Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-811-462/2012

NUTARTIS

2012 m. lapkričio 8 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-06-28 nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. ir 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė A. N. paskirta terminuotas laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2011-05-22 iki 2011-05-24.

A. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. išteisintas.

Apylinkės teismas nukentėjusiosios S. Ž. ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš nuteistojo A. N. 2 700 Lt nukentėjusiosios S. Ž. turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. nuteistas už tai, kad lytiškai santykiavo su žmogumi prieš jo valią, pavartodamas fizinį smurtą ir viešoje vietoje įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, būtent:

2011 m. gegužės 22 d., laikotarpiu nuo 3.00 val. iki 7.30 val., gyvenamojo daugiabučio namo pagalbinėje patalpoje – laiptinėje, adresu „(duomenys neskelbtini)“, Kretingos mieste, A. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą atlikti prievartinius lytinius santykius su S. Ž., pagriebęs už plaukų, įtempė S. Ž. į „(duomenys neskelbtini)“ namo „(duomenys neskelbtini)“ butą, Kretingos mieste, šiame bute pavartojo prieš S. Ž. fizinį ir psichinį smurtą – reikalaudamas lytinių santykių, grasino tuoj pat ją sumušti, tampė už rūbų, už plaukų ir rankų, rankų delnais sudavė smūgius į veidą, rankomis skėtė kojas, rankų kumščiais sudavė smūgius į kojas, pargriaudamas ant grindų, spausdamas rankų pirštais kaklą, jos galvą trankė į grindis, padarydamas kaklo apatinėje dalyje, galvos sukamojo raumens projekcijoje smulkią pusmėnulio formos poodinę kraujosruvą, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairio dilbio vidurinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, daugybines smulkias apvalios formos poodines kraujosruvas abiejų šlaunų vidiniuose paviršiuose ir abiejų blauzdų viršutinių trečdalių priekiniuose paviršiuose, tai nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, prievarta nurengė, pargriovė ant lovos, užgulė ją savo kūnu ir taip palauždamas jos valią bei atimdamas galimybę priešintis, du kartus atliko prievartinius lytinius santykius, tai yra S. Ž. išžagino.

2011-05-22, apie 9.30 val., A. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – Kretingos mieste, „(duomenys neskelbtini)“ gatvės „(duomenys neskelbtini)“-to daugiabučio namo kieme, tyčia, įžūliais bei vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, rodydamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, be jokios priežasties išdaužė S. Ž. priklausančio buto, esančio „(duomenys neskelbtini)“, Kretingos mieste, virtuvės ir kambario langų išorinius stiklus, kurių vieno vertė 100 litų, abiejų langų stiklų vertė 200 litų, tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį bei tvarką ir padarydamas nukentėjusiajai S. Ž. 200 litų turtinę žalą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas jį (nuteistąjį) kaltu dėl išžaginimo, rėmėsi nukentėjusiosios S. Ž., liudytojų I. V., B. Š. parodymais, teismo medicinos specialisto išvadomis, parodymų patikrinimo vietojo protokolo duomenimis. Teismas, priimdamas jam apkaltinamąjį nuosprendį, nesirėmė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme apklaustų liudytojų S. T., S. T., S. V., L. V., R. Š., E. Š., B. S., R. J., T. K. parodymais, nes tariamai šie liudytojai įvykio nematė, yra arba artimi nuteistojo A. N. giminaičiai, arba pažįstami, arba kitaip suinteresuoti asmenys duoti priešingus parodymus, t. y. parodyti tik apie nukentėjusiosios elgesį gimtadienyje, o tai, teismo manymu, reiškia, kad jie neturi jokios reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikacijai.

