Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovių A. K. ir V. L. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13628-454/2013 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovėms A. K. ir V. L. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundo ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Ieškovas ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovių jo patirtus nuostolius. Padarytos turtinės žalos atlyginimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas ir tai reiškia, kad reikalavimą atlyginti žalą reiškiantis asmuo privalo įrodyti visas deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį ( CK 6.245, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.). Tačiau Kauno apylinkės teismas sprendime nustatė, kad „nors ieškovas ieškinį teikė dėl nuostolių atlyginimo, tačiau akivaizdu, kad jo nuostolius sudaro baudžiamojo proceso metu patirtos bylinėjimosi išlaidos“. Remiantis šia išvada, teismas atsakovių argumentus dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų atmetė, kaip neturinčius esminės reikšmės ir civilinės atsakomybės taikymo sąlygų sprendime neanalizavo.Teismas sprendime pasisakė, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka ir nagrinėdamas civilinę bylą rėmėsi BPK nuostatomis, iš esmės pažeisdamas CPK 1 straipsnio nuostatas.Posėdžiai baudžiamojoje byloje Kauno apygardos teisme vyko 2012-04-17, 2012-05-29, tačiau iki teismui išeinant priimti nutarties, dokumentai apie patirtas atstovavimo išlaidas teismui nebuvo pateikti. Nuosprendis paskelbtas 2012-06-25. Sąskaita už teisines paslaugas išrašyta 2012-04-19, apmokėta 2013-01-18. Kiekvienas tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso dalyvis, turi laiku realizuoti jam įstatymo numatytas teises - teikti teismams prašymus ir įrodymus, prašyti priteisti bylinėjimosi (proceso) išlaidas, jas pagrįsti. Taigi toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad baudžiamosios teisenos keitimo į civilinę teiseną pateisinimu negali būti ir tai, kad BPK nenustatyta tokių išlaidų atlyginimo priteisimo po nuosprendžio priėmimo procedūrų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. birželio mėn. 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2008).Apeliantei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba (Kauno valstybės garantuojamos tiesinės pagalbos tarnybos sprendimas teismui buvo pateiktas), kai valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl, atsižvelgiant į CPK 96 str. 2 d. nuostatas, teismas nepagrįstai iš jos priteisė 30,00 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai, nuo kurio apeliantė atleista.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjas daro išvadą, kad apeliaciniai skundai tenkintini.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis).

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis). Tokia prievolė atsakovėms kiltų konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas. Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens veikos ar neveikimo neteisėtumas yra privaloma deliktinės atsakomybės sąlyga, išskyrus atvejus, jei įstatymas nustato pareigą atlyginti žalą, padarytą teisėtais veiksmais, todėl šios deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos paneigimas tais atvejais, kai prievolė atsakovui atlyginti padarytą žalą kyla tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą negali būti tenkinami, nes veikos teisėtumas savaime paneigia tokio pobūdžio turtinės prievolės egzistavimą.

Nagrinėjamoje byloje yra keliamas klausimas, ar atsakovėms yra kilusi prievolė atlyginti ieškovui nuostolius, kuriuos sudaro ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidas nagrinėjant baudžiamąją bylą.

Nustatyta, kad ieškovas ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovių – 2000,00 Lt nuostolių, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 2 d. preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai (b. l. 43–44). Atsakovės pateikė prieštaravimus ir prašė ieškovo ieškinį atmesti. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovės inicijavo jo atžvilgiu baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. ir Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nuosprendžiais ieškovas buvo visiškai išteisintas. Po baudžiamosios bylos Nr. PK-63-540/2012 išnagrinėjimo apeliacine tvarka, ieškovas baudžiamojoje byloje kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovių V. B. turėtas advokato išlaidas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. PK-62-540/2012 V. B. prašymas patenkintas iš dalies ir iš A. K. bei V. L. solidariai priteista 1700,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 28–29). Nagrinėjant privataus kaltinimo baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, teismo posėdyje V. B. atstovė advokatė R. S. dalyvavo (b. l. 41), ieškovui 2012 m. balandžio 19 d. buvo išrašyta sąskaita už suteiktas teisines paslaugas. Tą pačią dieną 2012 m. balandžio 19 d. V. B. advokatei R. S. pateikė prašymą dėl sunkios jo finansinės padėties apmokėjimą atidėti iki 2012 m. gruodžio 31 d. Advokatė R. S. su tokiu prašymu sutiko (b. l. 30). Kvitas už suteiktas teisines paslaugas nagrinėjant bylą apelicinės instancijos teisme nebuvo pateiktas, kadangi už šias paslaugas ieškovas advokatei sumokėjo 2013 m. sausio 18 d. (b. l. 40), t.y. po išteisinamojo nuosprendžio priėmimo apeliacinės instancijos teisme.

