių priežiūrą, ribinių linijų prakirtimą ir atnaujinimą". Tai turi padaryti kiekvienas miško savininkas prieš pradėdamas ūkinę veiklą savo miško valdoje. Šiuo atveju K. L., gavęs iš savo mamos prašymą/sutikimą kirsti medžius, pagal Tarnybos Klaipėdos teritoriniam poskyriui pateiktą pranešimą apie ketinimą kirsti mišką, privalėjo įsitikinti kur yra miško valdas skirianti linija. Jei ribinė linija buvo neaiški, privalėjo ją atnaujinti P. L. miško valdos pusėje ir vykdyti miško kirtimą, tačiau tas nebuvo padaryta. Kur baigiasi P. L. miško valda ir prasideda V. S. miško valda, buvo galima matyti pagal seniau kirstų medžių kelmus ir ribinėje linijoje augančių medelių ir gretimoje valdoje augančių pusamžių beržų didelį aukščių skirtumą. Tikrinant miško kirtimo kokybę P. L. miško valdoje, nustatyta, kad viršytas Pranešime leistas iškirsti medienos tūris. Pranešime buvo leista išsikirsti 9 kietmetrius likvidinės medienos, o faktiškai iškirsta 13,441 ktm., taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos Miškų Įstatymo 9 str. 5 d. ir Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20.5. punkte nustatytą tvarką. Šie faktai užfiksuoti privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymoje Nr. 15, iškirstų medžių kelmų matavimo akte ir biržės taksavimo lape. Miško savininkams leidžiama savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikirsti iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo. K. L., vykdė miško kirtimus V. S. miško valdoje, neturėdamas leidimo miškui kirsti ir be V. S. sutikimo savavališkai iškirto 45 žalius ir sveikus beržus, per kelis metrus toliau nuo P. L. ir V. S. valdas skiriančios ribinės linijos. Pagal Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro Įsakymu 2010-12-30 Nr. D1-1055 „Dėl leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo", 35 p., pranešimą Valstybinės miškų tarnybos Klaipėdos teritoriniam poskyriui pateikti galėjo privataus miško savininkas arba jo Įgaliotas asmuo, pateikęs notaro patvirtintą įgaliojimo kopiją. K. L. leidimo kirsti medžius V. S. miško valdoje neturėjo (ir negalėjo gauti), todėl laikoma, kad beržai iškirsti savavališkai. Pagal P. L. 2017-08-11 pateiktą pranešimą apie ketinimą kirsti mišką, vykdyti miško kirtimus buvo galima tik pranešime nurodytame miško žemės sklype, nurodytame miško kvartale ir taksaciniame sklype, tik nurodytos medžių rūšies ir nurodytą medžių skaičių. Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 9 str. 6 d. nurodyta, kad draudžiama atlikti ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Pažymi, kad pagal P. L. pateiktą pranešimą buvo leista iškirsti 12 pušų ir 12 beržų, o faktiškai iškirsta 12 pušų ir 12 beržų P. L. miško valdoje ir papildomai šalia esančiame miško žemės sklype, kadastrinis Nr. 5667/0001:40, priklausančiame V. S., IV miškų grupės pusamžiame medyne, nukirto 45 žalius beržus, kurių bendras tūris 11,658 ktm. Neteisėtai iškirtus žalius medžius, padaryta žala aplinkai ir miško savininkui.