Nors teismas ir nevertino, tačiau nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad nukentėjusiąją ir jį septynerius metus iki įvykio siejo bendras gyvenimas, jie bendrai vedė šeimos ūkį, kartu augino ne tik bendrą vaiką, bet ir S. Ž. vaikus iš kitos santuokos. Jie abu gyveno Kretingos rajono savivaldybei priklausančiame bute. Nors oficialiai ir nedirbo, tačiau jis (nuteistasis) iš esmės visiškai išlaikė šeimą, rūpinosi materialine ir moraline gerove, pirko namų apyvokos daiktus. Nors gyvenimą kartu įstatymai ir nepripažįsta buvusia santuoka, tačiau tarp jų asmenų buvo susiklostę partnerystės santykiai, turtą įsigijo jungtinės veiklos pagrindu, kurio iki pat šiol nėra pasidaliję. Būtent tarp jo ir nukentėjusiosios 2011-05-22 kilo ginčas dėl materialaus turto (laikrodžio ir pinigų), dėl to nukentėjusioji teisme apklaustų liudytojų akivaizdoje pagrasino, kad jeigu jis reikalauja savo daiktų, tuomet ji kreipsis į teisėsaugos institucijas dėl neva dėl jos padaryto išžaginimo. Ši aplinkybė turėjo esminę reikšmę, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, o vėliau priimtas ir apkaltinamasis nuosprendis dėl jo.

Apeliantas pažymi, kad nors jis iki įvykio su nukentėjusiąja kartu negyveno apie mėnesį laiko, tačiau jis dėjo visas pastangas susitaikyti su nukentėjusiąja, kad toliau gyventų kartu. Tai įrodo ir pačios nukentėjusiosios elgesys. Bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusioji S. Ž. kartu su juo, jo giminaičiais ir kitais pažįstamais 2011-05-21, nuo 19 val., dalyvavo S. V. gimtadienyje prie Akmenos upės, ties 35 numeriu pažymėtu gyvenamuoju namu. Jeigu jau tarp šalių buvo ypač aštrūs tarpusavio santykiai, tuomet S. Ž., žinodama, kad S. V. gimtadienyje bus ir jis (nuteistasis), tokiame pobūvyje neturėjo dalyvauti. Tačiau priešingai, nukentėjusioji ne tik kad gimtadienyje dalyvavo, tačiau visaip stengėsi išprovokuoti jį, ir tai patvirtino teisme apklausti liudytojai. Apie 23 val. visi gimtadienyje dalyvavę asmenys, tarp jų ir nukentėjusioji, gimtadienį persikėlė toliau švęsti į S. V. namus. Bute įvyko konfliktas, kai S. Ž. miegančiam S. V. pradėjo glostyti rankas, nugarą. Praėjus 10 minučių laiko, jis su S. Ž. išėjo į laiptinę, kur juos stovinčius ir besibučiuojančius matė liudytojos R. Š. ir Ž. T. S. Ž. neatrodė, kad buvo nepatenkinta ar pasipiktinusi. Pastebėjus tai pašaliniams žmonėms, S. Ž. pradėjo šaukti: „A. paleisk“. Tuomet visi kartu grįžo atgal į butą, kur toliau šventė gimtadienį. 2011-05-22, apie 4.00 val., S. Ž. išėjo į namus, jis ją pasivijo pirmo aukšto laiptinėje, kur pradžioje pradėjo bučiuoti, o vėliau abu kartu nuėjo į S. Ž. butą, kur abu be prievartos ir smurto lytiškai santykiavo.

Apeliaciniame skunde toliau teigiama, kad teismas vertino liudytojos I. V. parodymus, ji teigė, kad tą naktį girdėjo moters klykimą „gelbėkit“, „L.“, „padėk“, tačiau ji į tai nekreipė dėmesio, nes triukšmas naktimis pas juos būna dažnai. Tačiau teismas neteisingai šios liudytojos parodymus susiejo su S. Ž. parodymais, dėl to darė nepagrįstas išvadas. Liudytoja I. V. galbūt ir girdėjo moters šauksmą, tačiau, kaip ji aiškino, šauksmas buvo lauke, o ne gyvenamojo namo patalpose, ir ji tai aiškiai girdėjo. Nei pati nukentėjusioji, nei kuris nors kitas liudytojas apie šauksmus lauke nenurodė, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo remtis šia liudytoja priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.