Ieškovas savo reikalavimus atsakovėms dėl jo nuostolių atlyginimo kildina iš atsakovių inicijuoto ieškovo baudžiamojo persekiojimo pagal nukentėjusiųjų pareiškimą dėl jų sužalojimo. BPK 105 str. 6 d. nustatyta, jog tuo atveju, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Tai reiškia, kad proceso išlaidų atlyginimo klausimą baudžiamajame procese teismas sprendžia priimdamas nuosprendį arba nuosprendžio vykdymo metu. Kitų galimybių baudžiamajame procese susidariusioms išlaidoms atlyginti įstatymas nenumato. Vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos, gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu, pažymėtina, kad esminės reikšmės turi ne baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų išteisinimo faktas, o nukentėjusiojo kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo, kas teismui būtų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Šiuos imperatyvus pažeidžiančiais veiksmais būtų pagrindas pripažinti tokį kreipimąsi dėl baudžiamojo persekiojimo, kai atsakovo teisinis statusas ir kitos aplinkybės liudytų, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, tokioje situacijoje teisminės gynybos nesikreiptų. Pažymėtina, kad ne tik atsakovės buvo privataus kaltinimo iniciatorės dėl sužalojimo, bet ir ieškovas V. B. su priepriešiniu skundu inicijavo privataus kaltinimo procesą dėl šmeižto, tai reiškia, kad tarp jų visų įvyko konfliktas, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kauno rajono apylinkės teismas šalių skundus nagrinėjo teisiamajame posėdyje, įvertinęs įrodymus, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ieškovo V. B. atžvilgiu. Taigi, pirmosios instancijos teismas patikrino šalių privataus kaltinimo skundų pagrįstumą, ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį V. B. atžvilgiu, konstatavęs, jog jis nežymiai tyčia sužalojo V. L., t.y. teismas konstatavo, kad atsakovių skunde išdėstyti faktai apie nusikaltimą nėra akivaizdžiai neteisingi. Nors Kauno apygardos teismas Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikino ir ieškovą išteisino, kadangi ieškovo V. B. kaltė neįrodyta, tačiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių nenustatymas apeliacinės instancijos teisme nepatvirtino atsakovių neatidaus ir nerūpestingo elgesio kreipiantis į teismą dėl teisminės pažeistų teisių gynybos. Taigi, sutiktina su apeliacinių skundų argumentais, ir darytina išvada, jog, nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų: atsakovių neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio, ieškovo reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo nėra pagrindo tenkinti.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nustatytos aplinkybės neįrodo anksčiau paminėto elgesio standartų pažeidimo, dėl kurio kreipimasis teisminės gynybos BPK nustatyta tvarka galėtų būti įvertintas kaip neteisėta veika CK 6.246 straipsnio prasme, todėl nesant teisinių pagrindų atsakovių veiksmus pripažinti neteisėtais, konstatuojama, kad nėra sąlygų atsakovių deliktinei civilinei atsakomybei kilti.

Baudžiamojo proceso išlaidų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 105 straipsnio 6 dalyje nustatyta: „Kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas“. Šioje byloje nustatyta, kad baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas neišsprendė išteisinto kaltinamojo turėtų proceso išlaidų atlyginimo klausimo, tačiau tai nesudaro teisinio pagrindo reikalauti baudžiamojo proceso išlaidų atlyginimo civilinio proceso tvarka, nes subjektinės ieškovo teisės yra kilusios ne iš civilinių teisinių ar kitų teisinių santykių, dėl kurių pagal įstatymą bylos nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka (CPK 1 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 13 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-331/2008). Kaip jau buvo minėta, ieškovas nuostolių atlyginimą kildina iš atsakovių inicijuoto ieškovo baudžiamojo persekiojimo pagal nukentėjusiųjų pareiškimą, tačiau pagal kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką, tai, kad apeliacinės instancijos teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą baudžiamojoje byloje, nesudaro teisinio pagrindo reikalauti baudžiamojo proceso išlaidų atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliaciniai skundai pagrįsti, todėl tenkintini, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas, ieškovo ieškinys dėl nuostolių atlyginimo kaip nepagrįstas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismui nusprendus panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti, atitinkamai perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Atsakovę A. K. pirmosios instancijos teisme atstovavo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatė Kristina Mikolaitė, todėl iš ieškovo valstybės naudai priteistinos 440,00 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 98). Atsakovę V. L. pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatė Lina Svirinavičienė, tačiau byloje nėra pateikti turėtas atstovavimo išlaidas patvirtinantys dokumentai.

Apeliantei A. K. apeliacinės instancijos teisme buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, todėl 200,00 Lt priteistina iš ieškovo valstybės naudai. Apeliantė V. L. apeliacinės instancijos teisme turėjo 400,00 Lt (b. l. 114–116) teisinės pagalbos išlaidų, todėl teismui nusprendus ieškinį atmesti, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo apeliantės V. L. naudai. Apeliantė V. L. už apeliacinio skundo pateikimą valstybei sumokėjo 30,00 Lt žyminio mokesčio, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovo apeliantės naudai (b. l. 109). Apeliantė A. K. už apeliacinio skundo pateikimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista, todėl iš ieškovo valstybės naudai priteistina 30,00 Lt žyminio mokesčio (CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 93 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

apeliacinius skundus patenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 440,00 Lt (keturis šimtus keturiasdešimt litų 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, suteiktų atsakovei A. K., pirmosios instancijos teisme ir 200,00 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, suteiktų atsakovei A. K., apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovo V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 30,00 Lt (trisdešimt litų 00 ct) žyminio mokesčio, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovo V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).) 400,00 Lt (keturis šimtus litų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų ir 30,00 Lt (trisdešimt litų) žyminio mokesčio atsakovės V. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Žaros g. 17, (duomenys neskelbtini)) naudai.