Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-03-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-45-768/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-15
Bylos Nr.
1S-45-768/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Donatas Jatužis
Pareiškėjas
V. J.
Kategorijos
  • 2.12.4Aukštesniojo teismo sprendimų rūšys jų galiojimas (BPK 442 str.)
Nr. 1S-45-768/2018
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 15 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo V. J. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2018 m. vasario 9 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate 2017 m. spalio 25 d. registruotas iš Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros persiųstas Pareiškėjo pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Pareiškėjas nurodė, jog yra tikslinga atlikti finansinį patikrinimą dėl gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), atliktos renovacijos, kadangi jis abejoja, jog bendrijos sąskaitoje buvo stogo remontui skirti apie 4 345 Eur (tuomet apie 15 000 Lt). Taip pat nurodė, kad nors šilumokaičių valymui kas du metus buvo skiriama apytiksliai 2897 – 3476 Eur (10 000 -12 000 Lt), tačiau jie nuolatos užsikemša, o vandens filtrai nepastatyti. Laiptinėje atjungtas šildymas, dėl ko buto sienos yra šaltos, nors laiptinės remontui buvo skiriama panaši suma kaip ir šilumokaičių valymui. Sudėti priekiniai namo balkonų langai, tačiau balkono apačia šalta ir pučia vėjas.Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausioji tyrėja M. M., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 168 straipsnio 1 dalimi, 2017 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Pareiškėjo skundą, nurodydama, kad informacijos tikslinimo metu nenustatytos veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1, 2 dalyse, požymių. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžio) vyriausioji prokurorė Sandra Povilonienė 2018 m. sausio 22 d. nutarimu atsisakė tenkinti Pareiškėjo skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti skundžiamą vyriausiosios tyrėjos nutarimą, kaip nepagrįstą ir paliko minėtą nutarimą galioti, papildomai pažymint, kad tarp Pareiškėjo ir AB (duomenys neskelbtini) susiklostę tarpusavio santykiai yra išimtinai civilinio pobūdžio.Skundžiama nutartimi Pareiškėjo skundas dėl vyriausiosios tyrėjos ir vyriausiosios prokurorės priimtų nutarimų panaikinimo buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad nagrinėjamu atveju Pareiškėjo interesų užtikrinimo klausimas turi būti sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Pažymėjo, jog subjektyvus Pareiškėjo aplinkybių vertinimas nesudaro pagrindo pradėti ikiteisminio tyrimo, juolab, jog skunde nenurodoma jokių konkrečių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog buvo padaryta kokia nors tai nusikalstama veika.