Paminėtina ir tai, kad R. Š., Ž. T. ir L. V., S. Ž. atėjus į butą ir atsigulus į lovą, apskritai nematė, kad ši būtų buvusi kaip nors sužalota, ji apskritai nesiskundė, kad prieš ją buvo pavartotas smurtas. Todėl galima daryti išvadą, kad specialistų išvados nepagrindžia jo kaltės sužalojus nukentėjusiąją.

Nors teismas ir nevertino, tačiau tarp nukentėjusiosios ir jo atlikta akistata įrodo, kad nukentėjusioji pradėjo duoti prieštaringus parodymus, t. y. prieštarauti savo pačios duotiems parodymams, kol galiausiai nukentėjusioji suprato, kad jos parodymai nėra nuoseklūs, ji atsisakė toliau akistatos, motyvuodama, tuo, kad neva patiria stresą. Tačiau streso buvimą paneigia pačios nukentėjusiosios elgesys tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, iš jos elgesio nesimatė, kad ji yra sutrikusi, išgyventų dėl buvusio jai tariamai nemalonaus įvykio. Priešingai, proceso metu ji buvo pakankami linksma ir rami.

Sprendžiant klausimą jo kaltumo ar nekaltumo klausimą dėl išžaginimo, nebuvo galima remtis vien tik nukentėjusiosios parodymais, nors formaliai jie galbūt ir yra nuoseklūs. Tačiau šie parodymai turėjo būti vertinami platesniame įvykio kontekste. Juk lytiniai santykiai tarp suaugusių žmonių negali būti laikomi nusikalstamais, jeigu nėra baudžiamajame įstatyme nurodytų požymių. Sprendžiant kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo klausimą būtina įvertinti, ar tokie veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Neginčijamai nustatyta, kad S. Ž. pareiškė, jog kreipsis su pareiškimu į policiją dėl išžaginimo tik po to, kai tarp jos ir A. N. kilo ginčas dėl 100 Lt ir laikrodžio. Todėl dėl savaime suprantamų priežasčių abejonės dėl kaltės turi būti vertinamos kaltinamo asmens naudai. Be to, šios abejonės tampa dar reikšmingesnėmis esant itin subtiliam įvykio priežasčių kontekstui.

Vadovaujantis įvykio aplinkybių duomenų viseto, nekaltumo prezumpcijos principais, darytina išvada, kad neįrodyta, jog jis išžagino nukentėjusiąją, todėl jis turi būti išteisintas. Viena vertus, byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kad S. Ž. išvis kokia nors nuosavybės forma priklauso butas, esantis „(duomenys neskelbtini)“, Kretingos mieste, jos aiškinimu, butas yra socialinis, gautas iš savivaldybės. Byloje taip pat nėra jokių pagrindžiančių leistinų įrodymų apie stiklų vertę, kad virtuvės ir kambario langų išoriniai stiklai kainuoja 200 Lt, kiekvienas po 100 Lt. Todėl visiškai nėra aišku, kaip ir kokiais kriterijais teismas padarė išvadas dėl išdaužtų langų vertės. Kita vertus, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 4 dalį už turto sunaikinimą ar jo sugadinimą asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Tačiau nukentėjusiosios skundo ar prokuroro reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą nebuvo. Byloje nėra ir nukentėjusiosios arba prokuroro reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (BPK 166 straipsnio 1 dalis).

Apeliantas akcentuoja, kad bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji parodė, kad jis išdaužė du išorinius lango stiklus – virtuvės bei kambario. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad netyčia išdaužė virtuvės lango išorinį stiklą. Bylą nagrinėjant teisme, neginčijamai buvo nustatyta, kad kambario stiklas buvo išdaužtas iki įvykio, o ne dėl jo veiksmų, tai reiškia, kad jau vien dėl šios aplinkybės nuosprendis nėra pagrįstas.

