Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant prokurorei Virginijai Kliaugienei, advokatui Jonui Algimantui Pakarkliui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. P. , kaltinamojo atstovams pagal įstatymą D. V. ir S. R. , teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) gimnazijos 1 G klasės moksleivis, teistas 2013-05-17 Panevėžio miesto apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., BK 180 str. 2 d. galutine vienerių metų 9 mėn. 15 d. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 2 m. laikotarpiui, paskirta auklėjimo priemonė 1 metų laikotarpiui – įpareigojimas būti namuose nuo 23 val. Iki 6 val. bei tęsti mokslą, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d., padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. 2013-10-12, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini) kaime, įsibrovė į automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio pagrobė svetimą, A. P. priklausantį turtą: mobiliojo ryšio telefoną LG E610L5, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), su sim kortele bendros 600 Lt vertės, elektrinį gręžtuvą „ASAKI“ 300 Lt vertės, automatinių vartų valdymo pultelį 100 Lt vertės, du raktų ryšulius bendros 30 Lt vertės, navigacinės sistemos kompaktinį diską 50 Lt vertės, telefono „LG“ pakrovėją 30 Lt vertės, tuo nukentėjusiajam A. P. padarydamas bendrą 1110 Lt turtinę žalą.

V. V. pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad tą vakarą pas jį atvažiavo R. J. , su kuriuo gėrė alų. Po to R. išvažiavo namo. Sugalvojo nueiti į netoli, apie 300 m atstumu, nuo jo namų esančią sodybą. Kieme pamatė automobilį, tada kilo mintis, kad automobilio viduje galėtų būti daiktų, kuriuos vėliau pardavęs galėtų gauti pinigų. Į automobilį pateko sugadinęs automobilio durų rankenėles, tačiau kaip sugadino neprisimena. Automobilio viduje, ant automobilio sėdynės buvo paliktas mobilaus ryšio telefonas LG, jis telefoną pasiėmė ir įsidėjo į kelnių kišenę. Šalia telefono buvo pakrovėjas, jį irgi pasiėmė, pasiėmė automobilio salone buvusį automatinių vartų pultelį ir raktus. Iš automobilio bagažinės paėmė lagaminą su įrankiais. Grįžęs namo pasidėjo daiktus į spintą ir nuėjo miegoti. Kaip jis viską darė nelabai pamena, nes buvo neblaivus. Kitą dieną parašė sms pranešimą R. ir pasakė, kad turi mobilų telefoną LG, pasiteiravo ar jam telefono nereikėtų. R. atvažiavo pas jį, jis parodė telefoną, kurį buvo pagrobęs iš automobilio. R. apžiūrėjęs telefoną pasakė, kad jam jo reikėtų. Dar prieš parodant R. telefoną, jis iš telefono buvo išėmęs sim kortelę. Kad telefonas vogtas R. nesakė. Sutarė, kad už telefoną R. jam duos kitą telefoną. Dar prie telefono jis R. atidavė ir įrankius su dėže, kuriuos buvo taip pat pagrobęs iš automobilio. Pagrobtą mobiliojo telefono pakrovėją ir pultelį pasiliko namuose. Neprisimena, kur padėjo kompaktinį diską. Kad daro nusikaltimą suprato. Gailisi, kad taip padarė, tokiu būdu buvo sugalvojęs susiveikti pinigų. Aplinkybė, kad buvo girtas, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Visi daiktai, išskyrus navigacinės sistemos kompaktinį diską, grąžinti nukentėjusiajam.

Sutiko su kaltinamajame akte nurodytu pagrobtų daiktų kiekiu ir verte, ieškinyje nurodytą žalą pripažįsta ir ateityje planuoja atlyginti, atsiprašė nukentėjusiojo.

Po prisipažinimo įvykdžius nusikalstamą veiką V. V. sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, gynėjas, kaltinamojo atstovai pagal įstatymą ir nukentėjusysis.

