Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant atsakovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ atstovei Agnei Liaukonytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. (J.) M. skundą atsakovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. M. (M.), M. M., A. M., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjo nuomone, skundžiamas Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nes taikomos poveikio priemonės nėra motyvuotos ir neatitinka viešojo administravimo proporcingumo principo. Pažymi, jog atsakovės Sprendime nenurodyti jokie motyvai, kuriais remiantis jis buvo priimtas, tik nurodant, jog iki 2018 m. gegužės 1 d. nebuvo pateikta Deklaracija, tačiau nėra nurodyta ir pateikta jokių argumentų ir motyvų, kaip 2018 m. gegužės 17 d. pateikta Deklaracija neleido pasiekti Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punkte nurodytų tikslų.

Teismo posėdžio, vykusio 2018 m. spalio 11 d., metu pareiškėjo atstovai palaikė skundo reikalavimus ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad atsakovė turėjo vertinti priežastis, dėl kurių laiku nebuvo pateikta Deklaracija, o ne formaliai taikyti Įstatymo nuostatas. Kadangi atsakovei priimant Sprendimą Deklaracija jau buvo pateikta, Sprendimas, nevertinant joje pateiktų duomenų, pažeidžia gero administravimo principą. Pareiškėjo atstovė pripažino, kad jokie duomenys ir informacija apie tai, kad pareiškėjo laisvė yra suvaržyta, atsakovei nebuvo pateikti.

Teismo posėdžių metu atsakovės atstovė papildomai paaiškino, kad Įstatyme yra numatytas imperatyvas, kuomet asmuo turi būti išbrauktas iš Sąrašo. Atsakovė iki Sprendimo priėmimo neturėjo jokių duomenų apie pareiškėjo įkalinimą ar jo laisvės apribojimą. Sąraše yra virš 2000 asmenų ir kas mėnesį yra patikrinamas tam tikras asmenų skaičius, o nustačius, kad į Sąrašą įrašyti asmenys nepateikė Deklaracijos iki einamųjų metų gegužės 1 d., jie visais atvejais, nepriklausomai nuo termino praleidimo laiko, yra išbraukiami iš Sąrašų, toks sprendimas yra automatiškai suformuojamas SPIS. Administracijos direktorius ne vėliau kaip iki kitų metų vasario 20 d. patvirtina naują einamąjį Sąrašą, kuriame neįtraukiami asmenys, kurie yra išbraukti iš Sąrašų. Jei būtų priimtas sprendimas grąžinti išbrauktą asmenį į Sąrašą, būtų pažeisti kitų Sąraše esančių asmenų, tinkamai vykdžiusių šią pareigą, interesai.

Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimo į skundą nepateikė, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą buvo informuoti tinkamai, todėl byla nagrinėta jiems nedalyvaujant (b. l. 125–127).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl SĮ „ Vilniaus miesto būstas“ rašto Nr. 1.35-18/2497, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas, jog yra išbrauktas iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2009 m. sausio 15 d. pareiškėjas ir jo šeimos nariai buvo įrašyti į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti Vilniaus miesto savivaldybėje, sąrašą, suteikiant eilės Nr. 1444 (b. l. 41).

2018 m. gegužės 17 d. pareiškėjo sutuoktinė E. M. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2017 m. (b. l. 24–26, 47–49).

Atsakovės darbuotoja, 2018 m. gegužės 23 d. atlikusi užklausą VMI duomenų bazėje apie pareiškėjo pateiktas metines gyventojų (šeimos) turto deklaracijas už 2017 m. mokestinį laikotarpį, gavo informaciją, jog ši deklaracija Elektroninėje deklaravimo sistemoje yra registruota 2018 m. gegužės 17 d. ir yra priimta (b. l. 46).

SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2018 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 1.35-18/2497 „Dėl išbraukimo iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo“ pranešė pareiškėjui, kad jis Gyventojų turto deklaravimo įstatyme (toliau – Deklaravimo įstatymas) nustatyta tvarka iki 2018 m. gegužės 1 d. nepateikė Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos už 2017 m., todėl vadovaujantis Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punktu, 2018 m. gegužės 23 d. yra išbrauktas iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti Vilniaus mieste, sąrašo (b. l. 11). Raštas pareiškėjui buvo išsiųstas jo paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresu : (duomenys neskelbtini), kur jis ir jo šeimos nariai E. M., M. M. ir A. M. yra deklaravę savo gyvenamąją vietą (b. l. 19).

Pareiškėjo atstovė pagal įgaliojimą L. T. 2018 m. birželio 29 d. pateikė prašymą SĮ „Vilniaus miesto būstas“, prašydama suteikti informaciją: kada pareiškėjas buvo registruotas į eilę socialiniam būstui gauti; kada buvo perkeltas į eilę Jaunai šeimai; kada buvo išbrauktas iš eilės ir koks buvo eilės numeris išbraukimo metu (b. l. 39).

Atsakovė, atsakydama į šį prašymą, 2018 m. liepos 5 d. raštu Nr. 1.35-18/3231 informavo pareiškėją, kad jis nuo 2009 m. sausio 15 d. buvo įrašytas į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti Vilniaus miesto savivaldybėje, Jaunų šeimų sąrašą, o vadovaujantis Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punktu, 2018 m. gegužės 23 d. buvo išbrauktas iš jo, nes iki 2018 m. gegužės 1 d. nepateikė turto (įskaitant gaunamas pajamas) deklaracijos už 2017 m., nurodydama iki išbraukimo iš Sąrašo buvusį jo eilės numerį, taip pat informavo, kad pranešimas apie išbraukimą iš Sąrašo buvo išsiųstas 2018 m. gegužės 25 d. registruotu paštu gyvenamosios vietos adresu. Atsakovė pateikė pareiškėjui papildomą informaciją, apie Įstatymo nustatytus reikalavimus asmenims, turintiems teisę į paramą būstui išsinuomoti (b. l. 37-38).

Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovės priimtu Sprendimu išbraukti jį iš Sąrašo, kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti šį Sprendimą ir įpareigoti atsakovę grąžinti jį į Sąrašą buvusiu numeriu.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas, kurio paskirtis – nustatyti paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principus, finansavimo šaltinius, formas, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei būsto pardavimo sąlygas ir tvarką.

Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punkte yra nurodyta, kad asmenys ir šeimos iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų išbraukiami, kai asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 dienos) nepateikė Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos. Ši Įstatymo nuostata yra imperatyvi ir jokios alternatyvos nėra numatyta.

Pareiškėjo teigimu, skundžiamas Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (VAĮ 8 str. 1 d.). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 2 d.). Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-471/2009, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, dėl kurio jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, leidžianti teismui, nagrinėjančiam tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Pažymėtina, jog ne visais atvejais visi individualaus administracinio akto motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, tačiau tokiu atveju akte turi būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai (pvz., 2015 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1718-756/2015).

Kaip minėta, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2018 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 1.35-18/2497 pranešė pareiškėjui, kad jis Deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka iki 2018 m. gegužės 1 d. nepateikė Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos už 2017 m., todėl vadovaujantis Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punktu, 2018 m. gegužės 23 d. yra išbrauktas iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti Vilniaus mieste, sąrašo. Be to, atsakovė 2018 m. liepos 5 d. raštu Nr. 1.35-18/3231 papildomai informavo pareiškėją apie jo išbraukimo iš Sąrašo pagrindus. Įvertinus skundžiamo Sprendimo turinį, kuriuo pareiškėjui pranešta, kad, vadovaujantis Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punktu, pareiškėjas yra išbrauktas iš Sąrašo, išbraukimo priežastis – pasibaigus kalendoriniams metams pareiškėjas nepateikė Deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos, darytina išvada, jog jame yra nurodytas aiškus teisinis pagrindas, kuriuo remiantis priimamas sprendimas išbraukti pareiškėją iš Sąrašo – Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punktas. Sprendime taip pat nurodyta jo apskundimo tvarka. Vertinant ginčijamo akto turinį darytina išvada, jog pareiškėjui skundžiamo Sprendimo, kuriuo jis išbrauktas iš Sąrašo, motyvacija turėjo būti pakankamai aiški – pareiškėjas išbrauktas iš Sąrašo dėl to, kad Deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminu nepateikė turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos už 2017 m.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nuo pat jo įrašymo į Sąrašą 2009 - aisiais metais Deklaracijas teikė laikydamasis Įstatyme ir Deklaravimo įstatyme nustatytų terminų, todėl darytina išvada, kad pareiškėjui (jo šeimos nariams) buvo žinoma apie pareigą deklaruoti turtą ir pajamas pasibaigus kalendoriniams metams iki kitų metų gegužės 1 d.