Taigi vertinant tai, kas išdėstyta, bei bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, galima daryti pagrįstas išvadas, kad jis nepadarė nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiosios pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą išvis nebuvo, dėl to jis turi būti išteisintas. Patenkinus nuteistojo apeliacinį skundą, nukentėjusiosios ieškinys paliktinas nenagrinėtas. Kita vertus, nukentėjusioji teismui nepateikė jokių realių duomenų apie tai, kad ji realiai patyrė 200 Lt turtinę žalą, susijusią su langų stiklų išdaužimu. Be to, paminėtina, kad nuteistasis išdaužė ne du, o vieną lango stiklą, kurį tą pačią dieną jo tėvas pakeitė nauju. Nors nukentėjusiosios parodymais, langas buvo murzinas ir įskilęs, tačiau iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad lango stiklas buvo geras, o kada jis vėl įskilo, tyrimo metu niekas nesiaiškino. Todėl esant šioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad turtinės žalos nukentėjusioji nepatyrė.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti.

Prokuroras, nukentėjusioji ir jos atstovė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo A. N. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. Jo įvykdytas nusikalstamas veikas dėl išžaginimo ir viešosios tvarkos pažeidimo tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. A. N. taip pat buvo pareikštas kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d., tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šios nusikalstamos veikos jį išteisino.

Nei prokuroras, nei nukentėjusioji apeliacinio skundo dėl šios Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-06-28 nuosprendžio dalies nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina bei pasisako tik pagal A. N. apeliacinį skundą.

Dėl išžaginimo

Išžaginimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnyje, yra lytinis santykiavimas su žmogumi prieš jo valią, pavartojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį pavartoti ar kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle.

Apeliantas teigia, kad jis su nukentėjusiąja lytiškai santykiavo be jokios fizinės prievartos ar psichologinio smurto. Tačiau teisėjų kolegija tokius apelianto tvirtinimus atmeta kaip nepagrįstus. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad nuteistasis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis išžagino nukentėjusiąją.

Pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiosios parodymai buvo nuoseklūs, išsamūs. Jie neleidžia abejoti, kad buvo lytiškai santykiaujama per prievartą.

