Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Sigitos Blum pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje E. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) operatoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

E. J., 2018 m. spalio 20 d., 23.35 val., prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžos, Kaune, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,15 promilių etilo alkoholio kraujyje ).

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis E. J. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. spalio 20 d., vakare buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kur kartu su draugais vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 23.30 val. draugas paprašė jį parvežti į namus, todėl E. J., jausdamasis gerai, neįvertino suvartoto alkoholio kiekio ir būsimų pasekmių, sėdo į jam priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo link draugo namų. Važiuojant Kaune, prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžos jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai su lazdele, o jis sustojo toliau nuo jų stabdymo vietos, nes išsigando ir norėjo tvarkingai pastatyti automobilį, nepalikti jo viduryje sankryžos. Pareigūnas paprašė pateikti dokumentus, tačiau E. J. su savimi neturėjo, nes buvo palikęs namuose. Policijos pareigūnams pripažino, kad yra išgėręs. Pareigūnai pasiūlė pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, kuris parodė apie 1, 8 promiles. Tada jį nuvežė į Kauno klinikinę ligoninę, kur savanoriškai davė kraujo tyrimui dėl alkoholio kiekio kraujyje nustatymo. Labai gailisi, išgyvena dėl savo tokio poelgio, nurodė, kad tai jam didelė pamoka ir pažadėjo, kad daugiau taip nepasikartos (b. l. 69–73).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Liudytoja J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. spalio 20 d., dirbo kartu su vyr. patruliu L. V. ir vadu V. A. ir nuo 23.20 val. stabdė ir tikrino važiuojančius automobilius Kaune, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Apie 23.35 val. link minėtos sankryžos važiavo automobilis „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas nepakluso jos ir V. A. reikalavimų mojuojant lazdele su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties sustabdyti transporto priemonę ir padidinęs greitį nuvažiavo tolyn. Tarnybiniu automobiliu ėmus vytis minėtą automobilį, jį sustabdė ties (duomenys neskelbtini) sankryža, Kaune, apie 500 m nuo stabdymo vietos. Vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo – E. J., buvo atvestas į tarnybinį automobilį, kur paaiškino, kad nesustojo stabdomas, nes jų nepastebėjo, nors jie visi buvo su šviesą atspindinčiomis liemenėmis ir dviem tarnybiniais automobiliais ir nepateikė automobilio dokumentų bei vairuotojo pažymėjimo. Paaiškino, kad nuo E. J. sklido stiprus alkoholio kvapas, matėsi, kad jis yra akivaizdžiai neblaivus, todėl alkotesteriu jam nustatytas 1, 84 promilių girtumas, todėl E. J. buvo pristatytas į Kauno klinikinę ligoninę, kur jis savanoriškai davė kraujo tyrimui dėl alkoholio kiekio kraujyje nustatymo (b. l. 24–27).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (toliau – KP NVRS) 2018 m. spalio 21 d., apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) sankryža, Kaune ir automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11–19).

Iš Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės J. B. 2018 m. spalio 20 d., tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo matyti, kad jame užfiksuota savo esme analogiška informacija, duota liudytojos E. B. apklausos metu (b. l. 21).

Iš „Alkotest 6810 Nr. ARFM-0383” 2018 m. spalio 20 d., patikros išrašo matyti, kad E. J. nustatytas 1,84 promilių girtumas (b. l. 29).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2018 m. spalio 22 d., specialisto išvados Nr. T-A 105079/2018(01) matyti, kad E. J. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,15 promilės etilo alkoholio (b. l. 35).

Iš Kauno AVPK KP NVRS 2018 m. spalio 21 d., transporto priemonės perdavimo priėmimo akto matyti, kad automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 37–38).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis 2018 m. spalio 22 d., išrašo matyti, kad automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas yra E. J. (b. l. 40).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos dėl vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje matyti, kad automobilio „Opel Astra GL“, kaina be PVM yra 273 eurai, kaina su PVM – 330 eurų (b. l. 41).

Iš Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus 2018 m. lapkričio 6 d., nutarimo skirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą matyti, kad paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas laikotarpiui nuo 2018 m. lapkričio 6 d. iki 2019 m. gegužės 6 d., į E. J. priklausantį automobilį „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant disponavimo teisės apribojimą (teise pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą – teisę turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti) ( b. l. 42–43).

Iš Kauno AVPK KP NVRS tyrėjo 2018 m. spalio 21 d., tarnybinio pranešimo dėl paimtų daiktų matyti, kad prie bylos medžiagos pridedamas baltas vokas su automobilio apžiūros metu paimtais dokumentais – vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), beri transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 46, 92).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas E. J., dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę, būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino.

E. J., 2018 m. spalio 20 d., 23.35 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,15 promilės etilo alkoholio, nuo (duomenys neskelbtini), važiavo Kaune, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžos link, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, kur buvo stabdomas policijos pareigūnų, mojuojant lazdele su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, tačiau nestojo ir pareigūnų priverstinai buvo sustabdytas prie Žiburių g. ir Judrėnų g. sankryžos, Kaune.