Skundu aukštesniajam teismui Pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, perduoti ją nagrinėti iš naujo bei prijungti tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat reiškia nušalinimą skundžiamą nutartį priėmusiai teisėjai, skundą nagrinėjančiam aukštesnės instancijos teismui bei jo darbuotojai – (duomenys neskelbtini).Nurodo, kad visiškai nepagrįstai atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi policijos, prokuratūros ir teismų darbuotojai, dėl savo nekompetencijos bei dalyvavimo gerai organizuoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, tyrimą atliko neišsamiai ir nevisapusiškai. Dėstydamas analogiškas aplinkybes bei skundo argumentus kaip ir apylinkės teismui, akcentuoja, kad tyrimas atliktas moterų, kurios apie inžinerines šildymo sistemas menkai išmano, o D. B. apklausa buvo atlikta netinkamai. Pažymi, kad skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos vyras bei AB (duomenys neskelbtini) direktorius, kuris yra (duomenys neskelbtini) vyras, yra geri pažįstami, kas jo nuomone, sudaro pagrindą reikšti nušalinimą minėtiems subjektams šioje situacijoje. Teigia, jog minėta aplinkybė įtakojo apylinkės teismo teisėjos priimtą sprendimą skundžiamoje nutartyje, kadangi ji neišsireikalavo reikiamų dokumentų, neprijungė prašytos tyrimo medžiagos, ir gali įtakoti sprendimą, priimtą aukštesnės instancijos teismo.Mano, kad Panevėžio apylinkės teismas civilinio proceso būdu nespręsdamas susidariusios situacijos, įgalina AB (duomenys neskelbtini) ne tik piktybiškai gadinti tiek jo, tiek kitų Bendrijos bendrasavininkų turtą, žaloti sveikatą bei grobstyti namo, kuriame jie gyvena, lėšas, tačiau dar ir nevykdyti savo pareigų klastojant dokumentus. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Skundu nesutinkama su ikiteisminio tyrimo nepradėjimu pagal Pareiškėjo pareiškimą. Ginčijamas skundžiamos nutarties, taip pat su ja neatsiejamų vyriausiosios tyrėjos ir vyriausiosios prokurorės nutarimų teisėtumas bei pagrįstumas. Tačiau skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK normų reikalavimų. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kuriais ginčijama skundžiama teismo nutartis bei prokurorės ir tyrėjos nutarimai, yra nepagrįsti, o minėtuose ikiteisminio tyrimo subjektų sprendimuose išdėstyti ikiteisminio tyrimo nepradėjimo argumentai yra teisingi, išsamūs bei motyvuoti, su kuriais aukštesnysis teismas visiškai sutinka.BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados – tai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 168 straipsnis numato dvi išimtis – prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.Nagrinėjamu atveju vyriausioji tyrėja išnagrinėjusi Pareiškėjo skundą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal požymius nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1, 2 dalyse, padarė išvadą, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t. y. pripažino BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pagrindą. Vyriausioji prokurorė, atmesdama Pareiškėjo skundą tuo pačiu klausimu, pažymėjo, kad susiklosčiusi situacija tarp Pareiškėjo ir AB (duomenys neskelbtini) turi būti sprendžiama ne baudžiamojo, o civilinio proceso tvarka. Su tokia vyriausiosios prokurorės išvada bei motyvais visiškai sutiko ir skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, kuris papildomai pažymėjo, kad byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog buvo padarytos Pareiškėjo nurodomos nusikalstamos veikos. Šiuo atveju, su minėtomis išvadomis visiškai sutinka ir Pareiškėjo skundą išnagrinėjęs aukštesnysis teismas, kadangi procesiniuose sprendimuose, kuriuose atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, išdėstyti pagrįsti ir išsamūs ikiteisminio tyrimo nepradėjimo argumentai.Tiek vyriausioji prokurorė nutarime, tiek ikiteisminio tyrimo teisėja skundžiamoje nutartyje, išsamiai išdėstė motyvus dėl Pareiškėjo skundų atmetimo, dėl ko aukštesnysis teismas jų nebekartoja, ir turimų duomenų kontekste padarė pagrįstą išvadą dėl šiuo metu pagrindo ikiteisminio tyrimo pradėjimui nebuvimo. Nors Pareiškėjas nurodė aplinkybes, kurios jo manymu atskleidžia AB (duomenys neskelbtini) ir daugiabučio namo, kuriame jis gyvena, bendrijos pirmininkės nusikalstamus veiksmus, suponuojančius ikiteisminio tyrimo pradėjimą, tačiau objektyvių duomenų, patvirtinančių jo teiginius dėl galimo sukčiavimo, teismui pateiktoje medžiagoje nėra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pareiškėjas pareiškime bei skunduose teigdamas apie AB (duomenys neskelbtini) ir daugiabučio namo bendrijos pirmininkės veiksmus, nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių objektyvių duomenų, o vien Pareiškėjo skunduose subjektyviai dėstomi spėjimai, jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsti, be to, emocinį nepasitenkinimą AB (duomenys neskelbtini) teikiamų paslaugų ir bendrijos pirmininkės pareigų atlikimu rodantys teiginiai bei samprotavimai apie tariamai nusikalstamus veiksmus nėra vada ikiteisminiam tyrimui pradėti. Teismui pateiktos medžiagos duomenys patvirtina, kad Pareiškėjo pareiškimo duomenų patikslinimui buvo atlikti tam tikri veiksmai, tačiau nei jų metu gauti duomenys, nei jokie kiti objektyvūs duomenys šiuo metu nesudaro pagrindo ikiteisminio tyrimo dėl Pareiškėjo nurodomų aplinkybių pradėjimui ne tik bendrijos pirmininkės D. B., tačiau ir AB (duomenys neskelbtini) veiksmų kriminalizavimui BK 182 straipsnio kontekste. Aukštesnės instancijos teismas dar kartą pažymi, jog analizuojamu aspektu Pareiškėjas savo interesus pirmiausia turėtų ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, kadangi baudžiamasis procesas turi aiškią, tiksliai apibrėžtą paskirtį, į kurią civilinių santykių aiškinimasis nepatenka. Situacija, kai

susiklosčiusius civilinius teisinius santykius stengiamasi dirbtinai kriminalizuoti, prieštarauja susiklosčiusiai teismų praktikai. Kita vertus, iš teismų sistemos „Liteko“ bei paties Pareiškėjo skundo matyti, kad jis ne kartą savo pažeistas teises gynė (ir šiuo metu gina) pasinaudodamas civilinės teisės bei proceso normomis, kas rodo, kad toks jo pažeistų teisių gynybos būdas nėra apsunkintas. Todėl dar kartą atkreipiamas Pareiškėjo dėmesys į tai, kad jei teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, nustatys, kad vienos iš šalių veiksmuose galbūt yra tam tikro nusikaltimo požymių, teismas privalės informuoti prokurorą apie nustatytas minėtas aplinkybes (Lietuvos Respublikos CPK 300 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas skundu reiškia nušalinimą skundžiamą nutartį priėmusiai teisėjai, jo skundą nagrinėjančiam aukštesnės instancijos teismui bei šio teismo darbuotojai – (duomenys neskelbtini), manydamas, kad minėtos moterys yra suinteresuotos bylos baigtimi. Vien tai, kad Pareiškėjo nuomone, ikiteisminio tyrimo teisėja aplaidžiai nagrinėjo jo skundą, o (duomenys neskelbtini) sutuoktinis yra AB (duomenys neskelbtini) direktorius, nėra pagrindas nušalinti tiek ikiteisminio tyrimo teisėją, tiek aukštesniojo teismo darbuotojos, tiek paties teismo. Be to, šiuo aspektu pažymėtina, kad bylas nagrinėja nepriklausomas ir bešališkas teismas, todėl manymas, kad teismo darbuotoja gali nulemti teisinį vertinimą kokioje nors byloje, dėl ko, šiuo atveju Pareiškėjui, gali būti priimtas nepalankus teismo sprendimas, nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

atmesti pareiškėjo V. J. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2018 m. vasario 9 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Donatas Jatužis