Taigi nagrinėjamuoju atveju viešojo administravimo subjektas nurodė pagrindinius faktus ir argumentus bei teisinį pagrindą, kuriais rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Nekyla abejonių, jog administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija buvo žinoma ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir pareiškėjui, dėl kurio jis priimtas. Nagrinėjamuoju atveju ginčijamo Sprendimo turinys nesutrukdė pareiškėjui pasinaudoti ir teise į teisminę gynybą – skunde teismui pareiškėjas išdėstė aiškias nesutikimo su priimtu Sprendimu aplinkybes, iš kurių matyti, jog jis aiškiai suprato Sprendimo priėmimo pagrindą.

Pareiškėjo teigimu, Sprendimas yra nenuoseklus ir dviprasmiškas, nes jame nurodoma, kad jis priimtas 2018 m. gegužės 25 d., tačiau jame pačiame nurodyta, jog pareiškėjas iš Sąrašo išbraukiamas 2018 m. gegužės 23 d. Teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi ginčijamu Sprendimu buvo suformuluotas pareiškėjo išbraukimo iš Sąrašo faktinis ir teisinis pagrindas, nurodant tą jo išbraukimo iš Sąrašo datą, kada šis veiksmas buvo įvestas ir fiksuotas Socialinių paslaugų informacinėje sistemoje, t. y. 2018 m. gegužės 23 d., kuomet, patikrinus duomenis VMI duomenų bazėje apie Deklaracijos pateikimo datą, buvo nustatyta, jog pareiškėjas Deklaracijos Įstatymo ir Deklaravimo įstatymo nustatytais terminais nepateikė.

Nustačius, jog nėra pagrindo panaikinti Sprendimą kaip neatitinkantį VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, vertintini pareiškėjo argumentai dėl Sprendimo teisėtumo iš esmės.

Skundžiamas Sprendimas priimtas remiantis Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punktu, kuriame numatyta, jog asmenys ir šeimos iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų išbraukiami, kai asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 dienos) nepateikė Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas iki 2018 m. gegužės 1 dienos nepateikė Deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos už 2017 metus.