E. J. kaltė įrodyta jo paties parodymais, iš kurių matyti, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir neįvertinęs suvartoto alkoholio kiekio bei būsimų pasekmių, nuo savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) vairavo savo automobilį „Opel Astra” valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tikslu nuvežti draugą į namus, kol Kaune, prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžos jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai su lazdele, todėl jis, norėdamas tvarkingai sustoti, sustojo toliau nuo jų stabdymo vietos, taip pat liudytojos J. B. parodymais ir tarnybiniu pranešimu, iš kurių matyti, jog jai dirbant kartu su vyr. patruliu L. V. ir vadu V. A. ir nuo 23.20 val. tikrinant važiuojančius automobilius Kaune, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje, apie 23.35 val., ji ir V. A., mojuodami lazdele, stabdė link minėtos sankryžos artėjantį automobilį „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas – E. J., nepakluso reikalavimams ir tarnybiniu automobiliu buvo sustabdytas už 500 metrų, prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžos, o nuo E. J. sklido alkoholio kvapas, dėl ko alkotesteriu jam nustatytas 1,84 promilių girtumas. E. J. neblaivumo faktą ir kaltę taip pat patvirtina specialisto išvada Nr. T-A 105079/2018(01) kurioje nurodyta, kad E. J. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,15 promilės etilo alkoholio ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje sudarantys vieningą įrodymų visumą, vertinami kompleksiškai ir yra pakankami E. J. kaltei pagrįsti, ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kaltinamasis E. J., būdamas neblaivus, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo nuo savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) vietinės reikšmės keliu link (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžos, kur buvo pastebėtas policijos pareigūnų ir pastariesiems mėginant jį sustabdyti, mojuojant lazdele su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, o jam nestojus, E. J. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas už 500 metrų, ties (duomenys neskelbtini) sankryža. Kaltinamajam alkotesteriu nustatytas 1,84 promilės girtumas, jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,15 promilės etilo alkoholio, kas patvirtina, kad kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims.

Kaltinamasis pripažino, kad prieš sėsdamas už transporto priemonės vairo vartojo alkoholį, taigi suprato savo veiksmų pavojingumą ir tokiu būdu – vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam nustatyta mažiausia koncentracija 2,15 promilės etilo alkoholio kraujyje – sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai ir tokie kaltinamojo E. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. E. J. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu (b. l. 91).

Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Kaltinamasis neteistas (b. l. 53), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 54–55), dirba (b. l. 56), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 72, 80) VšĮ Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 60), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 58).

BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis E. J. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pakaltinamas, dirba.

Prokurorė siūlo kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą skirti 90 MGL dydžio baudą ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ją mažinti vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokurorė pagrįstai prašo parinkti E. J. skirtinos bausmės rūšį – baudą. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis pirmą kartą teisiama ir galiojančių administracinių nuobaudų neturinčiam asmeniui yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks E. J., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, todėl nustatytinas skirtinos baudos dydis artimas sankcijoje nustatytam minimaliam, tai yra 90 (devyniasdešimt) MGL dydžio bauda.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 60 (šešiasdešimties) MGL dydžio baudos.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudojosi specialia teise – vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio girtumo laipsnio (2,15 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, o šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo veikos motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad 2015 m. rugpjūčio 3 d. kaltinamasis E. J. jau buvo baustas pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį, 126 straipsnio 4 dalį, dėl transporto priemonės vairavimo neblaiviam ir greičio viršijimo, tai rodo šio asmens pavojingumą naudojantis jam suteikta specialia teise bei abejingumą galimiems itin žalingiems padariniams, nesant jokios jo elgesio korekcijos. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant maksimalų – 3 (trijų) metų terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo faktinės dokumentų paėmimo dienos, tai yra – nuo 2018 m. spalio 21 d.

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas E. J., yra įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje ir buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant kelių transporto priemonę – jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), kurio kaina be PVM yra 273 eurai, kaina su PVM – 330 eurų.

Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad kaltinamajam priklausančios transporto priemonės – automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas ir nėra neproporcinga priemonė.

Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad BK 281 straipsnio ir ANK 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiškinamuoju raštu nustatyta, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas, kartu užtikrinant ir tokių nusikaltimų prevenciją.

E. J. paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas (b. l. 74) teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina, tačiau VĮ „Regitra“ perduotinas E. J. vairuotojo pažymėjimas ir praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones E. J. atėmimą 3 (trejiems) metams.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus 2018 m. lapkričio 6 d., nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 42–43), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio „Opel Atra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 92), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduotinas turto konfiskavimą vykdysiančiam antstoliui.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti 90 MGL (4500 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę E. J. paskirti 60 MGL (3000 eurų) baudą.

Įpareigoti E. J. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui pateikti banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu skirti E. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, jos terminą skaičiuojant nuo faktinės šio dokumento paėmimo dienos, tai yra – nuo 2018 m. spalio 21 d., apie tai pranešti VĮ „Regitra“.

Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti, tačiau E. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 92), perduoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti E. J. priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini).

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 92), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduoti turto konfiskavimą vykdysiančiam antstoliui.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.