Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-02-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-20/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-17
Bylos Nr.
1S-20/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Elena Vainienė
Advokatai
Vanda Laukevičienė
Kategorijos
Byla Nr. 1S-20/2009
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1; 2.1.16.1.2.1.8.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 17 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Elena Vainienė,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Zdzislavui Tuliševskiui,gynėjai advokatei Vandai Laukevičienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto įtariamojo A. M. gynėjos advokatės Vandos Laukevičienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 23 d. nutarties, kuria įtariamajam A. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2009 m. sausio 25 d.

Teisėja, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 262 straipsnio, 265 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, o būtent:

veikdamas organizuotoje grupėje kartu su T. S. , A. Š. , A. Z. , L. B. , V. G. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis pagal kiekvienam grupės nariui paskirtą vaidmenį, 2008 metų pradžioje, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, jis turėdamas tikslą auginti didelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių, pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje, atliko rūsio išmatavimus, sumontavo medinius stelažus, supirko ir sumontavo ventiliacinius vamzdžius, pirko ir vežė chemines medžiagas, sumontavo baseiną bei pripildė jį tirpalu, skirtu kanapių sodinukams laistyti. Taip pat pirko ir keitė filtrus, supirko ir sukabino apšvietimo ir šiltnamio lempas, elektros instaliaciją su laikmačiais, supirko ir išvedžiojo plastmasinius vandentiekio vamzdžius, supirko pluoštinę medžiagą, skirtą kanapių sodinukams auginti bei prietaisus, skirtus vandeninių tirpalų laidumo ir PH (rūgštingumo) matavimams ir prietaisą skirtą klimato kontrolei (aplinkos temperatūros ir drėgmės palaikymui). Laikotarpiu iki 2008 m. liepos 24 d. pagamino, laikė bei prižiūrėjo įrenginius, skirtus dideliam kiekiui narkotinės medžiagos kanapių auginti.

Taip pat, veikdamas organizuotoje grupėje kartu su T. S. , A. Š. , A. Z. , L. B. , V. G. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis pagal kiekvienam grupės nariui paskirtą vaidmenį, pažeisdamas nustatytą tvarką, nuo 2008 m. pradžios iki 2008 m. liepos 24 d. pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje, augino didelį kiekį – ne mažiau 2,5 kg kanapių, prižiūrėjo didelio kiekio narkotinės medžiagos kanapių auginimo procesą, rūpinosi narkotinės medžiagos kanapių sodinukų laistymu, priežiūra, daiginimu.

Be to, veikdamas organizuotoje grupėje kartu su T. S. , A. Š. , A. Z. , L. B. , V. G. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis pagal kiekvienam grupės nariui paskirtą vaidmenį, nuo 2008 m. pradžios iki 2008 m. liepos 24 d. pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje užauginęs narkotinės medžiagos kanapių sodinukus bei turėdamas tikslą parduoti narkotinę medžiagą kanapes ir jų dalis, nukarpęs žiedus ir kitas narkotinės medžiagos kanapių dalis 2008 m. liepos 24 d. neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – ne mažiau 2,5 kg narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, neteisėtai pagamino labai didelį kiekį – ne mažiau 2,5 kg narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių. Laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 23 d. 16 val. iki 2008 m. liepos 24 d. 22 val. džiovindamas nukirptas narkotinės medžiagos kanapių dalis pasikėsino neteisėtai įgyti labai didelį kiekį – ne mažiau 2,5 kg narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, tačiau savo nusikalstomos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi užauginta narkotinė medžiaga kanapės, nespėjus jos pagaminti (išdžiovinti) buvo 2008 m. liepos 24 d. rasta ir paimta policijos pareigūnų.

A. M. 2008 m. liepos 24 d. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka, Vilniaus m. 2-jo apylinkės teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartimi A. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, vėlesnėmis nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartimi įtariamajam A. M. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, nustačius BPK 121 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytus pagrindus ir BPK 121 straipsnio 2, 7 ir 8 dalyse numatytas sąlygas, bei laikantis BPK 127 straipsnio nuostatų. Nutartyje teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis A. M. , veikdamas organizuotoje grupėje, galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir suėmimo paskyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindai neišnykę.

A. M. įtariamas padaręs du labai sunkius ir du apysunkius nusikaltimus už kuriuos įstatymas numato realią, labai griežtą laisvės atėmimo bausmę. Įtariamasis nėra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais, praeityje teistas. Tiriamoji byla pripažinta sudėtinga ir didelės apimties, nes yra tiriamos grupinės nusikalstamos veikos, kurios buvo vykdytos ilgą laiką, įtarimai pareikšti keletui asmenų, dalį proceso veiksmų būtina atlikti ir už Lietuvos Respublikos ribų (Olandija).