Nukentėjusysis patikslino ieškinį ir nurodė, kad jam padaryta 1547,00 Lt turtinė žala, kurią prašė priteisti iš kaltinamojo ir atstovų pagal įstatymą.

Kaltinamojo V. V. atstovai pagal įstatymą tėvai V. V. ir S. R. sutiko su ieškiniu ir ketina žalą atlyginti dalimis.

V. V. kaltė, be jo paties parodymų, įrodyta šiais rašytiniais įrodymais:

V. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame nurodyta, jog V. V. parodė kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame stovėjo automobilis, iš kurio pagrobė daiktus. Parodė namą, kur parsinešė pagrobtus daiktus ir spintą, kur daiktus pasidėjo. Rasta ir paimta: sim kortelė, du raktų ryšuliai, pultas (b. l. 61-64).

Nukentėjusysis A. P. apklausos protokoluose ( b. l. 8-9, 10) nurodė, kad 2013-10-12 apie 19 val. automobiliu Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) k. Automobilį pastatė prie namo, automobilis buvo su priekaba. 2013-10-13 apie 08.30 val. išėjo į kiemą ir prie automobilio pamatė akumuliatoriaus dangtelio dalis, priėjęs prie automobilio, pamatė, kad išlaužtos dvi priekinių durelių rankenėlės, sustumtas stiklas į vidų. Apžiūrėjęs automobilio vidų, pamatė, jog iš automobilio pagrobtas mobilaus ryšio telefonas LG E610L5. Telefonas buvo juodos spalvos, kairėje pusėje nudaužtas kampas. Telefonas 600 Lt vertės, pirktas 2012 m. Iš automobilio bagažinės pavogtas elektrinis grąžtas „ASAKI“ su dėžute, grąžtas juodos ir žalios spalvos, ant jo buvo užrašytas telefono numeris (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo pritvirtintas 6 m laidas. Elektrinį grąžtą vertino 300 Lt. Pavogtas automatinių vartų pultelis 100 Lt vertės, du raktų ryšuliai bendros 30 Lt vertės, navigacinės sistemos kompaktinis diskas 50 Lt vertės, telefono LG pakrovėjas 30 Lt vertės. Sugadintos abiejų priekinių automobilio durų rankenėlės bendros 100 Lt vertės, sulankstytos abi priekinės durelės, kurias reikėtų perdažyti. Servise apskaičiavo, kad durelių remontas kainuotų 1147 Lt, taip pat sugadintas automobilio priekinio lango pakėlimo mechanizmas 150 Lt vertės. Bendrai dėl vagystės padaryta 1110 Lt turtinė žala, dėl turto sugadinimo padaryta 1497 Lt turtinė žala.

Liudytojas R. J. apklausos protokole ( b. l. 12) nurodė, kad 2013-10-12 buvo svečiuose pas V. V. . Pas jį gėrė alų, kartu buvo iki 23 val. 2013-10-13 apie 12 val. vėl nuvažiavo pas V. V. , tada V. pasiūlė mainytis telefonais. Jis V. padavė savo „vadafone“ telefoną, o V. jam davė LG telefoną. Neaiškino iš kur telefoną gavo. Kadangi V. V. buvo skolingas, todėl už skolą pasiūlė elektrinį grąžtą, jis sutiko paimti, viską išsivežė į namus. Telefonas buvo be sim kortelės, užrakintas. Nepagalvojo, kad daiktai gali būti vogti, todėl juos ir pasiėmė.

