Marijampolės apylinkės teismo nutartis

protokolą surašiusios institucijos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno VMI) įgaliotam atstovui V. J.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, UAB „Arvi kalakutai“ komanditinės ūkinės bendrijos (toliau – Bendrija) vadovo, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje jis kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 179 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio nusižengimo protokolas V. K. surašytas už tai, kad, vykdant Bendrijos stebėseną, Kauno VMI nustatė, jog pagal pateiktus pranešimus apie žemės ūkio produkcijos pirkėjo pradelstas skolas žemės ūkio produkcijos pardavėjams (forma FRI070), Bendrija 2018 metais kiekvieną mėnesį turėjo pradelstas skolas žemės ūkio produkcijos pardavėjams, t. y., sausio-rugpjūčio mėnesiais bendra skola (per 30 dienų ir 60 dienų) kiekvieną mėnesį sudarė nuo 20 1402,60 Eur (gegužės mėn.) iki 62 1108,78 Eur (vasario mėn.). Pagal pateiktą formą FR1070 už rugpjūčio mėn. bendra skola – 30 1296,36 Eur (kai neatsiskaityta per 30 d. – 35 717,07 Eur, per 60 d. – 26 5579,29 Eur). Protokole nurodyta, kad Bendrovės vadovas V. K., neužtikrindamas savalaikio atsiskaitymo su pardavėjais, pažeidė atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją tvarką ir padarė nusižengimą numatytą, ANK 179 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdžio metu V. K. nurodė, kad galimai pažeidė įstatymus ne dėl to, kad vengtų mokėti, bet dėl to, kad turi kitus susitarimus. Nėra bendrovės ir jo veiksmuose piktybiškumo. Prašo administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Teigė, kad yra susitarimai tarp dviejų subjektų, kad atsiskaito produkcija arba žodžiu, ar raštu, yra numatę ilgesnius atsiskaitymo terminus, nei numato įstatymai. Juos ir ūkininkus tenkina tokia atsiskaitymo tvarka. Su kai kuriais atsiskaito produkcija, todėl gale metų susirašo suderinimo aktą, „persinešdami“ skolas ir taip išsprendžia skolų problemas. Per 15 metų jokių pretenzijų iš savo klientų įmonė niekada neturėjo. Šiuo metu taip pat nėra nei vienos pretenzijos nei iš vieno ūkininko, kad Bendrija turi skolų. Yra tik vienam ūkininkui apie 4 000 Eur skola. Formą FRI070 VMI teikia kiekvieną mėnesį, administracinio nusižengimo protokolas surašytas pirmą kartą. Bendra protokole nurodyta skolos suma yra 301 000 Eur skola, iš kurios 241 000 Eur skolų sutarčių su Lenkijos subjektais pagrindu. Nesupranta, kodėl šioms sutartims taikomi Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyti atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją terminai. Visos valdomos įmonės susijusios su žemės ūkiu – trąšos, proteinų gamyba, cukrus, mėsos produktai, kalakutai. Bendrijos apyvarta per metus yra maždaug 24 milijonai. Visus mokesčius VMI, Sodrai ir t. t. sumoka laiku, todėl neįžvelgia, kur yra VMI suinteresuotumas

Kauno VMI atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog Bendrijos vadovas pažeidė Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 6 d. nutarimą Nr. 393 „Dėl atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją ir jos įkainojimo terminų patvirtinimo“. Protokole nėra nurodyti minėti teisės aktai. Protokolas surašytas, remiantis pateikta FRI070 forma. Tiekėjų nebuvo klausiama apie pradelstų atsiskaitymo priežastis, Bendrijos atžvilgiu turimas pretenzijas. Dėl susidariusių skolų su Bendrija nebendravo. Protokolas surašytas tik 2018 m. spalio 22 d., kadangi tikrindami nustatė pažeidimus.

V. K. teismui pateikė pradelstų skolų už žemės ūkio produkciją sąrašą 2018 m. rugpjūčio 31 d., iš kurio matyti, kad Bendrija yra skolinga „Agrocentrum sp.z.o.o.“, ūkininkui G. C., „Z. D. W Stasinie Spolka Z.O.O.“, UAB „Romega“, UAB „Genba Food“, „Best Food S.C.“, „Animex Foods Sp.z.o.o.“, AB „Vilniaus paukštynas“, UAB „Baltic Meat Trending“, UAB „Vamėsa“. Bendra skolų suma – 301 296,36 Eur ( b. l. 24 ).

Pateiktuose lėšų perdavimo nurodymuose užfiksuoti Bendrijos 2018 m. rugsėjo-lapkričio mėn. atlikti mokėjimai aukščiau minėtiems subjektams ( b. l. 21; 23; 25–46 ).

Traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens pateiktų Ūkininko G. C. ir Bendrijos 2018 m. birželio 1 d. pasirašyto susitarimo dėl tarpusavio atsiskaitymų, UAB „Baltic Meat Trending“ ir Bendrijos 2018 m. liepos 20 d. pasirašyto susitarimo dėl tarpusavio atsiskaitymų 1 punkte numatyta, kad Bendrija už patiektą produkciją atsiskaitys per 60 dienų nuo sąskaitos faktūros-gavimo dienos. 4 punkte parašyta, kad esant išankstiniam rašytiniam Bendrijos prašymui ir pardavėjo sutikimui, Bendrija gali nesumokėtos sumos mokėjimą terminą pratęsti šalių susitartam terminui ( b. l. 19; 22 ).