Šios aplinkybės Vilniaus apygardos teismui leido pagrįstai manyti, jog A. M. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei trukdyti procesui.

Įtariamojo A. M. gynėja advokatė Vanda Laukevičienė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį ir A. M. paleisti iš suėmimo.

Nurodoma, jog Vilniaus apygardos teismo nutartis yra neteisėta ir naikintina, nes teismas pratęsdamas kardomąją priemonę – suėmimą, grubiai pažeidė suimtojo A. M. teises, nes neužtikrino jo gynėjos advokatės Vandos Laukevičienės dalyvavimo teismo posėdyje, todėl pažeidė BPK 127 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tai, kad buvo užtikrintas vieno advokato dalyvavimas teisme, neinformavus kito apie teismo posėdį, laikytina įtariamojo teisių į gynybą pažeidimu.

Taip pat gynėja nurodo, jog teismas pažeidė įtariamojo teises ir dėl to, kad jis be jokio pagrindo yra laikomas suimtas, su juo neatliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai, išskyrus vieną apklausą 2009 m. sausio mėnesį.

BPK 127 straipsnio nuostatų pažeidimas pasireiškė ir tuo, kad įtariamojo suėmimą teismas pratęsė remdamasis tais pačiais motyvais kaip ir skiriant kardomąją priemonę suėmimą. Naujų duomenų, duodančių pagrindo suėmimo pratęsimui, prokuratūra nepateikė. Pagrindiniai tyrimo veiksmai jau atlikti, įtariamasis A. M. davė parodymus ir juos duoda, todėl laikyti jį suimtą nėra jokio pagrindo.

Remiantis BPK 176 straipsnio nuostatomis ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, tačiau šioje byloje šių terminų nesilaikoma.

Taip pat įtariamojo gynėja prašo atsižvelgti, jog įtariamasis A. M. turi pastovią gyvenamąją vietą, artimus žmones, kurie juo rūpinasi ir pergyvena, palaiko pastovius ryšius su artimaisiais, todėl laisvėje galėtų dirbti ir laukti tyrimo pabaigos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje suimtojo gynėja prašė suimtojo skundą patenkinti, prokuroras siūlė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo A. M. gynėjos advokatės Vandos Laukevičienės skundas netenkintinas.

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartimi įtariamajam A. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams, nustatęs 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytus kardomosios priemonės- suėmimo skyrimo pagrindus bei 122 straipsnio 2, 7 ir 8 dalyse numatytas sąlygas.

Pagal BPK 119 straipsnį, suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Apygardos teismas, vertindamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą, atsižvelgė į tai, kad A. M. , veikdamas organizuotoje grupėje, įtariamas dviejų labai sunkių ir dviejų apysunkių nusikaltimų padarymu, o už jų padarymą baudžiamasis įstatymas numato ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Tai, kad jis galėjo padaryti minėtą nusikalstamą veiką, patvirtina paties įtariamojo parodymai, kitų įtariamųjų parodymai, kratų, įvykio vietos apžiūros, procesinių prievartos priemonių protokolai, specialisto išvados, daiktai turintys nusikalstamai veikai tirti ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo 50 „ Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte nurodyta, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, skiriant arba pratęsiant suėmimą, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“ sąvokai. Todėl jau pats kaltinimų sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra visiškai pakankamas pagrindas pagrįstam manymui, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

BPK 122 straipsnio 2 dalis nurodo, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Gynėjos skunde nurodoma aplinkybė, kad įtariamasis turi artimus žmones, kurie juo rūpinasi ir pergyvena, negali būti vertinama kaip artimi ir tvirti šeiminiai ryšiai. Šiame įstatyme įvardinta šeiminė padėtis suprantama kaip sutuoktinio, vaikų ar kitokių išlaikytinių turėjimas, kuriuos su suimtuoju sieja tiek artimi socialiniai, tiek ir materialiniai santykiai bei tam tikra tarpusavio priklausomybė, mažinanti tikimybę, kad kaltinamasis pasislėpęs nuo teismo. Iš bylos duomenų matyti, kad įtariamasis nevedęs. Nors gynėja skunde nurodo, jog įtariamasis turi artimus žmones, kurie juo rūpinasi, nuolatinę gyvenamąją vietą bei būdamas laisvėje gali dirbti, tačiau šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas panaikinti griežčiausią kardomąją priemonę. Skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų apie suėmimo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, buvimo.