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad A. P. 2013-10-13 apie 08.30 val., (duomenys neskelbtini) k., pastebėjo, jog iš kieme stovėjusio automobilio Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavogtas mobiliojo ryšio telefonas ir elektrinis gręžtuvas (b. l. 1).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) k., A. P. priklausančios sodybos kieme stovintis automobilis Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio priekinių durelių rankenėlių nėra, durelės apgadintos. Keleivio pusės priekinių durelių langas atidarytas. Apžiūros metu nieko nepaimta (b. l. 4-7).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas R. J. pateikė mobiliojo ryšio telefoną LG E610, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), ir elektrinį grąžtą ,,ASAKI“ su dėže (b. l. 13), pateikti daiktai apžiūrėti (b. l. 14-16).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta sim kortelė, du raktų ryšuliai, signalizacijos pultelis, paimti 2013-10-15 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 17-18).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamasis V. V. pateikė mobiliojo ryšio telefono kroviklį (b. l. 23), telefono kroviklis apžiūrėtas (b. l. 24-25).

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobiliojo ryšio telefonas LG E610, įrankių dėžė su grąžtu, sim kortelė, du raktų ryšuliai, valdymo pultelis, mobiliojo telefono kroviklis pagal pakvitavimą grąžinti nukentėjusiajam A. P. (b. l. 22, 26).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Teismas laiko, kad V. V. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. V. V. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2-oje dalyje – sugadinęs automobilio durų spyneles, įsibrovė į A. P. priklausantį automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio pagrobė 1110,00 Lt vertės A. P. turtą, buvusį automobilyje. Nagrinėjamu atveju įsibrovimas į užrakintą automobilį prilyginamas įsibrovimui į saugyklą. V. V. į automobilį įsibrovė sugadinęs automobilio spyneles, o tai reiškia, kad automobilis buvo užrakintas.

Iš teismo posėdyje ištirtų įrodymų galima daryti išvadą, kad V. V. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai įrodyta teismo posėdyje ištirtais įrodymais, todėl teismas neapsistoja prie išsamesnės įrodymų analizės.

Dėl ieškinio

A. P. teismo posėdyje žodžiu patikslintas ieškinys dėl 1547,00 Lt žalos priteisimo tenkintinas pilnai (pradinis ieškinys buvo 1647,00 Lt dydžio, b. l. 28). Žala, kuri pagrįsta rašytiniais ( b. l. 29-32) įrodymais, priteisiama iš kaltininko V. V. , o pastarajam neturint lėšų ir turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, subsidiariai iš atstovų pagal įstatymą D. V. ir S. R. .

V. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltininkas tiek ikiteisminio tyrimo metu ( b. l. 60), tiek teismo posėdyje nurodė, kad vagystę įvykdė todėl, kad buvo neblaivus. Jam reikėjo pinigų, ir , esant neblaiviam, toks pinigų įgijimo būdas atrodė tinkamas.

V. V. teisiamas antrą kartą ( b. l. 47-48, 50-54), šią nusikalstamą veiką V. V. padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laiką. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-05-17 nuosprendžiu V. V. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d bei BK 180 str. 2 d., padarymą paskirta galutinė vienerių metų 9 mėn. 15 d. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 2 m. laikotarpiui, paskirta auklėjimo priemonė 1 metų laikotarpiui – įpatreigojimas būti namuose nuo 23 val. Iki 6 val. bei tęsti mokslą. Šią nusikalstamą veiką V. V. padarė nepraėjus nė 5 mėnesiams po nuopsprendžio jo atžvilgiu priėmimo per bausmės vykdymo atidėjimo laiką. V. V. pripažino, kad nevykdė įpareigojimo būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

BK 64 str. nurodo, kad jei nuteistasis per bausmės vykdymo atidėjimo laiką padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, skirdamas bausmę už naują nusikaltimą, bausmes subendrina.

V. V. nebaustas administracine tvarka ( b. l. 39), yra (duomenys neskelbtini) gimnazijos 1- os gimnazijinės klasės moksleivis. Mokyklos charakteristikoje nurodyta ( b. l. 41-42), kad už netinkamą elgesį V. V. buvo paskirta vidutinės priežiūros priemonė 1 m. laikotarpiui – jis buvo ugdomas vaikų socializacijos centre ,,Širvena“, grįžęs pradėjo per pamokas nebedirbti, trukdyti, triukšmauti, visiškai nebesimokė, praleidinėjo pamokas, todėl paliktas kartoti ugdymo programų 1G klasėje. V. V. priklausomybių ligų ir psichiatrinio kabinetų įskaitoje neįrašytas ( b. l. 40).