Nukentėjusysis asmuo V. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam buvo pranešta, kad yra iškirsta jam priklausančio miško, nors jis pats kirsti visai neketino ir nėra dar iš viso kirtęs per tą laiką, kai šį mišką gavo. Jie bendravo su K. L. kuris pripažino, kad jo nuosavybėje iškirto miško netyčia, nes nepažymėtos ribos. Jis sutiko nekelti pretenzijų, jeigu jam būtų atlyginta žala, tačiau K. L. atsisakė atlyginti padarytą žalą. Jam pačiam teko organizuoti ištraukti ir išvežti iš miško medieną, kuri per tą laiką apgedo, betiko tik malkoms. Tam, kad atlikti šiuos darbus, jam miškų tarnybos darbuotojo patarimu teko išsiimti ir leidimą, nes kitaip jis neturėjo teisės ištraukti ir išvežti medienos. Leidimas buvo išimtas jau po to, kai medžiai jo sklype jau buvo iškirsti, todėl niekaip nesutinka, kad K. L. jo sklype kirto turėdamas jo leidimą, nes jis net dabar su tokio leidimo išdavimu K. L. nesutinka. Dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo yra iškėlęs civilinę bylą.

Teismas, susipažinęs su skundo medžiaga, administracinio nusižengimo bylos medžiaga, daro išvadą, kad skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą. Administracinių nuobaudų paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas daro išvadą, kad iš esmės nėra pažeisti ANK reikalavimai skiriant nuobaudą. Teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nusižengimas tinkamai kvalifikuotas, nuobauda paskirta pagal įstatymą, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus ir paskirta tinkamo dydžio, neperžengiant įstatymo sankcijoje numatytų ribų.

Nagrinėjant skundą nustatyta, kad pilietis K. L. už tai, kad 2017 m. rugpjūčio mėn. miško žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), VĮ Valstybinės miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio (duomenys neskelbtini), ir privačios nuosavybės teise priklausančiame jo motinai P. L., vykdydamas miško kirtimą pagal VMT Klaipėdos teritoriniam poskyriui pateiktą rašytinį pranešimą apie ketinimus kirsti mišką, nežinodamas tiksliai miško valdos ribų, šalia esančiame miško žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame V. S., IV miškų grupės pusamžiame medyne, savavališkai iškirto 45 žalius beržus, kurių bendras tūris 11,658 ktm. Įvertinus tai, kad keli beržai, galimai, iškirsti ribinės linijos, skiriančios gretimas valdas, plote ir tai, kad ribinių linijų kirtimui leidimai miškui kirsti neprivalomi ir pranešimo apie ketinimą kirsti mišką pateikti nereikalaujama, bendras neteisėtai iškirstos medienos tūris buvo mažinamas ir yra mažesnis negu dešimt kietmetrių. Neteisėtai iškirtus žalius medžius, padaryta žala aplinkai ir miško savininkui. Mediena buvo palikta miške, neišvežta. Taip pat nustatyta, kad P. L. priklausančiame miško sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), iškirsta 4,441 ktm medienos daugiau, negu leista iškirsti pagal pateiktą pranešimą apie ketinimus kirsti mišką, t. y. daugiau negu pagal Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20.5. p. leidžiama iškirsti medienos iš vieno hektaro savo miško žemės sklype. Leistų iškirsti ir atrinktų kirtimui medžių skaičius neviršytas, tačiau neteisingai įvertintas iškertamų medžių tūris. K. L. nubaustas pagal ANK 271 str. 4 d. ir 273 str. 1 d., subendrinta 180 Eur bauda. K. L. iš esmės ginčija jo paties veikos pripažinimą kaip administracinio nusižengimo padarymą, tvirtina, kad nėra įrodyta, kad jis yra tinkamas subjektas, neįrodyta, kad medžiai buvo iškirsti ne pagal leidimą ir neleistinoje vietoje.