Pareiškėjo nurodytą faktinę aplinkybę, kad jis nuo 2016 m. liepos 10 d. nebuvo laisvėje, dėl ko negalėjo pateikti Deklaracijos, patvirtina Bausmių vykdymo federalinės tarnybos Orenburgo srities valstybinės įstaigos pataisos kolonijos Nr. 5 raštas Nr. 54/9-7084, iš kurio matyti, kad pareiškėjas 2016 m. liepos 10 d. atvyko atlikti bausmę į Orenburgo srities BVFTV FVĮ PK-5 pataisos koloniją, esančią adresu: Zavodskaja g. 26, 462453, Novotroickas, Rusijos Federacijoje (b. l. 17-18).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo laisvės apribojimas nelaikytinas priežastimi, pateisinančia Deklaravimo įstatyme įtvirtinto reikalavimo pateikti Deklaraciją nevykdymą. Deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 28 punkte įtvirtinta ne tik pačių gyventojų, pageidaujančių gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal Įstatymą, bet ir jų šeimos narių pareiga deklaruoti turtą. Pažymėtina, kad pareiškėjas pats nurodo, kad po jo arešto 2015 m. Deklaracijas už 2015 m. ir 2016 m. padėjo pateikti jo sesuo, t. y. laisvės apribojimas jam nesutrukdė laiku įvykdyti Įstatyme nustatytą pareigą pateikti Deklaraciją. Atsižvelgiant į tai, kad į Sąrašą yra įrašytas ne tik pareiškėjas, bet ir jo šeimos nariai, įskaitant jo sutuoktinę E. M., o pagal Deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 28 punktą, ji taip pat turėjo pareigą savalaikiai pateikti Deklaraciją, ir tai laikoma teisingu ir tinkamu Deklaracijos pateikimu. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jo sutuoktinė yra Rusijos Federacijos pilietė, todėl nepakankamai gerai moka lietuvių kalbą, nėra teisiškai reikšminga, kadangi ji, siekdama tinkamai įgyvendinti pareigą laiku pateikti Deklaraciją, turėjo galimybę kreiptis VMI, kuri nemokamai teikia konsultavimo paslaugas pildant ir teikiant Deklaracijas. Net ir pripažinus, jog pats pareiškėjas asmeniškai neturėjo galimybės pateikti Deklaraciją, pripažintina, jog šią pareigą turėjo jo sutuoktinė, kuri jos nevykdė. Pareiškėjui ir jos sutuoktinei neįvykdžius Įstatyme nustatytos pareigos laiku, t. y. iki 2018 m. gegužės 1 d., pateikti Deklaraciją už 2017 m., jis negalėjo turėti ir teisėtų lūkesčių, jog liks įgijęs teisę su savo šeimos nariais būti įrašytas į Sąrašą ir nebus iš jo išbrauktas. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga, kad terminas Deklaracijai pateikti buvo praleistas nežymiai (ji buvo pateikta 2018 m. gegužės 17 d.), kadangi šis terminas yra naikinamasis, todėl negali būti atnaujinamas (2018 m. spalio 25 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. eA2-1140-881/2018). Dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad atsakovė nevertino aplinkybės, kad pagal pavėluotai pateiktą Deklaraciją jis atitinka visus Įstatyme numatytus kriterijus, todėl turėjo ir turi teisę būti Sąraše, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė būti įrašytam į Sąrašą yra neatsiejama nuo pareigos Įstatymo nustatyta tvarka kasmet deklaruoti turtą (įskaitant gaunamas pajamas) už kalendorinius metus Deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka vykdymo, o neįvykdžius šios pareigos, netenkama Įstatyme nustatytos teisės. Tokios pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir nuosekliai formuojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2018 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2244-1063/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-397-415/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog Deklaracija, nors ir pavėluotai, buvo pateikta iki atsakovei priimant Sprendimą, atsakovei nesudarė pagrindo nesilaikyti Įstatymo16 straipsnio 7 dalies 9 punkte įtvirtinto imperatyvo dėl asmenų išbraukimo iš Sąrašo nepateikus Deklaracijos už 2017 m. iki 2018 m. gegužės 1 dienos, kadangi Įstatymas išimčių, kurioms esant asmenys ar šeimos šios prievolės gali nevykdyti, nenumato, o teisės aktai taip pat nenustato atsakovės pareigos vertinti Deklaracijos duomenų, jei ji buvo pateikta pažeidžiant nustatytą terminą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad atsakovė turėjo teisinį pagrindą priimti Sprendimą išbraukti pareiškėją iš Sąrašo. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas taip pat daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo grąžinti jį į Sąrašą ne žemesniu eilės numeriu, nei buvo iki skundžiamo Sprendimo priėmimo, yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Sprendimą. Teismui konstatavus, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, yra atmestinas ir pareiškėjo reikalavimas dėl minėto įpareigojimo atsakovei.

Kitus pareiškėjo argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas, taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pareiškėjas prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjo skundą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. M. skundą atsakovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.