Iš informacijos apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas ( b. l. 44-46) matyti, kad V. V. tėvai stengiasi tinkamai auklėti sūnų, šeima nuo 2003-10-28 įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl girtavimo, šeimai teikiamos specialiosios – socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo – paslaugos.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos stadiją, motyvus ir tikslus, taip pat kaltininko asmenybę.

V. V. , nors neseniai sulaukęs tik 16 m. amžiaus, remiantis BK 27 str., yra recidyvistas. BK 56 str. nurodo, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, dar kartą atidėti bausmės vykdymą netikslinga, nes tokiu atveju nebus įgyvendinti bausmės tikslai.

Atsižvelgtina, kad V. V. nusikalstamą veiką padarė neblaivus, ankstesnes nusikalstamas veikas taip pat padarė būdamas neblaivus, todėl galima daryti išvadą, kad jis girtauja nuo ankstyvos paauglystės. Kaip nurodė V. V. , į „Širvėnos“ socializacijos centrą jis pakliuvo už vagystes. Tokia vaiko vidutinė priežiūros priemonė – atidavimas į stacionaraus pobūdžio vaikų socializacijos centrą „Širvėna“ – V. V. paskirta 2011-09-27 Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ( b. l. 46). (duomenys neskelbtini) gimnazijos V. V. charakterizuojamas iš esmės neigiamai, tėvų dedamos pastangos tinkamai auklėti sūnų nepasiekia tikslo, nes šeima jau 10 metų yra socialinės rizikos šeimų grupėje dėl girtavimo. Pastebėtina, kad 2013-10-12 V. V. ir R. J. girtavo V. V. gyvenamojoje vietoje, vadinasi, tėvų įtaka daryti poveikį sūnaus elgesiui yra labai minimali.

Taip pat pažymėtina, kad V. V. nepadarė išvadų iš jau priimto gana griežto nuosprendžio jo atžvilgiu, jo elgesio nepakeitė ir buvimas vaikų socializacijos centre. Atkreiptinas dėmesys, kad šią nusikalstamą veiką V. V. padarė tuo metu, kai turėjo būti gyvenamojoje vietoje pagal 2013-05-17 nuosprendžio įpareigojimus. Vadinasi, švelnesni apribojimai nedaro įtakos V. V. elgesiui, todėl galima konstatuoti, kad jau taikytos poveikio priemonės yra neveiksmingos. Teismo nuomone, kitos rūšies, be laisvės atėmimo, bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, teismas neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Atsižvelgiama, kad V. V. pripažino kaltę tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu, davė nuoširdžius parodymus, taip pat į tai, kad byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka.

Kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatoma mažesnė už BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą vidurkį, atsižvelgiama į bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 304-305, 307-308 str., teismas

nusprendžia:

V. V. , a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d., ir paskirti 6 (šešių ) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti BK 64¹ str. ir paskirtąją bausmę V. V. sumažinti vienu trečdaliu – paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis BK 64 str. 1 ir 3 dalimis, paskirtąją bausmę iš dalies pridėti prie Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-05-17 nuosprendžiu paskirtos 1 metų 9 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmės ir paskirti V. V. galutinę bausmę – 1 (vienerių ) metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradėjimo vykdyti šį nuosprendį dienos.

Remiantis BK 65 ir 66 str., į bausmės laiką V. V. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2013-01-03 iki 2013-01-04.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

A. P. ieškinį tenkinti višiškai ir priteisti A. P. iš kaltinamojo V. V. , o pastarajam neturint pajamų ir turto iki pilnametystės, subsidiariai iš civilinių atsakovų S. R. ir D. V. 1547,00 Lt žalos atlyginimą.

Kardomąją priemonę V. V. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.