Nepagristai gynėja nurodo ir į BPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimą. Šis įstatymas numato, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytas maksimalus šešių mėnesių suėmimo terminas gali būti pratęstas dėl ypatingo bylos sudėtingumo.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas įtariamojo A. M. suėmimo terminą ilgiau kaip šešis mėnesius, nustatė aplinkybes patvirtinančias bylos sudėtingumą ir didelę jos apimtį. Beje, įtariamojo gynėja skunde taip pat pripažįsta, jog byla yra sudėtinga, atliekama daug tyrimo veiksmų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 24 punkte teismams išaiškinta, kad BPK 127 straipsnio 2 dalyje vartojamos sąvokos „ypatingas bylos sudėtingumas“ bei „didelė apimtis“ yra vertinamosios ir paprastai susijusios. Ypatingą bylos sudėtingumą arba didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų arba kitų dokumentų gausumas ir kt.

Vilniaus apygardos teismas nutartyje motyvavo, kodėl pripažįsta, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties. Nutartyje nurodoma, jog tiriama keletas grupinių nusikalstamų veikų, kurios buvo vykdytos ilgą laiko tarpą (2004 – 2008 metų laikotarpiu), įtarimai pareikšti keletui asmenų, dalį proceso veiksmų būtina atlikti už Lietuvos Respublikos ribų (Olandija), yra paieškomas nusikalstamos veikos organizavimu įtariamas T. E. S., iki šiol negautos specialistų išvados į paskirtus tyrimus, be to būtina skirti naujus ilgą laiką trunkančius ikiteisminio tyrimo veiksmus. Teismas pagrįstai nurodė, kad byloje atliekamas intensyvus ikiteisminis tyrimas ir per paskutinius kelis mėnesius byloje buvo atlikta daug procesinių veiksmų: apklausti liudytojai, keletą kartų apklausti įtariamieji, atlikti jų parodymų patikrinimai vietoje, apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, paskirti DNR daktiloskopiniai-cheminiai paimtų objektų tyrimai, gauta specialistų išvada, bankiniai dokumentai apie įtariamųjų lėšų judėjimą, priimtas nutarimas pripažinti T. E. S. įtariamuoju ir skelbti jo paiešką, išduotas Europos arešto orderis. Įvertinus paminėtas aplinkybes, atmetami ir gynėjos skundo argumentai dėl BPK 176 straipsnio nuostatų pažeidimo bei dėl veiksmų su įtariamuoju, neva, neatlikimo. Akivaizdu, kad tyrėjai sudėtingoje ir didelės apimties byloje atlieka ikiteisminio tyrimo veiksmus ir su kaitais įtariamaisiais.

Atmetamas ir įtariamojo gynėjos skundo motyvas, jog Vilniaus apygardos teismas, pratęsiant įtariamajam A. M. suėmimo terminą, grubiai pažeidė jo teisę į gynybą, nes neužtikrino jo gynėjos, t.y. advokatės Vandos Laukevičienės ,dalyvavimo teismo posėdyje.

Aukštesnysis teismas pažymi, jog teisę į gynybą įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalis. Teisė į gynybą yra visuma procesinių priemonių, kurias naudodamas įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis ginasi nuo įtarimo ir kaltinimo. Pagrindinės procesinės priemonės, sudarančios teisės į gynybą turinį, reglamentuotos baudžiamojo proceso įstatyme. Baudžiamojo proceso įstatymas ne tik nustato priemones ir būdus, kuriais ginamasi nuo įtarimo ir kaltinimo, bet ir nustato teisėsaugos institucijų pareigą užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. BPK 10 straipsnyje įtvirtinta įtariamojo, kaltinamojo ir nuteistojo teisė į gynybą nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos bei teismo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno pareiga užtikrinti galimybę įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų. Ši teisėsaugos pareigūnų pareiga bei gynėjo kvietimo ir paskyrimo tvarka yra detalizuojama BPK 50 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas privalo išaiškinti įtariamajam ir kaltinamajam jo teisę turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir suteikti galimybę šia teise pasinaudoti; apie tai turi būti surašomas protokolas.

Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, jog įtariamasis A. M. su teise į gynybą buvo supažindintas. Įtariamasis pageidavo, kad jam būtų suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Apie tai buvo surašomas protokolas. Įtariamojo A. M. teisė į gynyba buvo užtikrinta. Paskirtas gynėjas bylos procese dalyvavo nuo pirmosios įtariamojo apklausos. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog jokių pastabų, prieštaravimų ar prašymų dėl teisės į gynybą ikiteisminio tyrimo metu bei pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminus, įtariamasis A. M. dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtos advokatės nušalinimo nepareiškė. Todėl laikytina, jog A. M. teisė į gynybą buvo užtikrinta.

Teismo nuomone, apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

nutaria:

įtariamojo A. M. gynėjos advokatės Vandos Laukevičienės skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Elena Vainienė