Byla grąžinama protokolą surašiusiai institucijai tyrimui atlikti.

Motyvuojamoji dalis

ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.

Nurodytos įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines aplinkybes. ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas veiksmų, kuriuos pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę atlikti, t. y., apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus, atlikti įvykio vietos apžiūrą, išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ar dokumentus ir kita. Įrodinėjimo našta pagal analogiją baudžiamajai teisei administracinėje teisėje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad V. K. padarė nusižengimą, numatytą ANK 179 straipsnio 3 dalyje. Minėtoje teisės normoje įtvirtina, kad atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją tvarkos pažeidimas, kai pradelsta skola yra didesnė kaip 30 152 Eur, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 2 700 Eur iki 6 000 Eur. Minėtas nusižengimas turi būti padaromas neveikimu, t. y., turi būti nustatyta kaltė, jog traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo turėjo galimybę atsiskaityti su žemės ūkio produkcijos tiekėjais, tačiau to nepadarė ir pažeidė įstatyme nustatytą atsiskaitymo tvarką. Turi būti nustatytos neatsiskaitymo su tiekėjais laiku priežastys.

Be to, ANK 173 straipsnio norma yra blanketinė, todėl privalo būti nurodyti tie įstatymai ar poįstatyminiai aktai, kurie buvo pažeisti. Tačiau protokole nėra nurodyta, kokius įstatymus ar kitus norminius aktus pažeidė V. K..

Kauno VMI atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad V. K. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 6 d. nutarimą Nr. 393 „Dėl atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją ir jos įkainojimo terminų patvirtinimo“ nuostatas.

Teismas pažymi, kad minėtos įstatymo 5 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartyse, sudaromose ūkio subjektų, atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją terminas, į jį įskaitant ir šios produkcijos įkainojimo trukmę, negali būti ilgesnis negu 60 kalendorinių dienų nuo perkamos žemės ūkio produkcijos gavimo dienos atsiskaitant už tą žemės ūkio produkciją, kuriai Vyriausybė nenustato atsiskaitymo termino, išskyrus atvejus, kai dėl to žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyje aiškiai susitariama kitaip ir jeigu tai yra objektyviai pagrįsta, atsižvelgiant į konkretų šios sutarties pobūdį ir (arba) jos ypatumus, ir nėra nesąžininga žemės ūkio produkcijos pardavėjo atžvilgiu pagal šio įstatymo 13 straipsnio nuostatas.

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. K. pateiktų Bendrijos bei ūkininko G. C. ir UAB „Baltic Meat Trending“ susitarimų dėl tarpusavio atsiskaitymų aiškiai matyti, kad šalys yra susitarusios, jog Bendrija už ūkininko patiektą produkciją atsiskaitys per 60 dienų nuo sąskaitos faktūros-gavimo dienos, tačiau esant išankstiniam rašytiniam Bendrijos prašymui ir ūkininko sutikimui, Bendrija gali nesumokėtos sumos mokėjimą terminą pratęsti šalių susitartam terminui. Teismo posėdžio metu V. K. nurodė, kad galimai pažeidė įstatymus ne dėl to, kad vengtų mokėti, bet dėl to, kad turi kitus susitarimus, pagal kuriuos yra numatę ilgesnius atsiskaitymo terminus, nei numato įstatymai. Juos ir ūkininkus tenkina tokia atsiskaitymo tvarka. Su kai kuriais atsiskaito produkcija, todėl gale metų susirašo suderinimo aktą „persinešdami“ skolas ir taip išsprendžia skolų problemas. Kauno VMI atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl susidariusių skolų su Bendrija nebendravo, nesiaiškino įstatyme numatytu terminu neatliekamų mokėjimų priežasčių.

Be to, Bendrijos vadovas V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad per 15 metų jokių pretenzijų iš savo klientų niekada neturėjo. Šiuo metu taip pat nėra nei vienos pretenzijos iš nei vieno ūkininko, kad Bendrija turi skolų. Kauno VMI atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog tiekėjų nebuvo klausiama apie pradelstų atsiskaitymo priežastis, Bendrijos atžvilgiu turimas pretenzijas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas tik formaliai, neatlikus išsamaus tyrimo, nesiaiškinus tikrųjų atsiskaitymo su žemės ūkio produkcijos tiekėjais terminų pažeidimo priežasčių, o tik gavus Bendrijos pateiktą FRI070 formą, patvirtinančią neatsiskaitymo su žemės ūkio produkcijos tiekėjais laiku faktą, nebuvo imtasi visų priemonių, kad būtų visapusiškai bei objektyviai ištirtos visos reikšmingos aplinkybės. Nebuvo aiškinamasi, kodėl Bendrija su tiekėjais neatsiskaito Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme numatytais terminais, ar Bendrija turi susitarimų su tiekėjais, kuriuose numatyti ilgesni atsiskaitymo terminai, ar tiekėjai turi pretenzijų Bendrijai dėl atsiskaitymų tvarkos. Tai yra esminiai bylos medžiagos trūkumai, dėl kurių negalima spręsti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltės klausimo pagal ANK 179 straipsnio 3 dalį, todėl byla grąžinama protokolą surašiusiai institucijai papildomam administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyresniosios specialistės V. K. 2018 m. spalio 22 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. VMI-02-ANR_P-606-2018 (ROIK: 18093488106), surašytą V. K. pagal ANK 179 straipsnio 3 dalį, grąžinti Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai papildomam administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.