Pirmosios instancijos teisme 2012-04-27 teismo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad „...2011 m. gegužės 21 d. ją pakvietė S. V., kuris yra A. N. sesers vyras, į gimtadienį. Jame buvo ji, V. žmona L., B. S., B. K., T. K., G. S., E. S., jos dukra L., R. ir E. Š. ir A. N. Vėliau prie jų prisijungė Ž. su vyru, nežino jų pavardės. Iš pradžių šventė prie upės, o kai sutemo, apie 23 val., visi išėjo pas V. į namus. Prie upės ir pas juos namuose vartojo alkoholį. Ji gėrė nedaug, nes turėjau planų. Būnant pas V. ją nuolat stebėjo ir sekė A. N. Apie 2 val. nakties ji pamatė, kad jis jos nebemato ir išbėgo iš buto laiptais į apačią. V. gyvena 4 aukšte, o ji kitoje namo laiptinėje 1 aukšte. Bėgant laiptais išgirdo V. durų trinktelėjimą ir suprato, kad A. N. ją atsigina. Jis prisiginė ją laiptinėje, apsikabinęs pradėjo bučiuoti ir daužti kumščiais, ji norėjo ištrūkti, blaškėsi, šaukė „L.“ ir ją išgirdę atbėgo R. ir E. Š. Jie nuo jos atitraukė A. N. ir jis užlipo į viršų. Ji bijojo eiti namo ir grįžo atgal pas V. Buvo pas juos ir laukė kol A. N. užmigs, kad galėtų išeiti, nes ten buvo daug žmonių. Kada pamatė, jog jis vėl jos nemato, vėl išbėgo. A. N. pradėjo gintis, o ji pasislėpė nuo jo 1-o aukšto nišoje, ten buvo tamsu ir jis prabėgo pro šalį, jos nepastebėjęs. Išbėgęs į lauką pamatė, kad jos nėra, apsisuko ir įeidamas į laiptinę ją pamatė. Tada jis paėmė ją už plaukų, viena ranka už klubų ir pradėjo stumti iš laiptinės link jos namų. Ji norėjo klykti, tada jis užėmė jai burną, nutempė taip iki jos buto durų ir grasino: „tu kekše, kurva, atrakink duris, aš vis tiek tave užmušiu, tu būsi mano“. Ji atrakino duris ir jis įstūmė ją į buto koridorių, ji pargriuvo kniūbščia. Raktas liko duryse. Atsikėlusi ji nuėjau į kambarį ir atsisėdo ant minkšto kampo. A. N. apžergė ją kojomis, draskė ją už megztinio, purtė, sakė „užmušiu“. Minkštas kampas yra prie lango, jis bet kaip užsmaukė žaliuzes ir nustūmė ją į dviaukštę vaikišką lovelę, kuri stovėjo prie sienos. Suprato, kad taip padarė todėl, kad kas nors nepamatytų, ar neišgirstų. Paguldė ją ant nugaros, tempė nuo jos bridžus, kelnaites, ji jam spyriau, trenkė rankomis, prašė liautis. Kaip jis visiškai nusmaukė jai kelnes, neprisimena, ji labai jo bijojau, bet ji buvo iki pusės nuoga. Jis užgulė ją ir įvedė varpą, prievartaudamas su abiem rankom daužė jai per veidą ir liepė žiūrėti jam į akis. Ar jis aktą baigė, ji nežino. Jis pats sakė, kad baigė. Lytinis aktas truko 2 minutes. Tada jis atsistojo ir nuėjo į virtuvę, bet kai pamatė, kad ji keliasi, tada ją parvertė ant žemės ir paėmęs už plaukų trankė galvą į žemę. Po to jis atsistojo, ji pasakė, kad nori į tualetą, jis pasakė, kad atneš kibirą ir kai išėjo, ji paėmė koridoriuje buvusį džemperį, užsidengė nuogumą ir norėjau bėgti pagalbos, bet A. N. ją nustūmė į virtuvę. Jis ieškojo cigarečių ir rado vienkartinius skutimosi peiliukus. Gyvenant su juo ji taip pat naudojo tokius peiliukus, bet jis sureagavo, jog turiu kitą vyrą ir ją nustūmė į kambarį, į vaiko lovelę ir pradėjo ją žargdinti kumščiuodamas jai į šlaunis ir žiūrėdamas į bikinį sritį, ką ji skutasi. Jis labai ją koliojo. Tada vėl ją užgulė ir vėl įvedė į makštį varpą ir pradėjo ją prievartauti. Ar aktą baigė, nežino. Tada ji pažiūrėjo į laikrodį, buvo 7.30 val. Pasakė jam, kad jai skauda galvą. Jis nebeturėjo cigarečių, pasiėmė buto raktus ir palipo į viršutinį butą. Ji apsimovė timpes ir nubėgo pas Š. Ten buvo L., G. S. ir Ž. Ji L. pasakė „tu net nežinai ką man padarė“ ir viską jai papasakojo. Tuo tarpu įbėgo A. N., ji jam pasakė: „matysi kas dabar bus“, ir tada jis norėjo spirti jai iš kojos, tačiau jam iš paskos atbėgo Š., kuris jo koją sulaikė. A. N. išėjo. Paprašė vaikų, kad parneštų buto raktus. Parūkė su R. ir grįžo į namus kartu su savo dukra. Abi atsigulė ir išgirdo dūžtančius langus ir S. V. žodžius: „A., ką darai, raminkis“. Tada ji iškvietė policiją...“ (b. l. 211–212, t. 1).

Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistojo A. N. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį. Pagal baudžiamosios teisės teoriją lytinis santykiavimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio prasme yra tada, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo valią, o lytinis santykiavimas pavartojant fizinį smurtą yra tada, kai nukentėjusiojo asmens esamam pasipriešinimui įveikti kaltininkas pavartoja veiksmus, kuriais pažeidžiamas nukentėjusiojo asmens kūno neliečiamumas, žmogaus kūno audinių ar organų anatominis vientisumas arba jų funkcijos. Tai – nukentėjusiojo mušimas, jo užgulimas ar prispaudimas, rankų užlaužimas, smaugimas, stūmimas, spardymas ir pan.

