Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui E. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta tvarka, t.y. per darbovietę, tačiau atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad 2018 m. gegužės 12 d. atsakovas sudarė su uždarąja akcine bendrove „mogo LT“ transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią uždaroji akcinė bendrovė „mogo LT“ suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis transporto priemonę BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas priėmė transporto priemonę, įsipareigojo mokėti įmokas, valdė bei naudojosi transporto priemone su teise ją išpirkti. 2018 m. spalio 10 d. pradinė kreditorė nutraukė sutartį dėl esminių pažeidimų, t. y. atsakovui nemokant Sutartyje nustatytų įmokų. 2017 m. vasario 28 d. periodinės skolų perleidimo sutarties pagrindu uždaroji akcinė bendrovė „mogo LT“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujai kreditorei Risk Management Services OU, o ši 2017 m. kovo 1 d. Periodinės reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu 2019 m. vasario 18 d. perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovą ieškovui. Reikalavimo perleidimo dieną bendra skolos suma sudarė 2186 Eur. Ieškovas, kaip naujas kreditorius, pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą bei paragino atsiskaityti, tačiau atsakovas skolos negrąžino.

Pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.522 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsakovė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir laiku nemokėjo įmokų už transporto priemonės nuomą Sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 13.9.1.2 punkte nurodyta, kad jeigu Sutartis nutraukiama dėl gavėjo (šiuo atveju – atsakovo) kaltės, nuo jo priklausančių priežasčių ar jam priskirtų rizikų bei atsakomybių gavėjas pagal Sutartį įsipareigojo sumokėti visas įmokas, kurių mokėjimo terminas suėjo. Esant šioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 636,41 Eur nuomos mokesčio, 240 Eur sutarties sudarymo mokesčio, iš viso 876,41 Eur, pagrįstas ir yra tenkintinas.

CK 6.524 straipsnyje nustatyta, kad nuomininkas nuomos laikotarpiu privalo techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą, jeigu sutartis nenustato ko kita. Sutarties 8.4.7 punkte nustatyta, kad nuomininkas turi savo sąskaita užtikrinti, kad transporto priemonė būtų kasdien tinkamai prižiūrima bei pasirūpinti reguliariu jos remontu, priežiūra, aptarnavimu, kapitaliniu remontu ir kitais veiksmais, kurių reikia norint užtikrinti, kad transporto priemonė būtų tinkama naudoti. Sutarties 12.7. punkte nustatyta, kad grąžinama transporto priemonė privalo būti ne blogesnės būklės ir komplektiškumo, nei ji buvo Sutarties sudarymo dieną, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Gavėjui nesilaikant šių reikalavimų iš jo gali būti pareikalauta padengti remonto darbų, medžiagų ir kitas išlaidas, būtinas atstatyti transporto priemonės būklę. Iš prie ieškinio pridėto 2018 m. lapkričio 7 d. remonto sąmatos akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad transporto priemonės remonto darbų ir detalių kaina yra 885,72 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 885,72 Eur turto atstatymo išlaidų taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.524 straipsnis). Iš viso iš atsakovo bendrai ieškovo naudai priteistina 1762,13 Eur skolos, kurią sudaro 636,41 Eur nuomos mokesčio, 240 Eur sutarties sudarymo mokesčio ir 885,72 Eur turto atstatymo išlaidų.

Ieškovas taip pat prašo atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovo 171,29 Eur baudą ir 158,59 Eur delspinigius. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis.). Nagrinėjamu atveju sutarties pažeidimas pasireiškė tiek įmokų už transporto priemonės nuomą nemokėjimu, tiek nuomininko pareigos techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą nevykdymu.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą kreditorius negali reikalauti ir netesybų, ir nuostolių, todėl netesybos įskaitomos į nuostolius. Iš Sutarties turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju sutartyje už tą patį pažeidimą įtvirtintos dvigubos netesybos, t. y. ir delspinigiai, ir bauda. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sulygtos dvigubos netesybos (delspinigiai ir bauda) pripažintinos baudinėmis, todėl jų kumuliatyvus taikymas yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015), todėl nagrinėjamu atveju taikytinas įskaitymo principas, nustatytas netesybų ir realių nuostolių reikalavimo atveju (CK 6.258 straipsnio 2 dalis). Kadangi šalys už praleistą prievolės įvykdymo terminą nustatė dvigubas netesybas – delspinigius ir baudą, tai delspinigiai (mažesnioji suma) įskaitytina į baudą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistina 171,29 Eur sutartinė bauda, o reikalavimas dėl 158,59 Eur delspinigių atmetamas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Ieškovui iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas patenkino 92 procentus (1933,42 Eur/2092,01 Eur x 100 procentų) ieškovo reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 43,24 Eur (47 Eur x 92 procentai) bylinėjimosi išlaidų.

Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 3,41 Eur, todėl ši suma priteistina iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1762,13 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt du eurus, 13 ct) skolos, 171,29 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt vieną eurą, 29 ct) baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1933,42 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. spalio 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 43,24 Eur (keturiasdešimt tris eurus, 24 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovo „PlusPlus Capital“ AS, įmonės kodas 11919806, a. s. LT80 7300 0101 4485 7446, naudai.

Priteisti iš atsakovo E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,41 Eur (tris eurus, 41 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija, įmonės kodas 188659752, sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyrius, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyrius, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.