- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-08-14
- Bylos Nr.
- A5.-2330-1017/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01812-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Pažeidėjas
- G. P.
- Kategorijos
dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei vyriausiajai darbo inspektorei D. J. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. P., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kadangi 2018 m. birželio 12 d., 9.20 val., atlikus patikrinimą statybos objekte, esančiame adresu(duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad esant darbo sutarties požymiams, numatytiems DK 32 straipsnyje, jis leido dirbti J. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir D. (D.) J., gimusiam (duomenys neskelbtini), nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.
Teismo posėdžio metu G. P. jam inkriminuotą nusižengimą pripažino, gailėjosi dėl savo veiksmų. Paaiškino, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Įmonė užsiima statybomis. 2018 m. birželio 12 d. jo įmonės naudai dirbo J. K. ir D. J.. Tai buvo pirma jų darbo diena. Tą dieną įmonėje dirbo tik administracinėn atsakomybėn traukiami asmuo ir minėti du asmenys. Jie dar nebuvo priimti į darbą. Šie asmenys buvo pakviesti pirmą dieną, apie tai nepranešant Sodrai ir nesudarant darbo sutarties, kad G. P. pažiūrėtų, kaip jie dirba. Jis pats su jais kalbėjosi ir sutarė, kad jeigu jie tiks, juos įdarbins įmonėje, o jeigu jų darbas netenkins, sumokės jiems po 30 Eur už dienos darbą. Jie tiko ir paskui buvo įdarbinti. Iš karto nebuvo sudaryta su jais darbo sutartis, kadangi yra tokia situacija: jeigu nuo pirmos dienos įdarbins, bet darbuotojai netiks, vis tiek už vieną dieną už vieną darbuotoją reikės sumokėti 170 Eur mokesčių Valstybinei mokesčių inspekcijai, o tiek mokėti jis neturi galimybės. Jam taip paaiškino buhalterė. J. K. ir D. J. turėjo būti pagalbiniai darbuotojai. Birželio 12 d. rytą jie atėjo į darbą. Jis dirbo, o J. K. ir D. J. žiūrėjo, ką reikia daryti, pradėjo nešioti statybines šiukšles ir iš karto atėjo VDI inspektorius. Jau buvo sutarta, ką jie turėjo dirbti tą dieną. Jie turėjo išnešti statybines šiukšles. Dėl atlygio už tą dieną buvo sutarta.
Tyrimo metu G. P. 2018 m. birželio 12 d. paaiškinime nurodė, kad, atsižvelgiant į sutartį dėl darbų, 2018 m. birželio 12 d. pirmą dieną į darbą išbandymui atėjo du žmonės. Po išbandymo, atsižvelgiant į rezultatus, bus priimtas sprendimas priimti juos į darbą ar nepriimti. Objektas yra adresu (duomenys neskelbtini). Tuo atveju, jeigu jie netiks darbui, šios dienos darbas bus apmokėtas pagal kasos orderį.
Motyvuojamoji dalis
G. P. kaltė, padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, taip pat yra grindžiama:
1) 2018 m. rugpjūčio 1 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 0897-1164, kuriame nurodyta, kad VDI Vilniaus skyriaus vyr. darbo inspektoriai G. K. ir K. B. kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės vyr. specialistu A. P. 2018 m. birželio 12 d., apie 9.20 val. pagal gautą anoniminį pranešimą atliko patikrinimą statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini), jame rasti hidroizoliacijos ir plytelių dangos įrengimo darbus atliekantys J. K., D. J. ir G. P.. J. K. ir D. J. paaiškino, kad objekte dirba pirmą dieną, darbą susirado per pažįstamą, dėl darbo tarėsi su G., tačiau įmonės pavadinimo nežino, konkrečių darbo sąlygų dar neaptarė, darbo sutarties dar nepasirašė. Objekte atlieka pagalbinius statybinius darbus. Objekte apklaustas G. P. nurodė, kad objekte darbus atlieka UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis yra įmonės direktorius ir savininkas. Papildomai nurodė, kad su J. K. ir D. J. dėl darbo tarėsi jis, šiuo metu asmenims yra numatytas išbandymo laikotarpis, po kurio bus sprendžiamas klausimas dėl asmenų įdarbinimo. Atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus konstatuotina, kad išbandymo laikotarpis galimas tik pasirašius darbo sutartį ir pranešus Sodrai apie asmenų socialinio draudimo pradžią, bei, atsižvelgiant į teisminę praktiką konstatuotina, kad G. P. leido J. K. ir D. J. dirbti nelegaliai.
2) D. J. 2018 m. birželio 12 d. duotu paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad jis padėjo, paskambino T.. Jis su draugu atvažiavo apie 9 val. pirmą dieną dirbti (duomenys neskelbtini). dėl uždarbio nekalbėjo, darbo sutarties nepasirašė.
3) J. K. 2018 m. birželio 12 d. duotu paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad jam paskambinęs įmonės vadovas G. P. (per pažįstamus) jo paprašė padėti pernešti smėlį. Žadėjo, jei viskas bus gerai, įdarbinti. Dirbo pirmą dieną nuo 9.00 val., kartu dirbo D. J. ir G. P.. Darbo sąlygų neaptarė ir sutarties nepasirašė.
4) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktais duomenimis, iš kurių matyti, kad Sodra neturi informacijos apie J. K. ir D. J. įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“.
5) Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašu, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 2017 m. gegužės 16 d. yra G. P..
6) 2018 d. gegužės 29 d. Statybos subrangos sutartis S1702-3, iš kurios matyti, kad darbų objektas adresu (duomenys neskelbtini), darbų pradžia gegužės 30 d., pabaiga – birželio 23 d.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną valandą iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. DK 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Darbo sutarties sąvoka yra apibrėžiama DK 32 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai.
Įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad G. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, leido J. K. ir D. J. nelegaliai dirbti, nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, todėl šios įmonės direktorius G. P. pagrįstai yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. G. P. paaiškinimas, kad jis bandomuoju laikotarpiu neįdarbino teisės aktų nustatyta tvarka dviejų įmonės darbuotojų, siekdamas nemokėti mokesčių, tik patvirtina jo kaltę ir tyčią nusižengti.
Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra numatyta galimybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims skirti baudą nuo 1 000 iki 5 000 eurų.
Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad G. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą ir dėl savo elgesio gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padaryto nusižengimo pobūdį (patikrinimo metu nustatyti du nelegaliai įmonėje dirbantys asmenys, kurie įmonėje dirbo trumpą laikotarpį – pirmą dieną, jos pirmoje pusėje (tik ryte); nusižengimas įvykdytas, siekiant išvengti mokesčių; vėliau darbuotojai buvo įdarbinti teisės aktų reikalaujama tvarka ir sąlygomis) ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius G. P. – byloje nėra duomenų apie jo patraukimą administracinėn atsakomybėn, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, jis administracine tvarka baustas ar teistas nebuvo. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį pagrindo nėra, G. P. skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, artima sankcijoje numatytam minimumui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
G. P. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jam 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“, (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Medicinos bankas“, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18089607115.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.