Iš šioje byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad tokius veiksmus nuteistasis padarė nukentėjusiosios S. Ž. atžvilgiu – lytiškai santykiavo prieš jos valią, pavartodamas fizinį smurtą (daužė ją per veidą, pagriovęs ir užgulęs jėga nurengė rūbus, vėliau paėmęs galvą už plaukų trankė į grindis, kumščiais smūgiavo į šlaunis) ir padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad sprendžiant apelianto kaltę dėl išžaginimo taip pat itin reikšminga yra Valstybės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto 2011-05-22 išvada Nr. G 708/11 (03) bei specialisto 2011-05-24 išvada Nr. G 718/11 (03). Pažymėtina, kad S. Ž. padaryti sužalojimai ir jų lokalizacija visiškai atitinka jos duotus parodymus apie patirtą seksualinę prievartą. Specialisto 2011-05-22 išvadoje Nr. G 708/11 (03) nurodyta, kad sprendžiant iš poodinių kraujosruvų spalvos ir ribų, visi sužalojimai yra vienodo senumo, švieži, padaryti vienos paros laikotarpiu iki objektyvios apžiūros, todėl jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio metu (b. l. 35, t. 1).

Taip pat nagrinėjamu atveju ne mažiau svarbu yra tai, kad specialisto 2011-05-24 išvadoje Nr. G 718/11 (03), padarytoje apžiūrint nuteistąjį A. N., nustatyti sužalojimai ir jų lokalizacija visiškai atitinka tokius, kokius galėjo padaryti tik nukentėjusioji besigindama nuo A. N. seksualinio smurto. Šioje specialisto išvadoje konstatuota, kad viršugalvio sužalojimai gavosi nuo tiesioginio galbūt slystamo trauminio kontakto su kietu buku ar bukabriauniu daiktu, tikėtina atsitrenkus. Ant nosies nugarėlės ir krūtinės esantys odos nubrozdinimai – nudrėskimai atsirado nuo tiesioginio slystamojo trauminio kontakto su kietais smulkiais bukabriauniais ribotą paviršių turinčiais daiktais, tikėtina, rankų pirštų nagais. Ant smakro esantis netaisyklingos formos odos nubrozdinimas – nudrėskimas atsirado tiesiogiai slystamuoju būdu kontaktuojant su kietu, galbūt aštriu daiktu, tikėtina, skutimosi peiliuku. Sužalojimai kairės alkūnės išoriniame paviršiuje atsirado nuo tiesioginio slystamojo trauminio kontakto su kietu šiurkščiu pagrindu (b. l. 39, t. 2).

Todėl apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis apie tai, kad nustatyti sužalojimai patvirtina nukentėjusiosios S. Ž. parodymus, jog A. N. ją tempė už kaklo bei rankos į jos butą. Darytina išvada, kad sužalojimai ant nukentėjusiosios abiejų šlaunų ir blauzdų patvirtina nukentėjusiosios S. Ž. parodymus, kad apie tai, jog įvertęs į lovelę, A. N. rankomis jai skėtė kojas (Kaip parodė nukentėjusioji: „žargdino kumščiuodamas jai į šlaunis“). Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, jog specialisto nustatytas sužalojimas dilbyje patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad ji gynėsi nuo smūgių, kuriuos sudavė A. N.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat daro išvadą, kad A. N. nustatyti sužalojimai patvirtina nukentėjusiosios S. Ž. parodymus, jog ji, priešindamasi nuteistajam, kojų keliais jį stūmė nuo savęs, dėl to apeliantas savo galva atsitrenkė į lovelės antrojo aukšto čiužinio laikomąsias medines groteles, rankomis daužė A. N., kai šis ją užgulė lovelėje.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistojo kaltę išžaginus S. Ž. taip pat įrodo liudytojos I. V., liudytojos B. Š. parodymai apie tai, jog tą naktį laiptinėje buvo girdėti triukšmas bei moters pagalbos šauksmas (b. l. 217–218, t. 1). Byloje esantis liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje 2011-05-23 protokolas patvirtina, kad nukentėjusioji parodė vietą Kretingos mieste, „(duomenys neskelbtini)“ pastato rytinėje sienoje, esančios laiptinės nišos dalį, kurioje A. N. ją pradėjo kratyti, bei rankomis išstūmė ją iš laiptinės nišos į lauką ir liepė abiem kartu eiti į jos butą. Be to, nukentėjusioji parodė, kaip A. N. atitempęs ją nuo laiptinės už plaukų ir laikydamas palenktą jos galvą liepė jai atrakinti savo buto duris. Po to nukentėjusioji S. Ž. parodė, kaip A. N. ją tempė į jos butą, kaip liepė atrakinti buto duris ir įstūmė ją į jos butą. Nukentėjusioji S. Ž. parodė lovelę, kur A. N. ją paguldė ir kaip jis atsitrenkė galva į viršutinę lovelės dalį ir parodė vietą, kur po lytinio akto A. N. paėmęs už jos galvos, galvą daužė į grindis (b. l. 51–60, t. 1). Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji S. Ž. akistatos su nuteistuoju A. N. metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, t. y. jog A. N. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ją išžaginimo (b. l. 127–132, t. 1).

Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje pažymėjo, kad byloje buvo apklausti liudytojai S. T., S. T., S. V., L. V., R. Š., E. Š., B. S., R. J., T. K. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad šie liudytojai priklauso nuteistojo aplinkai. Apylinkės teismas aiškiai argumentavo, kodėl nesiremia šių liudytojų parodymais. Be to, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, šie liudytojai paties įvykio nematė, todėl ir negalėjo nurodyti nieko reikšmingo, kas galėtų turėti įtakos sprendžiant A. N. kaltės klausimą.

Atsižvelgiant į visus išdėstytus motyvus konstatuotina, kad nuteistojo A. N. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 1 d., t. y., kad jis lytiškai santykiavo su S. Ž. prieš jos valią, pavartodamas fizinį smurtą, yra įrodyta visiškai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo A. N. padarytus nusikalstamus veiksmus vertinti kitaip nei pirmosios instancijos teismas. Jis neabejotinai padarė kaltinime jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. numatyta, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad A. N. 2011-05-22, apie 9.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2011-05-11 jam nustatytas 3,42 promilių girtumas, b. l. 108, t. 1), viešoje vietoje – Kretingos mieste, „(duomenys neskelbtini)“ gatvės „(duomenys neskelbtini)“-to daugiabučio namo kieme, be jokios priežasties išdaužė S. Ž. gyvenamojo buto, esančio „(duomenys neskelbtini)“, Kretingos mieste, virtuvės ir kambario langų išorinius stiklus, kurių vieno vertė 100 Lt.

Kvalifikuojant A. N. veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. reikšminga yra tai, kad S. Ž. gyvenamojo buto, esančio „(duomenys neskelbtini)“, Kretingos mieste, virtuvės ir kambario langų išoriniai stiklai buvo išdaužti iš lauko pusės. Tai reiškia, kad A. N. būdamas lauke, t. y. minėto namo kieme, kuriame bet kurio metu galėjo pasirodyti pašaliniai žmonės, savo veiksmais siekė nutraukti žmonių poilsį, sukelti išgąstį. Todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad A. N. šiuos veiksmus atliko viešoje vietoje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad tokie kaltinamojo veiksmai viešoje vietoje, stiklų išdaužimas be jokios priežasties, yra nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas ir visuomenės bei rimties sutrikdymas.

Apeliantas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad neprisimena ir negali nurodyti, dėl kokių priežasčių jis išdaužė langų stiklus (b. l. 122, t. 1). Tačiau vėliau nuteistasis teigė, kad lango stiklą jis išdaužė netyčia, petimi atsirėmęs į jį, kai kalbėjosi su S. Ž. Kitas lango stiklas buvo išdaužtas iki įvykio ir tai padarė kieme žaidžiantys vaikai (b. l. 213, t. 1). Tačiau tokius nuteistojo aiškinimus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip apelianto pasirinktą gynybos taktiką. Kadangi įtariamieji, duodami pirminius parodymus, paprastai neturi laiko sugalvoti gynybinės pozicijos, todėl būtent įtariamųjų pirminių parodymų svarba yra didelė ir todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog jų kaita ateityje turi būti vertinama labai kritiškai ir atsargiai. Be to, pati nukentėjusioji teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad „...tą rytą A. N. jai išdaužė du langus – virtuvės ir kambario...kai daužė langus ji girdėjo S. V. žodžius: „A., ką darai?“ (b. l. 212, t. 1). Todėl nėra jokio pagrindo abejoti, kad būtent nuteistasis išdaužė nukentėjusiosios langų stiklus.