Teismas pažymi, kad teisinis miškų kirtimo reglamentavimas – priemonių sistema miškams išsaugoti. Tam, kad miškai būtų išsaugoti ateities kartoms, nustatyta pakankamai efektyvi nors ir ganėtinai sudėtinga teisės aktais reglamentuota miškų kirtimo ir jų atkūrimo sistema. Tai reiškia, kad miško savininkas automatiškai neįgyja teisės kirsti medžius savo miške taip, kaip jam patinka. Svarbiausiame miškų ūkio veiklą reglamentuojančiame teisės akte – Miškų įstatyme – nustatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ar kitaip naudoti miško išteklius, negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, yra privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai. Net ir gavus leidimą, miško kirtimo darbų negalima vykdyti bet kaip. Kaip teisingai atlikti vienokius ar kitokius miško kirtimus, išdėstyta dviejuose aplinkos ministro patvirtintuose teisės aktuose: „Pagrindinių miško kirtimų taisyklėse“ ir „Miško ugdymo kirtimų taisyklėse“. Miško savininkai, patys vykdantys kirtimus, turi laikytis ir kitų taisyklių. Kirtimai derinami tarpusavyje ir išdėstomi taip, kad nebūtų iškertama medienos daugiau, nei priauga per tą patį laiką visos šalies mastu. Klaidos tvarkant mišką – bausmė ateities kartoms. Teisės aktų svarbiausi reikalavimai, draudžiantys ar ribojantys tam tikrus miško savininko veiksmus miške, nustatyti pirmiausia tam, kad būtų daroma kuo mažiau klaidų miškininkaujant, o visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi ir naudojami tinkamai.

ANK 567 str. 2 d. įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus. Analizuojant pažeidėjui surašytą administracinio nusižengimo protokolą, matyti, kad aiškiai ir išsamiai yra išdėstyta pažeidimo esmė, nurodyta, kad kirtimą organizavo K. L., darbus atliko jo pasamdyti kirtėjai. Beje, teismo posėdžio metu K. L., prašydamas vertinti, kad miško savininkas yra ne jis, o jo motina ir jo motinos vardu buvo gautas leidimas, pats paaiškino, kad tai jis motinos vardu pateikė prašymą dėl leidimo kirsti, jis taip motinai rengia malkas jau penkerius metus. Ne K. L. motinos, o jo pasamdyti kirtėjai kirto medžius ir teismas tai laiko kirtimo organizavimu ir vykdymu. Organizuodamas kirtimą pagal savo motinos pavedimą, jis turėjo spręsti dėl tinkamo laikymosi leidime nustatytų reikalavimų dėl medžių rūšies, kiekio ir kirtimo vietos ir visų kitų su tuo susijusių reikalavimų. Administracinio nusižengimo protokole ir nutarime yra tiksliai nurodyta vieta ir plotas, kur savavališkai buvo iškirstas miškas, bylos medžiagoje pateikti įrodymai apie V. S. nuosavybę (b.l. 28), LR miškų valstybės kadastro kartografinės duomenų bazės fragmentas apie P. L. ir V. S. miškų valdas (b.l. 35), privataus žemės sklypų patikrinimo pažymos Nr. 14 ir 15 (b.l. 7,8), iškirstų medžių kelmų matavimo aktai (b.l. 9-10), biržės taksavimo lapai, miško valdos savininko V. S. pareiškimas, paaiškinimai fotonuotraukos kiti dokumentai. Šie įrodymai leidžia daryti išvadą, kad tinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir suformuotas kaltinimas, administracinio nusižengimo byla pilnai ir visapusiškai ištirta, o pažeidėjo nurodytas prašymas dėl papildomų tyrimo veiksmų laikytinas pertekliniu ir nebūtinu, kaip nepagrįstas siekimas vilkinti administracinio nusižengimo bylos tyrimą ir padarytos žalos atlyginimą. K. L. pažeidė Lietuvos Respublikos Miškų Įstatymo 9 str. 5 d. ir Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20.5. punkte nustatytą tvarką. Teismas, įvertinęs, kad K. L. yra tinkamas subjektas ir jo veikoje yra nurodytų nusižengimų sudėtis, kuri bylos medžiaga visiškai ir pilnai įrodyta, nuobauda paskirta įstatymų sankcijos ribose ir tinkamai subendrinta, todėl nėra pagrindo naikinti prašomą nutarimą.

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

K. L., gim. 1955-08-12, skundą dėl Valstybinės miškų tarnybos 2018-06-06 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusius teismo rūmus..