Dėl išvardytų motyvų darytina išvada, kad nuteistojo A. N. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., t. y. pažeidus viešąją tvarką, yra įrodyta visiškai.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Nukentėjusioji S. Ž. byloje pareiškė civilinį ieškinį nuteistajam A. N., kuriuo prašė priteisti 2 500 Lt dydžio sumą neturtinei ir 200 Lt dydžio sumą turtinei žalai atlyginti (b. l. 64, t. 1). Nukentėjusioji nurodė, kad A. N. išdaužė jos buto du lango stiklus. Išdaužė virtuvės išorinį lango stiklą, kurio vertė 100 Lt, bei išdaužė kambario lango stiklą, kurio vertė 100 Lt, abiejų langų vertė 200 Lt (b. l. 64, t. 1). Kaip jau minėta, apeliantas ikiteisminio tyrimo metu pats buvo nurodęs, kad neprisimena ir negali nurodyti, dėl kokių priežasčių jis išdaužė langų stiklus. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis išdaužė ne du, o vieną lango stiklą, kurį tą pačią dieną jo tėvas pakeitė nauju. Tačiau tokie teiginiai yra nepagrįsti. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis išdaužė tiek virtuvės išorinį lango, tiek kambario lango stiklą. Be to, nukentėjusioji apylinkės teisme nurodė, kad virtuvės langą kitą dieną įdėjo nuteistojo tėvas, tačiau langas buvo murzinas ir įskilęs. Ji paprašė įdėti gerą (b. l. 212, t. 1).

Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str. 1 d.). Nors nukentėjusioji nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad minėti stiklai kainuotų po 100 Lt, tačiau teisėjų kolegija šią sumą laiko protinga ir optimalia, todėl daro išvadą, kad apylinkės teismas jai pagrįstai priteisė 200 Lt dydžio turtinę žalą.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas priteisė nukentėjusiajai iš nuteistojo 2 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, t. y. pareikštą ieškinio reikalavimą tenkino visiškai. Pažymėtina, kad nukentėjusioji patyrė išgąstį, stresą, skausmą, kartu ir paniekinimo bei šleikštulio jausmą. Atsižvelgdamas į tai, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 2 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, įvertino bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad byloje nėra nukentėjusiosios arba prokuroro reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas pagal nukentėjusiosios pareiškimą dėl išžaginimo, t. y. dėl sunkaus nusikaltimo padarymo (b. l. 1–2, t. 1). Vėliau liudytojo papildomų apklausų metų nukentėjusioji nurodė aplinkybes apie išdaužtus langų stiklus, atsižvelgiant į tai, kaltinimas buvo papildytas. Todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 str. reikalavimų.

Apylinkės teismas, skirdamas bausmes nuteistajam A. N. (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 1 d. laisvės atėmimą 4 metams 6 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. areštą 60 parų), tinkamai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarymo stadiją, kaltininko asmenybę, nustatytą jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui), todėl paskirtos bausmės atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. reikalavimus.

Nuteistasis A. N. padarė du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 5 d.), o kitas nesunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d.). Atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog nuteistajam A. N. paskirtos bausmės tiek savo rūšimi, tiek dydžiu yra optimalios.

Skirdamas bausmes apylinkės teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir nuteistajam tiek už padarytą sunkų nusikaltimą skirdamas laisvės atėmimo bausmę (4 metus ir 6 mėnesius), tiek už padarytą nesunkų nusikaltimą skirdamas arešto bausmę (60 parų), pagrįstai paskyrė bausmes, savo trukme didesnes negu numatyti šių straipsnių sankcijos vidurkiai, ir bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė, nes iš bylos duomenų matyti, kad kitokiais būdais neįmanoma pasiekti bausmės tikslų.

Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-06-28 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. N. apeliacinį skundą atmesti.